Vokietijos žemės ūkio inžinerijos mokslininkai kasmet vertina naujausius gyvulininkystės fermų plėtros tyrimus ir naujoves, prognozuoja struktūrinius, technologinius, techninius pokyčius, kad Europos žemės ūkis pasaulio rinkoje išliktų konkurencingas.

Vokietijos mokslininkai teigia, kad tobulinti žemės ūkio technologijas ir techniką skatina ne tik nacionalinės, bet ir pasaulinės tendencijos. Mažėjantis pelnas verčia tobulinti net atskiras gamybos operacijas. Mažos fermos, neinvestuojančios į mechanizaciją ir automatizaciją, ateityje bus priverstos nutraukti gamybą. Ateities fermų laukia struktūriniai pokyčiai, susieti su nuolatiniu produktyvios bandos didėjimu, tobulesne technika ir pažangesniu darbo organizavimu. Darbo organizavimui vis didesnę įtaką turės efektyvesnė mechanizacija ir automatizacija, elektroninių sistemų taikymas. Taigi investicijos, skaičiuojant vienai gyvulio vietai, vis didės.

Kvalifikuotos darbo jėgos, brangstančių išteklių problema

Pastaruoju metu vis sunkiau surasti kvalifikuotų ir motyvuotų darbininkų. Darbas žemės ūkyje yra „purvinas", nelengvas fiziškai ir mažiau patrauklus negu pramonės ar kitų sričių įmonėse. Todėl sunkaus monotoniško darbo mechanizacija ir automatizacija turi spartėti. Geras pavyzdys - pieno gamyba. Automatinės melžimo sistemos (AMS) įrengtos daugiau kaip 4 000 Europos fermų. Sparčiai kuriami ir gaminami nauji pakrovimo, pašarų ruošimo ir skirstymo įrenginiai.

Keičiasi ne tik žemės ūkio technologijos, bet ir ūkininkavimo aplinka. Europos, tarp jų ir Lietuvos, ūkininkai skundžiasi didėjančia dokumentacija, dažnomis ūkių patikromis. Prekybininkai ir vartotojai pageidauja duomenų apie gyvulių laikymą, gydymą, patį pordukcijos gamintoją. Ūkininkai jau rengiasi 2015 metams, kuomet bus panaikintos pieno kvotos, ir didina karvių bandas. Ūkiai, kuriuose auginama daugiau kaip 200 melžiamų karvių, be samdomos jėgos nėra kaip išsiversti, tačiau kvalifikuotų darbuotojų nėra taip paprasta surasti. Spėjama, kad pasibaigus rinkos reguliavimo kvotomis laikotarpiui, 1 kg pieno supirkimo kaina sumažės.

Galvijus ištisus metus laikyti tvarte, šerti silosu ir koncentruotais pašarais buvo įprasta bei priimtina. Tačiau melžiamoms karvėms toks laikymas gali ir pakenkti, nes didėja tešmens, nagų ligų, nevaisingumo ir kitų susirgimų rizika, o dėl ligų mažėja produkcija. Kartais jos yra ir gyvulių kritimo priežastis. Jei negaluojantį gyvulį apžiūri reikiamos kvalifikacijos neturintis žmogus, naudos mažai.

Visus organizacinius ir kvalifikacijos trūkumus kompensuoja elektroninė gyvulių identifikavimo ir kitos elektroninės sistemos: pieno kokybės nustatymo, gyvulių elgsenos stebėjimo, klimato kontrolės. Jos nuolat tobulinamos. Ateityje į jas numatyta integruoti ir išmaniuosius telefonus, kuriais bandos duomenys bus perduodami internetu. Sistemos ir jų įtaisai gaminami pagal vieningą ISO (Tarptautinė standartų organizacija) sistemą.

Kiaulininkystėje pastaraisiais metais įvyko svarbūs struktūriniai pokyčiai. Pastebimai išaugo bandos. Tačiau padidėjo ir energijos kaina, sugriežtėjo gyvulių ir aplinkos saugos reikalavimai. Todėl bandoma naudoti alternatyvius šildymo būdus.

