Kenkėjus stebėti ir juos atpažinti yra labai svarbus pradinis etapas, siekiant naudoti augalų apsaugos produktus tik ten ir tik tuomet, kai tai yra būtina. Labai svarbu tiksliai identifikuoti kenkėją pagal tam tikrus požymius, bet ne mažiau svarbu žinoti jų vystymosi ciklą ir biologiją. Tik tada įmanoma nuspręsti, ar verta naudoti augalų apsaugos produktus.

Kenkėjams stebėti ir apskaityti dažnai naudojamos įvairios gaudyklės ir kitos priemonės. Integruotos augalų apsaugos sistemos esmė yra ne sunaikinti, o valdyti žalingų organizmų kiekį iki ekonomiškai nežalingo lygio. Lietuvos augalų apsaugos įstatymas apibrėžia, kad integruota kontrolė - tai kenksmingųjų organizmų populiacijos kontrolė, siekiant ją išlaikyti tokio dydžio, kad ji nepadarytų nepageidaujamos ekonominės žalos ar nuostolių, taikant racionalų biologinių, biotechnologinių, cheminių, kultūrinių arba sėklininkystės priemonių derinį, kai cheminiai augalų apsaugos produktai naudojami tik mažiausiais kiekiais.

Ekonominio žalingumo riba - tai toks kenksmingų organizmų išplitimo lygis tam tikromis aplinkos sąlygomis, kai derliaus nuostolis viršija išlaidas apsaugai.

Žalingumo ribos yra specifinės kiekvienam kenkėjui ir netgi vietovei, nes tas pats kenkėjas ar tam tikras jo kiekis vienoje vietovėje gali būti laikomas žalingu, kitur - priimtinu. Augalų apsaugos produktų naudojimas būtinas tik tada, kai kenkėjai viršija nustatytas žalingumo ribas. Kenkėjų žalingumas kinta keičiantis ekologinėms sąlygoms bei ekonominei situacijai, priklauso nuo meteorologinių sąlygų, natūralių priešų aktyvumo, pasėlio plotų dydžio. Augalų apsaugos produktai naudojami, kai iškyla grėsmė prarasti ūkiškai svarbią derliaus dalį, o dažniausiai atsižvelgiama į produkto naudojimo atsiperkamumą. Sprendimo priėmimą lemia ekonominiai kriterijai, kuriuos savo ruožtu apsprendžia kenkėjų populiacijos ekonominio žalingumo ribos.

Amarai. Daugiausia obelis pažeidžia žaliasis obelinis amaras (Aphis pomi) ir pilkasis obelinis amaras (Dysaphis devecta). Purkšti insekticidu, jei amarai apnikę daugiau kaip 8-10 proc. ūglių.

Obelinis žiedgraužis (Anthonomus pomorum). Insekticidus nuo žiedgraužių būtina naudoti laikotarpiu nuo vabalų pasirodymo pradžios (balandžio 18±3 d.) iki kol jie pradeda dėti kiaušinius (balandžio 26±4 d.). Optimaliausias insekticidų purškimo laikas pažaliavus trečdaliui ar dviem trečdaliams (bet ne daugiau) pumpuro ir kai ant vaismedžio tokių pumpurų būna dauguma. Kaip tik tuo metu vabalai dar nebūna pradėję dėti kiaušinių, jų būna gausiausiai ir tuo metu nuo jų lengviausiai galima apsisaugoti.

Insekticidais purkšti, kai obeliniai žiedgraužiai pažeidžia daugiau kai 15 proc. pumpurų.

Obuolinis vaisėdis (Cydia pomonella). Žiedlapiams krintant, kiekviename sode kabinamos feromoninės gaudyklės. Gaudyklės kabinamos vaismedžio vainiko viduryje, vakarų ar pietvakarių pusėje, apsaugotoje nuo tiesioginių saulės spindulių vietoje. Obuolinių vaisėdžių žalingumo ribą tiksliausiai galima nustatyti pagal vidutinę oro temperatūrą drugių skraidymo metu (21-23 val.). Kai feromoninėse gaudyklėse sugaunamas pirmasis vaisėdžių drugys, pradedama registruoti vidutinė oro temperatūra nuo 21 iki 23 val. Nustatyta, kad, esant 16,1 °C ir aukštesnei temperatūrai, obuolinių vaisėdžių patelės deda apvaisintus kiaušinius. Jei temperatūra žemesnė, kenkėjų vislumas mažėja, ir purkšti obelų nuo vaisėdžių nereikia. Purkšti tik tuo atveju, jei 2-3 vakarus paeiliui oro temperatūra ne žemesnė kaip 16 ºC.

Lapsukiai (Tortrix spp.). Rožinių lapsukių žalingumas įvertinamas krintant žiedlapiams. Pumpurinių ir vaismedinių lapsukių žalingumas įvertinamas nuo žaliojo kūgio tarpsnio iki žiedpumpurių rausvėjimo, skaičiuojami pažeisti pumpurai ar skrotelės (proc.). Jei pažeistų pumpurų ar skrotelių daugiau kaip 5 proc., būtina purkšti insekticidais.

Obuolinis pjūklelis (Hoplocampa testudinea). Jei pastebima pažeistų užuomazgų, purškiama nedelsiant. Jei pažeistų vaisių 2-3 proc., kitais metais, žiedlapiams krintant, rekomenduojama purkšti insekticidu. Masiškai išplitus šiems kenkėjams, insekticidais purškiama 2 kartus: prieš žydėjimą ir krintant žiedlapiams.

Obelinė blakutė (Psylla malli). Formuojantis skrotelėms patikrinama, ar jos nepažeistos. Purkšti insekticidu, jei pažeista daugiau kaip 30 proc. skrotelių.

Tripsai (Thrips spp.). Prieš vaismedžių žydėjimą ar žydėjimo metu įvertinamas tripsų gausumas soduose. Jei pastebimi tripsai ant skrotelių, rausvėjant žiedpumpuriams ar krintant žiedlapiams purškiama insekticidais. Žaliojo kūgio-žiedpumpurių rausvėjimo tarpsniu kabinamos geltonos lipnios, entomologiniais klijais padengtos, gaudyklės.

Apsaugos produktai naudojami tuomet, kai tripsų atsiranda gaudyklėse.

Raudonoji sodinė erkė (Panonychus ulmi). Vaisių augimo metu akaricidai naudojami tada, jei vidutiniškai ant lapo randama daugiau kaip 3-5 erkės. Grobuoniškos erkės (Phytoseiidae) labai efektyviai mažina erkių gausumą. Todėl naudojant akaricidus nuo raudonųjų sodinių erkių, reikia naudoti tuos akaricidus, kurie mažai toksiški grobuoniškoms erkėms.

Rusvoji sodinė erkė (Aculus schlechtendali). Erkių gausumas vertinamas, naudojant binokuliarą: 0 - erkių nėra, 1-10 - negausiai, 10-50 - vidutiniškai, 50-100 - gausiai, 100-150 - labai gausiai. Jei praėjusiais metais erkių buvo gausiai, tai akaricidus galima naudoti prieš ir po vaismedžių žydėjimo. Vaisių augimo metu akaricidai naudojami, jei vidutiniškai ant lapo randama daugiau kaip 10-50 erkių. Grobuoniškos erkės labai efektyviai mažina erkių gausumą, todėl reikia rinktis tokius akaricidus, kurie mažai toksiški grobuoniškoms erkėms.

A. Valiuškaitė

Mano ūkis, 2011/06