Vienos iš vertingiausių pašarui auginamų miglinių žolių yra svidrės. Jos turi daug pageidaujamų agronominių savybių: greitai auga, turi ilgą vegetacijos periodą, užaugina gausų derlių. Bene vienintelis svidrių trūkumas - prastas žiemojimas. Šios problemos būtų galima išvengti auginant trumpaamžes svidrių rūšis.

Svidrės turi gerą pašarinę vertę, todėl plačiai naudojamos ne tik ganyti, bet ir šienui, šienainiui, silosui gaminti. Iš kitų miglinių žolių svidrės išsiskiria dideliu vandenyje tirpių angliavandenių kiekiu. Šis pašarinės vertės rodiklis yra svarbus silosuojant žoles su pupiniais augalais. Gaudami pašaro, kurio lapuose ir stiebuose yra didelis kiekis vandenyje tirpių angliavandenių, gyvuliai įsisavina didesnį baltymų kiekį, padidėja pieno primilžis, jaučių ir avių gyvojo svorio prieauglis. Kaip jau minėta, be teigiamų savybių, svidrės turi ir trūkumų - blogiau žiemoja negu kitos miglinės žolės. Augindami trumpaamžes svidrių rūšis - gausiažiedes ir hibridines svidres - išplėstume svidrių auginimo galimybes mūsų šalyje.

Gausiažiedės svidrės

Gausiažiedės svidrės būna dvimetės (poskyris „italicum") ir vienametės (poskyris „multiflorum" arba „westerwoldicum"). Dažnai nurodomas bendras pavadinimas - gausiažiedės svidrės, neišskiriant į poskyrius. Įrengiant žolynus svarbu žinoti, kokiam poskyriui priklauso veislė. To nežinant, pavasarį galima sulaukti nemalonios staigmenos - žolyno sunykimo (gryname pasėlyje) arba išretėjimo (auginant mišiniuose).

Dvimetės gausiažiedės svidrės būna dviejų tipų: pašarinės ir skirtos vejoms. Pašarinio tipo svidrės gali būti naudojamos pašarams gaminti ir ganyti, nes pagerina ganyklos kokybę, greitai auga, gaunamas didesnis derlius visą vegetacijos laikotarpį. Pagrindinį derlių (8-10 t ha^-1 sausųjų medžiagų) užaugina antraisiais žolių augimo metais. Esant pakankamam drėgmės kiekiui ir tręšiant N₁₅₀ trąšų norma, pjauti galima 4 kartus per sezoną. Iš šių žolių pagamintą pašarą noriai ėda visi gyvuliai. Gali būti sėjamos mišiniuose su pupinėmis (raudonaisiais ir baltaisiais dobilais) ir daugiametėmis miglinėmis (dirsėmis, motiejukais, šunažolėmis) žolėmis.

Svidrės vejoms pasižymi lėtu augimu ir mažu derlingumu, jas dažnai pažeidžia ligos ir kenkėjai. Ši trumpaamžių svidrių rūšis naudojama ir eroduojantiems plotams apželdinti, maisto medžiagoms dirvožemyje išsaugoti.

Dvimetės gausiažiedės svidrės mėgsta normalaus drėgnumo dirvožemius. Netinka per daug sausos ar per šlapios dirvos. Labai jautriai reaguoja į užmirkimus žiemą. Mėgsta derlingus, neutralios reakcijos dirvožemius, mažai reiklios dirvožemio struktūrai. Šios svidrės tolerantiškos karščiui, jei pakanka drėgmės, tačiau jautrios sausrai.

Palyginti su daugiametėmis, dvimetės svidrės jautresnės stresinėms sąlygoms, tačiau pasižymi didesniu derliumi ir vandenyje tirpių angliavandenių kiekiu pavasarį, geresne dygimo energija bei atžėlimu. Generatyvinių stiebų formavimuisi reikalinga vernalizacija (žema teigiama temperatūra tam tikrą laiko tarpsnį) ir ilgų dienų periodas. Sėjos metais generatyvinių stiebų formuoja mažai, visą vegetacijos laikotarpį būna lapuotos.

