Smarkiai pakilus supirkimo kainai, auginti grikius tampa ekonomiškai naudinga. Tikėtina, kad jau šiemet pastebėsime grikiais užsėjamų plotų didėjimo tendencijas. Tačiau grikių augintojai turėtų laikytis tinkamos agrotechnikos, kad augtų ne tik plotai, bet ir derlingumas.

Grikiai yra vieni iš vertingiausių grūdinių javų. Lietuvoje jie dažniausiai auginami tokiose dirvose, kur kitų žemės ūkio augalų auginimas neatsiperka, t. y. nederlingose žemėse Pietryčių Lietuvoje. Nemaži plotai užsėjami grikiais sertifikuotuose ekologinės gamybos ūkiuose, kuriuose nenaudojamos trąšos ir pesticidai. Iš viso Lietuvoje grikių pasėlių plotai užima apie 20 tūkst. hektarų.

Pastaraisiais metais grikių poreikis rinkoje gerokai pasikeitė, grikių kruopų kaina vos per vienus metus padidėjo 3,2 karto. Dėl mažo derlingumo grikių užauginama palyginti nedaug, o tai reiškia, kad jų pasiūla šiuo metu yra mažesnė negu paklausa. Pakilo grikių grūdų supirkimo kaina: palyginti su 2009 m. sausio mėnesiu, 2010 m. rudenį ji padidėjo beveik 2,5 karto.  

Tačiau yra vienintelis grikių pasėlių plotų augimo procesą limituojantis veiksnys - tai mažas grikių derlingumas. 2007-2009 m. duomenimis, grikių derlingumas Lietuvoje buvo 0,67-0,96 t ha^-1. LAMMC Vokės filiale, atlikus Lietuvoje sukurtų naujų selekcinių numerių tyrimus, nustatyta, kad jų derlius siekė 2,3-2,8 t ha^-1. Vadinasi, vienas iš rezervų grikių derliui didinti - auginti tinkamas mūsų sąlygomis veisles. Pažymėtina, kad gamybinėmis sąlygomis grikių derlingumas būna šiek tiek mažesnis negu būdingas sukurtoms veislėms. Tokius skirtumus lemia daug veiksnių. Dažnai mažo grikių derlingumo priežastys gali būti susijusios su netinkama agrotechnika ir grikių biologinėmis savybėmis.

Svarbu laikytis tinkamos agrotechnikos

Patarimai, į kuriuos būtina atkreipti dėmesį norint užauginti didesnį grikių derlių:

• Vengti grikiams netinkamų priešsėlių - avižų, miežių, grikių. Šių augalų liekanos irdamos išskiria inhibitorius ir stabdo grikių augimą.
• Suarti dirvas rudenį. Pasėjus grikius į pavasarį suartą dirvą, įterptos priešsėlio organinės liekanos nespėja suirti ir grikiams gali trūkti maisto medžiagų, tad derlius gaunamas mažesnis.
• Taupyti dirvoje esančią drėgmę ir pirmą kartą kultivuoti anksti pavasarį, tuo pačiu metu, kai žemė ruošiama vasarojui sėti.
• Piktžoles būtina naikinti iki sėjos. Grikiai dygdami nesugeba konkuruoti su piktžolėmis. Piktžolių sėklos žiemą praeina jarovizaciją ir sudygsta greičiau ir tankiau negu grikiai. Todėl grikiams skirtą plotą reikia kultivuoti ir akėti antrą kartą, praėjus 3 - 4 savaitėms po pirmo kultivavimo. Taip bus sunaikinta didesnė dalis jau sudygusių piktžolių, nereikės naudoti cheminių augalų apsaugos priemonių, o tai ypač svarbu ekologiškai ūkininkaujant.
• Esant reikalui piktžolėms naikinti galima naudoti herbicidus, purkšti rekomenduojamomis normomis netrukus po sėjos ant nesudygusių grikių. Nupurškus pavėluotai sudygusius grikius, jų augimas labai sulėtėja, dalis grikių gali žūti.
• Tręšti mineralinėmis trąšomis optimaliomis normomis (30-60 kg NPK), ypač saikingai tręšti mineralinėmis azoto trąšomis. Perteklinis tręšimas azoto trąšomis paspartina vegetatyvinės masės augimą, pailgina grikių vegetaciją ir neturi teigiamos įtakos grūdų derliui.
• Nevėlinti sėjos laiko, sėti gegužės mėnesio antroje pusėje, kai pradeda žydėti sodai, alyvos, šermukšniai. Pasėjus birželio pradžioje, grikiams sudygti dažnai stinga drėgmės, be to, žydėjimo-grūdų mezgimo tarpsniui palankus laikotarpis sutrumpėja, grikiai mažiau subrandina grūdų, sumažėja derlius.
• Laiku nuimti derlių (kai ant augalo subręsta 2/3 užmegztų grūdų) ir taip išvengti grūdų nuostolių dėl nubyrėjimo.