Kartu su metanu kiaulių fermoje išgaruoja daug amoniako. Šios dujos - svarbiausi kvapų komponentai. Kai kiaulidės statomos vietovėse, kuriose didelis gyvulių laikymo tankis, reikalaujama iš patalpos šalinamą orą valyti. Yra fermų su įrengtais biofiltrais (iš patalpos šalinamas oras nukreipiamas pro durpių, šiaudų filtrą) ar vandens filtrais (oras nukreipiamas pro vandens su bioreaktyvais srautą), bet šios priemonės padidina kiaulės išauginimo savikainą 10 eurų (35 Lt). Kai kurie tyrėjai teigia, kad dėl didelės kainos šalinamo oro filtravimas nėra geras sprendimas. Tiriami ir kiti būdai šalintiname ore amoniako koncentracijai ir kvapams sumažinti, pvz., naudoti rūgštis sujugiantį amoniaką. Nepaisant didelių investicijų (dalį išlaidų grąžina valstybė), Vokietijos ūkininkai palankiai vertina biodujų bei elektros energijos gamybą iš skystojo kiaulių mėšlo. Gauta energija naudojama paršelių patalpų grindims karštu vandeniu šildyti, kraikui ir pašarams džiovinti, patalpoms ir pienui aušinti ar vandeniui žuvų auginimo įrenginiuose pašildyti.

Per kelerius metus žemės ūkio produktų rinka pasikeitė iš esmės. Liberalizacija ir globalizacija keičia žemės ūkio technologijų raidą. Europos ūkininkas turi priprasti prie didelio kainų svyravimo. Pieno gamintojams bus sunku, kai pasibaigs 30 metų trukęs valstybės rėmimas. Jeigu specializuojamasi kiaulininkystėje ir gaminamos biodujos, galima tikėtis pelno ir ateityje, nes mažai tikėtina, kad energijos kaina sumažės. Dvigubai padidinti karvių bandą - nemaža rizika dėl neprognozuojamos produkcijos kainos. Be to, investicijos į tvartus brangios. Skolinamasi 20 metų, o įranga amortizuojasi per 10 metų. Biologinis, techninis ir organizacinis progresas per metus padidėja vidutiniškai 5 proc. Tiek padidėja ir fermos vertė.

Vokietijoje ir kitose ES senbuvėse fermų mažėja, tačiau didėja gyvulių skaičius jose.

Žemės ūkis ir klimato kaita

Žemės ūkis turi dvejopą įtaką klimato kaitai: gamina šiltnamio dujas, kurios žaloja aplinką, bet iš dalies ir mažina klimato kaitą - atmosferoje esantį anglies dioksidą (CO₂) sunaudoja augalai. Didesnė jo koncentracija skatina juos augti. Ėsdamas pašarus gyvulys išskiria CO₂. Tačiau nepaneigiamas faktas - intensyvus žemės ūkis didina CO₂ koncentraciją atmosferoje, nes naudojami degalai, trąšos, o šioms gamybos priemonėms pagaminti reikia daug energijos: 1 kg azoto pagaminti sudeginamas 1 l sąlyginių degalų, kurie išskiria 2,5 kg CO₂.

Klimatą keičia ir azoto suboksido (N₂O) dujos, išsiskiriančios iš dirvos, mėšlo azoto. Iš dirvoje esančio azoto 1 proc. viso jo kiekio prarandama su N₂O, o šių dujų įtaka klimato kaitai net 310 kartų didesnė negu CO₂.

Virškindami pašarus atrajojantys galvijai išskiria metaną (CH₄). Melžiama karvė per metus išskiria 120 kg metano, arba 2 520 kg CO₂. Bendras metinis šiltnamio dujų, perskaičiuotų į CO₂ kiekis, - 6 400 kilogramų.