Mūsų šalyje registruota viena dvimečių gausiažiedžių svidrių veislė Ugnė, sukurta dr. Stepono Nekrošo ir prof., habil dr. Algirdo Sliesaravičiaus. Ši veislė yra tetraploidinė, ankstyvoji, augalai gerai krūmijasi, lapuotumas didesnis negu 60 proc., virškinamumas - apie 70 proc. Atspari ligoms, išgulimui, greitai atželia po nupjovimo ar nuganymo. Lietuvos sąlygomis, palyginti su kitomis veislėmis, žiemoja gerai. Palankiais svidrėms augti metais sausųjų medžiagų derlius būna vidutiniškai 12 t ha^-1, sėklų - 0,9-1,0 t ha^-1.

Vienametės gausiažiedės svidrės - tai trumpo vegetacijos periodo retakerės miglinės žolės, todėl joms nėra svarbios nepalankios žiemojimo sąlygos, kurios dažnai pakenkia jautresnių daugiamečių žolių (daugiamečių svidrių, paprastųjų šunažolių ir kt.) pasėliams šiauriniuose regionuose. Pavasario šalnoms neatsparios, o rudenį trumpalaikes šalnas pakenčia geriau. Dirvai nėra labai reiklios - svarbiausia, kad būtų užtektinai maisto medžiagų. Derlingiausios vienametės gausiažiedės svidrės būna humusingose vidutinio sunkumo priemolio dirvose. Dirvos reakcijai nėra labai jautrios, tačiau nemėgsta rūgščių, sausų, skurdžių smėlio ir priesmėlio dirvožemių. Blogai auga ir šlapiose sunkaus molio dirvožemiuose. Drėgmės vienametėms gausiažiedėms svidrėms reikia palyginti daug.

Labai gera biologinė ir ūkinė šių svidrių savybė - gausus krūmijimasis. Jo intensyvumas priklauso nuo maitinamojo ploto, drėgmės ir maisto medžiagų atsargų. Nauji ūgliai formuojasi ne tik krūmijimosi tarpsniu, bet ir per visą vegetaciją. Gausiai patręšus, svidrių krūmijimasis suintensyvėja. Nušienautos atauga labai sparčiai: atolas, arba antroji žolė, užauga per 25-30 dienų, o dar po 40-50 dienų išauga ir trečioji žolė. Tai leidžia reguliuoti sėjos laiką ir gauti pašarą norimu laiku. Taigi šios svidrės yra puikus pašaras gyvuliams visą vasaros laikotarpį iki vėlyvo rudens. Vienametes gausiažiedes svidres taip pat lengva įtraukti į sėjomainą. Tai ypač aktualu pastaraisiais metais, kai reikia atsėti išgedusių daugiamečių žolių plotus.

Vienametes gausiažiedes svidres tinka auginti gryname pasėlyje ar įvairiuose mišiniuose žaliajam pašarui ar silosavimui. Vienamečiuose mišiniuose sėjamos su avižomis, vikiais, vienamečiais dobilais. Vikiai, augdami mišiniuose su svidrėmis, ne tik pagerina pašaro kokybę, bet ir fiksuoja azotą pirmoje vasaros pusėje. Avižos mišiniuose auginamos kaip atraminiai augalai pupiniams, nes pastarieji išgula ir dėl to patiriami nuostoliai. Vienamečiai dobilai mišiniuose su svidrėmis daugiau atmosferos azoto fiksuoja antroje vasaros pusėje. Visi šie mišiniai yra trumpaamžiai, todėl juos, kaip ir gryname pasėlyje augančias svidres, galima lengvai įtraukti į sėjomainą. Sėjant kartu su daugiametėmis žolėmis, užauginamas didesnis pašaras jau sėjos metais.