Be tinkamos agrotechnikos, labai svarbūs kiti veiksniai, galintys lemti grikių derlių - meteorologinės sąlygos, žiedų apdulkinimas. Šie veiksniai yra labiau susiję su grikių biologinėmis savybėmis.

Grikiai turi ypatingą vystymosi ir augimo tipą, nes visi tarpsniai, išskyrus dygimą, vyksta vienu metu, t. y. perdengdami vieni kitus jie tęsiasi iki derliaus nuėmimo. Grikių augimo tarpsnių neįmanoma išskirti atskirai, o tik galima pastebėti, kada kuris tarpsnis prasidėjo.

Meteorologinių sąlygų įtaka grikių derlingumui

Kritinis grikių derliaus formavimosi periodas sutampa su jų žydėjimo ir grūdų mezgimo tarpsniais. Mūsų klimato sąlygomis, pasėjus grikius optimaliu laiku (tai yra gegužės antroje pusėje), žydėti jie pradeda jau birželio pabaigoje. Masinis jų žydėjimas, o kartu ir grūdų mezgimas vyksta liepos ir rugpjūčio mėnesiais. Būtent liepos ir rugpjūčio mėnesiais pasitaikančios nepalankios meteorologinės sąlygos (didelis karštis, sausra, stiprūs ir ilgai trunkantys lietūs, rūkai, stiprūs vėjai, staigus orų atvėsimas) turi neigiamą įtaką grikių derlingumui, nes tai sutrikdo apdulkinimo procesą, grūdų užsipildymą ir todėl lemia mažesnį grūdų derlių.

Labai gerai meteorologines sąlygas padeda įvertinti hidroterminis koeficientas (HTK), kuris parodo kritulių kiekio ir aukštesnių negu 10 °C temperatūrų sumos santykį. Kuo aukštesnė temperatūra ir kuo mažiau kritulių iškrinta, tuo šis santykis mažesnis. Kai HTK 0,4-0,5 - periodas sausas, 0,6-0,7 - sausringas, 0,8-1,0 - nepakankamai drėgnas, 1,0-1,5 pakankamai drėgnas, <1,5 - šlapias.

LAMMC Vokės filiale atliktų tyrimų duomenimis, optimalios sąlygos grikiams augti pasitaiko ne kiekvienais metais. Įvertinus 2005-2009 m. vasaros sezono meteorologines sąlygas pagal hidroterminį koeficientą, nustatyta, kad optimalios sąlygos grikiams augti buvo 2008 m., kai vasara buvo pakankamai drėgna, t. y. temperatūra ir kritulių kiekis buvo artimi klimato normai. Tačiau kitų metų vasaros sezonai vertinant pagal hidroterminį koeficientą buvo labai kontrastingi, t. y. sausringus laikotarpius keitė perteklinės drėgmės laikotarpiai, arba atvirkščiai. Ypač nepalankūs buvo 2005 ir 2006 m. Pavyzdžiui, 2005 m. birželis ir liepa buvo pakankamai drėgni, bet rugpjūčio mėnuo buvo per šlapias. 2006 m. po du mėnesius vyravusios sausros, rugpjūčio mėnesį prasidėjo gausūs ir ilgai trunkantys lietūs.

Šie ekstremalūs nukrypimai nuo optimalių sąlygų buvo žalingi visiems žemės ūkio augalams, tačiau grikiai nukentėjo labiausiai, kadangi juos apdulkina vabzdžiai, dažniausiai bitės. Esant nepalankioms oro sąlygoms, bitės nelanko grikių pasėlio, neapdulkina žiedų ir dėl to sumažėja užmegztų grūdų skaičius. Be abejo, tai turėjo neigiamos įtakos grikių derliui. Atliekant grikių selekcinius tyrimus buvo nustatyta, kad veislės VB Vokiai, kuri įtraukta į Tinkamiausių auginti Lietuvoje augalų veislių sąrašą, derlius palankiais metais siekė per 2 t ha^-1, o nepalankiais - nesiekė ir 1 t ha^-1. Panašūs derliaus pokyčiai buvo nustatyti ir kolekcijoje tirtų užsienietiškų veislių bei Lietuvoje sukurtų selekcinių numerių.