Pagal FAO (Maisto ir žemės ūkio organizacija) 18 proc. šiltnamio dujų tenka gyvulininkystei, o pieno gamybai - 4 proc. ES užsibrėžė šiltnamio dujų emisiją iki 2020 m., palygintis su 1990-aisiais, sumažinti 30 proc. Diskutuojama, ar nereikėtų įvesti karvės mokesčio, skirto klimato kaitai kompensuoti.

Melžiamų karvių laikymas

Ateityje melžiamų karvių laikymas bus sąlygojamas daug griežtesne rinkos orientacija, struktūriniais pokyčiais ir didėjančiu dėmesiu klimato kaitai. Baigėsi iš dalies stabilių pieno kainų laikas. Kaip ir kiaulių augintojams, pieno gamintojams irgi teks susitaikyti su didesniais kainų svyravimais, nes rinka bus liberalizuota. Todėl visos gamybos sąnaudų mažinimo priemonės turi būti įgyvendintos ir visi technologiniai ištekliai turi būti išnaudoti, siekiant padidinti gyvulių produktyvumą ir gamybos efektyvumą. Struktūriniai pokyčiai turi būti tęsiami ir spartinami. Vokietijoje nuo 1999 iki 2007 m. banda didėjo vidutiniškai viena karve per metus. Sparčiau bandos didėjo Šiaurės ir Rytų Vokietijoje. Teigiama, kad ūkiai turi būti didinami sparčiau, pavyzdžiui, kaip Danijoje - 10 karvių per metus.

Mobilus pašarų maišytuvas-dalytuvas šiuo metu labiausiai paplitusi priemonė galvijus mechanizuotai šerti. Kitas žingsnis - automatizacija. Gamintojai siūlo automatines šėrimo sistemas, susidedančias iš pašarų talpyklų ir bėgiais važiuojančio, maišančio ir pašarus dalijančio vagono. Į talpyklas pašarai atvežami bet kurio metu, o vagonas važinėja dažniau negu savaeigis maišytuvas. Taupomas ūkininkų laikas, galima lanksčiau planuoti darbus, o galvijai ėda šviežesnius ir labiau jų reikmes tenkinančius pašarus. Šios sistemos trūkumas - pašarų talpyklos užpildomos ne automatiškai. Neseniai pradėta gaminti automatinė pašarų dalijimo sistema - Innovado. Vagonas silosinėje automatiškai pasveria ir pakrauna pašarus bei tvarte juos išdalija gyvuliams. Tačiau dėl didelės sistemos kainos, papildomos išlaidos gali viršyti užmokestį darbininkams.

Vokietijoje naudojama 30 vadinamųjų šėrimo robotų. Visoje Europoje - keli šimtai. Daugiausia jų įrengta Skandinavijoje. Apskaičiuota, kad robotai, šeriantys 60 ir 120 karvių, sutaupo 30-40 proc. laiko.

Produkcijos savikaina priklauso ir nuo pastato, kuriame laikomi gyvuliai, kainos. Todėl peržiūrimos tvartų statybinės konstrukcijos. Gerai vertinamas Šveicarijoje statomas tvartas, kurio įprastiniai juostiniai pamatai pakeisti kolonomis. Karvės žemą žiemos temperatūrą toleruoja geriau negu aukštą per vasaros karščius. Buvo tirta, kaip tvarto stogo izoliacija (apšiltinimas) lemia karvių patiriamą stresą. Nustatyta, kad apšiltintas stogas nėra pranašesnis už neapšiltintą, tai karvių perkaitimo nesumažina. Daug geriau intensyviai vėdinti per atitinkamo dydžio angas.