Vienametes gausiažiedes svidres auginant miglinių (miežių) ir pupinių (sojos pupelių) javų pasėliuose, gaunamas ne tik javų derlius, bet ir papildomas geros kokybės pašaras gyvuliams šerti vėlyvuoju laikotarpiu, be to, geriau panaudojama žemė. Gera šių svidrių šaknų sistema daugiau kaip du kartus sumažina azoto išsiplovimą vasaros ir rudens laikotarpiu. Pasibaigus vegetacijai augalų liekanos mineralizuojamos ir gausių kritulių išplaunamos. Auginant vienametes gausiažiedes svidres kaip tarpinius augalus, dirvožemis apsaugomas nuo vėjo ir vandens erozijos, kartu kontroliuojamas žaladarių išplitimas. Likusios svidrių šaknys ir ražienos praturtina dirvožemį organinėmis medžiagomis, mažina piktžolių kiekį laukuose. Tarpinių augalų auginimas taip pat didina pagrindinių augalų derlingumą.

Sėklai vienametės gausiažiedės svidrės auginamos gryname pasėlyje. Nuėmus sėklų derlių, jos greitai atželia. Žolę galima nuganyti ar nupjauti pašarui. Šiaudai, gauti nuėmus vienamečių gausiažiedžių svidrių sėklas, gali būti naudojami kaip ganėtinai maistingas sausas priedas silosuojant sultingas kultūras (pvz., kukurūzus). Nedaigios šių svidrių sėklos visai tinkamos kaip kombinuotųjų pašarų komponentas.

Lietuvoje šiuo metu yra registruotos dvi vienamečių gausiažiedžių svidrių veislės: Bormitra ir Swale. Vokiška tetraploidinė veislė Bormitra pirmąjį derlių užaugina per 45-46 d. nuo sėklų sudygimo. Augalai vidutinio aukščio, beveik neišgula, atsparūs ligoms. Vienametės gausiažiedės svidrės iš kitų svidrių rūšių išsiskiria didžiausiu baltymų kiekiu - Bormitra veislės augaluose baltymų yra nuo 18 iki 21 procento.

Švedijoje sukurta veislė Swale yra diploidinė, pirmąjį derlių užaugina per 42 dienas nuo sėklų sudygimo. Šios veislės augalai būna apie 60 cm aukščio, atsparūs išgulimui, mažai pažeidžiami ligų, pasižymi dideliu lapuotumu (apie 50 proc.). Veislė Swale užaugina vidutiniškai 11,0 t ha^-1 sausųjų medžiagų ir apie 1 t ha^-1 sėklų derlių.

Hibridinės svidrės

Sukryžminus daugiametes svidres su gausiažiedėmis, gaunami hibridai, t. y. hibridinės, arba Bušo svidrės. Hibridai gali turėti labiau išreikštas gausiažiedžių ar daugiamečių svidrių savybes. Turintys labiau išreikštas gausiažiedžių svidrių savybes būna derlingesni, bet mažiau atsparūs žiemojimo sąlygoms bei mažesnio tankumo, o turintys labiau išreikštas daugiamečių svidrių savybes ilgiau (iki 3 metų) išlieka žolynuose. Veislės, kurioms būdingos geriausios abiejų tėvinių rūšių savybės, yra ypač vertingos. Hibridinės svidrės labiau pakenčia sausras negu gausiažiedės, o atžėlimas pavasarį panašus kaip ankstyvųjų daugiamečių svidrių veislių. Augimo sąlygos yra tokios pat, kaip tėvinių svidrių. Didžiausias hibridinių svidrių žolės derlius būna antraisiais augimo metais.

Hibridinės svidrės būna dviejų tipų: skirtos pašarui ir vejoms. Kaip pašarinės žolės daugiausia naudojamos šieno ir šienainio gamybai. Gali būti naudojamos ganyti. Ši rūšis retai sėjama gryname pasėlyje, dažniau auginama mišiniuose su daugiametėmis svidrėmis ar pupiniais augalais (baltaisiais ir raudonaisiais dobilais).

Lietuvoje šiuo metu yra registruota viena hibridinių svidrių tetraploidinė veislė Storm (Danija). Ši veislė mūsų krašto sąlygomis gerai žiemoja, užaugina apie 11,0 t ha^-1 sausųjų medžiagų ir apie 1,1 t ha^-1 sėklų derlių. Veislės Storm augalai būna apie 54 cm aukščio, vidutiniškai atsparūs išgulimui ir rūdžių pažeidimams. Kitos ligos pažeidžia nežymiai.

V. Kemešytė, N. Lemežienė, B. Butkutė

Mano ūkis, 2011/06