Bitės - pagrindinės grikių apdulkintojos

Grikių biologinių ypatumų žinojimas leidžia suprasti, kodėl būtent žydėjimo-grūdų užmezgimo tarpsnis priskiriamas kritiniam laikotarpiui. Grikių žiedai pagal savo morfologinę sandarą prisitaikę tik kryžminiam apdulkinimui. Jie yra dviejų tipų: vienų augalų žiedai turi ilgus kuokelius ir trumpas piesteles, kitų - trumpus kuokelius ir ilgas piesteles. Augalų su vieno ar kito tipo žiedais grikių pasėlyje būna maždaug po lygiai. Normalus apdulkinimas įvyksta tada, kai žiedadulkės nuo ilgų kuokelių patenka ant ilgų piestelių ir atvirkščiai - nuo trumpų kuokelių ant trumpų piestelių.

Nustatyta, kad grikius apdulkina išskirtinai vabzdžiai. Labai retais atvejais gali apdulkinti vėjas, tačiau savidulka grikiuose praktiškai negalima. Geresniam grikių žiedų apdulkinimui būtinos dvi sąlygos: geros oro sąlygos ir gausus vabzdžių lankymasis grikių pasėlyje. Žydint grikiams juos lanko daug įvairių vabzdžių, tačiau pagrindiniai apdulkintojai yra bitės. Jos sudaro daugiau negu pusę (53 proc.) visų apsilankiusių grikių pasėlyje vabzdžių. Tiek bitės, tiek kiti vabzdžiai grikių pasėlį geriau lanko pirmoje dienos pusėje, t. y. nuo 9 iki 12 val. Tad iki pietų grikių žiedus aplanko daugiau vabzdžių negu po vidurdienio.

Grikiai - medingi augalai. Nustatyta, kad vienas grikių žiedas išskiria vidutiniškai 0,05 mg nektaro, o labai palankiomis sąlygomis - iki 0,3 mg. Sausu ir karštu oru grikių žiedai nektaro išskiria mažai, kartais dėl karščio išdžiūsta ir ką tik susidaręs nektaras. Be to, dėl karščio sumažėja arba išnyksta žiedadulkių gyvybingumas, ir tai turi tiesioginę įtaką apdulkinimo proceso kokybei.

Baltarusijoje ir Rusijoje rekomenduojama į grikių pasėlius atvežti bičių šeimų. Bites atvežti reikėtų tada, kai grikiai pradeda žydėti. Tokiu laiku žieduose nektaro yra daugiausia, todėl bitės juos noriau lanko. Palankiomis sąlygomis viena bitė per dieną aplanko iki 4 000 žiedų. Rusijoje tyrimais nustatyta, kad per pirmą grikių žydėjimo dešimtadienį viena bičių šeima surenka 5-6 kg nektaro per dieną. Antroje grikių žydėjimo pusėje medunešis sumažėja kelis kartus. Bičių atvežimas arčiau žydinčių grikių laukų duoda abipusę naudą ir bitininkams, ir žemdirbiams, nes bitės apdulkina augalus, padidindamos jų derlių. Mokslininkų paskaičiuota, kad 1 ha grikių pasėlio plotui skiriant vidutiniškai 0,9-1,9 bičių šeimos, grikių derlius padidėjo 29-57 procentais.

Grikių laukuose, kuriuose buvo įrengtos bičių „ganyklos", bičių lankomumas buvo 71 proc. didesnis, negu laukuose, nutolusiuose nuo avilių 2 km spinduliu. Lietuvos bitininkų nuomone, produktyviausiai bitės darbuojasi, kai prie žydinčių augalų tenka skristi ne daugiau kaip 1 kilometrą.

Palyginti su kitais žemės ūkio augalais, grikiai išsiskiria specifinėmis biologinėmis savybėmis ir sudėtingu žiedų apdulkinimo procesu, kuris neįmanomas be bičių. Tinkamos grikių auginimo agrotechnikos laikymasis ir bičių panaudojimas apdulkinimui pagerinti yra labai svarbūs grikių derlingumo didinimo veiksniai. Net esant nepalankioms ir permainingoms oro sąlygoms bitės, esančios arti grikių pasėlių, išnaudoja kiekvieną palankesnę galimybę ir lanko žydinčius grikių augalus.

D. Romanovskaja

Mano ūkis, 2011/06