Nagų ligos - didelė problema visame pasaulyje. Dėl jų sumažėja primilžis, sutrinka reprodukcija, krenta gyvulio svoris. Dėl nagų ligų patiriama apie 300 EUR (1 035 Lt) nuostolių karvei per metus. ES nuo nagų ligų gaišta 10-15 proc. karvių, o nuostoliai dėl jų siekia iš viso 1,6 mlrd. EUR (5,5 mlrd. Lt). Siekiant išvengti nagų ligų, svarbiausia įrengti tinkamą vaikščiojimo takų paviršių, nes palaidai laikoma karvė per dieną nueina 1-2,6 km. Sukurta minkšta su abrazyviniu paviršiumi guminė grindų danga. Vaikščiojant tokia danga padengtais takais, gyvulių nagos dyla nedaug, būna sveikos ir geros formos.

Kitas svarbus pieno ūkio elementas - guoliavietė. Karvė guli ant kieto paviršiaus 7 val. per parą, o jei jis minkštas (paviršius turi įlinkti bent 10 mm) - 12-14 val. Surinkus iš 66 ūkių duomenis apie gyvulių elgseną, guoliaviečių konstrukcinius ypatumus ir funkcionalumą, dėmesys koncentruojamas į tai, kad boksai turi būti pakankamo dydžio ir pakreikti minkšta medžiaga. Boksų galams bei kitoms sunkiai pasiekiamoms vietoms valyti rekomenduojama naudoti traktorines mašinas su ilga strėle.

Šveicarijoje ūkininkai gauna papildomą paramą, jeigu prie karvidės yra diendaržis. Taip laikomos karvės yra sveikesnės, tačiau jų teršiamas plotas gerokai didesnis, dėl to išgaruoja daugiau amoniako. Amoniako emisiją galima sumažinti, sumažinus teršiamą plotą, racionaliai įrengus vaikščiojimo takus, technologinę įrangą ir pagerinus valymą (įrengiant srutų drenažą, dažniau valant).

Melžimo įtaka pieno savikainai didelė. Melžimui sugaištama net trečdalis darbo laiko. Melžimo vietos kaina kinta vidutiniškai nuo 4 900 EUR (16 900 Lt) (2x24 vietų eglutės ar šonas prie šono melžimo aikštelė) iki 8 000 EUR (27 600 Lt) (2x4 vietų tandemo tipo aikštelė).

Automatinės melžimo sistemos (AMS) labai palengvina kasdienį ūkininko darbą, nes nėra fiksuoto melžimo laiko, nereikalingas žmogus. Melžyklai su robotais įrengti siūloma naudoti surenkamus gelžbetonio gaminius. Tokiu atveju statybinės konstrukcijos atpinga 45 proc., nes optimizuojamas medžiagų kiekis ir kokybė bei kiti technologiniai elementai, sutrumpėja montavimo laikas.

Danijos specialistų tyrimais, melžiant robotais per metus sunaudojama 200-400 kWh elektros energijos karvei, o vandens sąnaudos įrangai plauti siekia 174-598 l tonai pieno. Bendrosios metinės išlaidos elektrai ir vandeniui sudaro 46-98 EUR (159-338 Lt), skaičiuojant vienai karvei.

Penimų galvijų laikymas

Jautienos, kuri labai susijusi su pieno, gamyba ES pastaraisiais metais krito. Priklausomai nuo veislės ir regiono, realizuojami veršeliai (15-30 dienų amžiaus 55-70 kg), paaugę (40-80 dienų 80-105 kg), jauni galvijai (135-165 dienų 190-210 kg) ir nupenėti buliai (590-695 kg, skerdienos išeiga - 56-64 proc.). Vokietijoje mėsinės karvės-žindenės sudaro tik 15 proc. visų karvių. Daugiau jų laikoma Prancūzijoje, Ispanijoje, Airijoje ir Didžiojoje Britanijoje.

Penimų galvijų standartinis tvartas yra su grotelinėmis grindimis ir centriniu šėrimo taku. Taip pat statomi kreikiami tvartai su nuožulniomis guoliavietėmis ir gilaus kraiko. Kiekvienam galvijui skiriama viena šėrimo vieta. Taip pat rekomenduojama įrengti bent dviejų dydžių gardus skirtingo amžiaus galvijams laikyti.

Kad būtų didesnis gulėjimo ir vaikščiojimo komfortas, bent pusė grotelinių grindų padengiama kiauraraščiais guminiais kilimėliais, kurių kiaurymės sutampa su grotelių plyšiais. Karvių nagos dėl to dyla net mažiau negu pageidaujama. Auginant karves ant grotelinių grindų, penėjimo pabaigoje buliui skiriama tik 3 m². Kai plotas didesnis, galvijai guli ilgiau ir patogesne poza, rečiau susižeidžia, mažiau išsitepa mėšlu.

Laikant ant grotelinių grindų, kur kas mažesnės darbo sąnaudos, nes tvartas nekreikiamas, o grindys nevalomos. Tačiau toks laikymo būdas netinka ekologiškai ūkininkaujant. Kitas laikymo būdas, tinkantis ir ekologiškai ūkininkaujant, - laikyti gyvulius gilaus kraiko ar su pakeltomis kreikiamomis guoliavietėmis tvartuose. Kad vaikštant gyvuliams mėšlas slinktų į mėšlo taką, guoliavietė daroma nuožulni. Nuožulnios grindys netinka veršeliams ir kitiems lengviems galvijams. Tvarte su tokiomis grindims rekomenduojama vienoje grupėje laikyti iki 70, o su grotelinėmis grindimis - 5-10 galvijų.

Gilaus kraiko tvarte ar tvarte su pakeltomis guoliavietėmis per parą 1 gyvuliui skiriama 5-7 kg šiaudų. Tvarte su nuožulniomis gyvulių nutrypiamomis grindimis kraiko reikia mažiau.

Iki 210 kg sveriantys galvijai laikomi apšiltintuose ar šaltuose (neapšiltintuose) ir netgi be vienos sienos tvartuose. Kai tvartai apšiltinti, augantys gyvuliai periodiškai parkeliami iš vieno į kitą (arba iš vienos patalpos į kitą ), taikant principą: patalpa pilna - patalpa tuščia. Apšiltinti tvartai nekreikiami, o jų grindys - grotelinės ir užklotos guminiais kilimais. Šaltas tvartas kreikiamas. Šveicarijoje penimų bulių tvarte įrengiami kreikiami boksai, t. y. naudojant mažai kraiko sukuriamas geresnis komfortas.

Auginant galvijus ekologiškai, nuo šių metų būtini diendaržiai. Jei gyvulys sunkesnis kaip 350 kg, reikalingas diendaržio plotas, 0,75 m² kiekvieniems 100 kg. Teigiama, kad norint ekologiškai auginti galvijus, būtina įrengti betono danga padengtus diendaržius, numatant papildomas talpyklas mėšlui ir srutoms.

Išlaidos penimų galvijų pašarams sudaro daugiau kaip 50 proc. visų tiesioginių išlaidų. Todėl siūloma sudaryti subalansuotą racioną ir parinkti ekonomiškai pagrįstą techniką. Didelėms bandoms šerti dažniausiai taikomas mobilus maišytuvas-dalytuvas su vertikaliais maišymo būgnais. Maišytuvas užpildomas skirtingų pašarų, kurie sveriami, komponentais. Svėrimo tikslumas apie 10 proc. Norint mažinti darbo laiką, didelėse fermose taip pat pradedamos naudoti automatinės šėrimo sistemos (su bėgiais, transporteriais, savaeigiais vagonais). Šėrimo savaeigiais vagonais sistema labiau atitinka gyvulių reikmes, nes pagaminamas geresnis racionas ir pašarai atiduodami dažniau. Be to, nereikia plačių šėrimo takų.

Gamintojai siūlo įvairią traktoriaus tempiamą kreikimo techniką, kuri susmulkina šiaudų stačiakampius ryšulius bei ritinius ir pakreikia gyvulių guoliavietes. Atstumas nuo važiavimo tako (dažniausiai šėrimo tako) iki tolimiausios kreikimo vietos - 20 m. Toks kreikimo būdas, ypač jeigu šiaudai nekokybiški, didina dulkėtumą. Jau įrengtos kelios stacionarios automatinės kreikimo sistemos, kuriose kreiktuvas juda bėgiais arba kraikas tiekiamas vamzdžiu. Įrengus tokią sistemą, tvarte mažiau dulkių.

Kiaulių laikymas ir auginimas

Nuo 2010 m. Vokietijoje įsigaliojo naujos kiaulių saugos taisyklės, kurios yra griežtesnės už ES direktyvų reikalavimus. Todėl paršelių augintojai sparčiai keičia kiaulių laikymo sistemas.

Pastebėta, kad pradėjus sukergtas paršavedes laikyti grupėmis, padaugėjo nagų ligų. Laikomi grupėmis gyvuliai kovoja vieni su kitais, ypač prie šėryklų. Dažnai tokios kovos baigiasi kojų traumomis. Tyrimais nustatyta, kad efektyvi priemonė tarpusavio kovoms, kartu ir nagų pažeidimams mažinti -iškloti grindis guminiu kilimu. Dar didesnis efektas gaunamas, kai šią priemonę papildo kiti veiksniai, pavyzdžiui, tinkamas šėrimas, gera kiaulių genetika, darbo organizacija, tinkamas mikroklimatas. Rūpinantis paršelių žinduklių sauga, tiriami kastravimo, uodegų trumpinimo ypatumai (jeigu paršeliai vienas kitam kandžioja uodegas, leidžiama jas sutrumpinti trečdaliu). Literatūros duomenimis, penimų kiaulių grupės dydis gali būti labai įvairus: nuo 50 iki 2 000 kiaulių.

Prekinėse fermose kiaulidės nekreikiamos, todėl čia kaupiamas skystasis mėšlas, kuris yra svarbiausias šiltnamio dujų (metano) šaltinis. Nustatyta, kad ventiliuojant skystąjį mėšlą, metano emisija sumažėja 70 proc. Optimalus pučiamo oro srautas - 7,2 m³ vienam kubiniam metrui mėšlo. Jeigu iš mėšlo neišgaunamos degiosios biodujos, mėšlas gali būti ventiliuojamas.

Šildymui ir vėdinimui, pašarų ruošimui ir šėrimui kiaulių fermose sunaudojama daug energijos. 600 vietų penimų kiaulių (auginant nuo 30 iki 110 kg) kiaulidei apšildyti reikia apie 4 kW galios šildytuvo. Jei patalpa mažesnė, vienai kiaulės vietai gali tekti numatyti net 100 W.  Tyrimais nustatyta, kad šildymo ir vėdinimo energijos sąnaudos per metus, skaičiuojant vienai gyvulio vietai, paršelių tvarte siekia 61, o penimų kiaulių - 45 kWh. Šildymo energijos reikmėms sumažinti parengta ir išbandyta vėdinimo sistema su po grindimis įrengtu šviežio oro ortakiu. Gruntas įtekantį orą žiemą pašildo, o vasarą - vėsina. Tačiau vėdinimo sistemos kaina labai padidėja. Taip pat naudojami šilumokaičiai, kuriuose į patalpą įeinantis šaltas lauko oras pašildomas iš patalpos šalinamu oru. Bet jų įrengimo nauda turi būti pagrįsta skaičiavimais.

Paršeliams šildyti kartais pritaikomi geoterminę šilumą naudojantys šilumos siurbliai. Paršelių-žinduklių šildymas turi tam tikrų ypatumų. Naujagimių paršelių termoreguliacinės savybės dar silpnos. Tai viena ankstyvo paršelių kritimo priežastis. Kritimų sumažėja, įrengus karštu vandeniu šildomas grindis, kurių paviršiaus temperatūra 37-43 ^oC (optimali 39-41 ^oC). Jei per metus krenta 2 proc. mažiau paršelių, pajamos per metus, skaičiuojant vienai paršavedei, padidėja 15-20 EUR (52-69 Lt).

Jei kiaulės išeina į diendaržį (pvz., ūkininkaujant ekologiškai), labai padidėja teršiamas plotas. Vasarą iš diendaržio išsiskiria 85 proc. amoniako. Tyrimais nustatyta, kad bendroji amoniako emisija, skaičiuojant gyvuliui, kinta: vasarą nuo 1 391 iki 2 928, o žiemą - nuo 134 iki 600 mg/val. Amoniako emisijai mažinti siūloma drenuoti srutas ir pagerinti valymą.

Pašarų konservavimas

Stambiųjų pašarų galvijams konservavimo būdai (silosavimas ir džiovinimas) mažai keičiasi. Silosavimąsi (fermentaciją) lemia iš skylančių augalų angliavandenių pasgaminusi pieno rūgštis. Siekiant pagerinti fermentaciją ir išvengti antrinės fermentacijos, naudojami įvairūs priedai. Vokietijoje 26 gamintojai gamina 73 rūšių konservantus. Kai augalai silosuojami biodujoms gaminti, dedama priedų, skatinančių acto rūgšties gamybą, nes ji yra metano pirmtakas. Dideliam kiekiui siloso pagaminti tinkamiausios horizontalios silosinės, tačiau norint nepatirti nuostolių, masę reikia gerai suslėgti ir uždengti nelaidžia plėvele. Plėvelės kokybė nuolat tobulinama. Siluosuojant ritiniuose nuostolių patiriama mažiau. Išpopuliarėjo ir grūdų silosavimas polietileno žarnose.

Palaidas šienas baigiamas džiovinti pastogėse, daržinėse ar stacionariai įrengtais ventiliatoriais. Norint taupyti energiją, ventiliatoriai montuojami ant saulėtos sienos ir virš jų įrengiamas „saulės stogas". Taip paspartėja džiūvimas ir sutaupoma net iki 40 proc. energijos.

Grūdų kaina vėl pasiekė intervencinį lygį. Ūkininkui dažnai iškyla dilema, kada parduoti grūdus - ar laikymo kaina nebus didesnė už vėliau padidėjusią pardavimo kainą? Tačiau ir garantijų, kad ji padidės, nėra.

Naujai statomuose grūdų sandėliuose siūloma numatyti ventiliatorius. Džiovinant grūdus ventiliatoriais energijos reikmė yra 76-84 proc. mažesnė negu džiovinant našiomis šiluminėmis džiovyklomis. Naujuose sandėliuose su horizontaliais aruodais po grindimis įrengiami kanalai arba klojamos perforuotos grindys. Jau pastatytame sandėlyje galima įrengti banguotos skardos teleskopinius kanalus. Tačiau į sandėlį su horizontaliais aruodais galima pilti tik ne drėgnesnius kaip 20 proc. grūdus.

Firmos „Riela", „Riesenbeck" pradeda gaminti ekonomiškas karšto oro džiovyklas GDT400 Gigant. Modulio našumas - 100 t/val. Grūdų drėgmė sumažinama nuo 19 iki 15 procentų.

Grūdų ventiliavimas šaltu nakties ar atšaldytu oru taip pat taikomas. Grūdai negenda ir gali būti laikomi 2-3 mėn., jei jų drėgnis ne didesnis kaip 15 proc., o temperatūra ne aukštesnė kaip  15 ^oC.

Pastaraisiais metais džiovinimo kaina padidėjo net 20 proc. Todėl vis labiau domimasi drėgnų grūdų laikymu, įmaišant propiono rūgšties ar karbamido. Šaldytuvai taip pat tinka grūdams nuo gedimo apsaugoti. Mikroorganizmų, vabzdžių lervų veikla sustoja, temperatūrai nukritus iki 15 ^oC. Kaip alternatyva, kovojant su vabzdžiais, siūloma į grūdus pūsti ozoną.

B. Kavolėlis

Mano ūkis, 2011/07