MU mob.pren. 22 10 04 23 01 09 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2011/06
Kiaulių streso sindromas
  • J. Ramanauskienė, D. Stanišauskienė
  • Mano ūkis

Kiaulių streso sindromas (porcyne stress syndrome - PSS) yra sumažėjusio kiaulių produktyvumo, susilpnėjusių reprodukcijos savybių ir blogesnės sveikatos bei prastesnės mėsos kokybės priežastis. Kiaulininkystės ūkiai patiria didelių ekonominių nuostolių, nes stresui jautrios kiaulės blogiau apsivaisina, vados negausios, o paršeliai mažo svorio.

Stresams jautrūs paršeliai dažniau serga virškinimo trakto ligomis. PSS terminas apibūdinamas stipriu stresu ir staigia mirtimi (piktybinė hipertermija), šviesia, minkšta, vandeninga (PSE) arba sausa, tamsia mėsa, nugaros raumenų nekroze. Sindromas stambiose fermose, kuriose auginamos greitai augančios mėsinių ir bekoninių veislių kiaulės, gali pasireikšti masiškai.

Genetiškai paveldimas

Kiaulių streso sindromą lemia HAL genas. Jis vadinamas halotano genu dėl šios medžiagos poveikio ir galimybės testu nustatyti jautrumą stresui. Pvz., 1,5-2 mėn. paršeliui uždėjus kaukę su halotano dujomis, sumaišytomis su deguonimi ar oru, stresui atsparus paršelis ramiai užmiega. Jautrus paršelis, įkvėpęs dujų, tampa neramus, pradeda drebėti, raumenys įsitempia, odoje atsiranda baltų dėmių. Halotano testu galima identifikuoti tik homozigotines kiaules, kurios turi HAL genų porą. Molekuliniais genetiniais metodais iš kraujo ar plaukų galima nustatyti ir homozigotines, ir heterozigotines kiaules - HAL geno nešiotojas. Toks tyrimas yra svarbus, tiriant geno paplitimą veislynuose, ir suteikia galimybę vykdyti stresui atsparių kiaulių selekciją.

Taigi, pagrindinė PSS priežastis - gyvulių genotipas. Taip pat tam didėlę įtaką turi stresinės aplinkybės ir kai kurie veiksniai: ● staigus paršelių nujunkymas; ● perkėlimas į kitas patalpas; ● dažnas pergrupavimas; ● triukšmas; ● išgąstis masinių veterinarinių procedūrų metu; ● hipodinamija; ● ruja; ● poravimas ir apsiparšiavimas; ● nereguliarus ir nesubalansuotas šėrimas, pvz., baltymų ir riebalų trūkumas racione; ● poilsio stoka po transportavimo (prieš skerdimą); ● aukšta aplinkos temperatūra ir kt. Šie veiksniai didina gyvulio psichikos nestabilumą ir jautrumą stresui.

Jautrūs gyvuliai nesugeba greitai prisitaikyti, reakcija į stresą sukelia daug humoralinių ir nervinių adaptacinių pokyčių. Svarbus vaidmuo tenka endokrininių liaukų, ypač hipofizės, išskiriamiems hormonams, reguliuojantiems natrio ir kalio balansą ląstelėje, kraujyje. Dėl streso natrio ir kalio jonų koncentracija plazmoje padidėja, dėl to suaktyvėja ląstelių fermentai, sutrinka normali glikolizės eiga. Šie procesai, taip pat veikiami antinksčių hormonų, lemia šviesios vandeningos ar tamsios sausos mėsos formavimąsi.

Mėsos kokybės pokyčiai

Halotano genas lemia ne tik kiaulių vislumą, penėjimosi spartą, raumeningumą, atsparumą ligoms, bet ir mėsos kokybę. Streso būsenoje išsiskiria dideli adrenalino kiekiai, dėl to pagreitėja glikolizė. Kai kiaulių nervų sistemą nestabili, prieš skerdimą pavargę gyvuliai išeikvoja didžiąją dalį glikogeno atsargų fiziniam ir nerviniam išsekimui kompensuoti. Dėl anaerobinės glikolizės raumenyse kaupiasi pieno ir piruvato rūgštys, skerdenos pH žemas. Esant kritiškai žemam pH rodikliui (<6,0) ir aukštai skerdenos temperatūrai (daugiau kaip 35 °С), prasideda sarkoplazminių ir miofibrilinių baltymų transformacija ir denatūracija. Vystosi PSE efektas - skerdenos mėsa išblykšta dėl mioglobino denatūracijos, suminkštėja, tampa vandeninga. Tokia žaliava netinka perdirbimui.

Nustatyta, kad kiaulių mėsos kokybė tiesiogiai priklauso nuo gyvulių laikymo sąlygų prieš skerdimą. Aukšta aplinkos temperatūra kokybei turi neigiamą įtaką. Temperatūros ir glikolizės reakcijų sparta nėra tiesiogiai viena nuo kitos priklausomos, tačiau esant aukštesnei temperatūrai glikogenas sparčiau skyla į rūgštis, o dėl aukštos skerdenos temperatūros ir žemos pH suintensyvėja biocheminiai procesai, formuojantys PSE defekto raumenų audinius.

Šiltuoju metų laiku PSE atvejų daugiau, nes organizme dėl sutrikusio deguonies įsisavinimo slopinama hipofizės liaukos veikla. PSS jautrių kiaulių širdies ir kraujagyslių sistema gerai funkcionuoja ir audinius deguonimi aprūpina tik ramybės būsenoje. Todėl tokiems gyvuliams prieš skerdimą reikia sudaryti sąlygas pailsėti. Jei transportavimo kelias iki skerdyklos nėra ilgesnis kaip 100 km, kiaulėms pailsėti prieš skerdimą užtenka 3 valandų. Pailginus poilsio laiką, gali kilti antrinė susijaudinimo būsena. Klinikiniai požymiai, rodantys, kad kiaulė ramybės būsenoje: kūno temperatūra ne didesnė kaip 39 °С, pulso dažnis - 100 k./min., kvėpavimo dažnis - ne daugiau 30 k./min. Venų prisipildymo ir normalios kraujotakos rodiklis - rausvos ausys.

Klinikiniai simptomai ir diagnozė

Sindromas dažniausiai pasireiškia nujunkytiems, penimiems paršams, paršavedėms, rečiau jauniems paršeliams. Pakitus metaboliniams procesams raumenų audiniuose, kūno temperatūra pakyla iki 42 °С. Sindromas prasideda staiga: ima drebėti raumenys, padažnėja kvėpavimas, ištinka nervinis snukio tikas. Oda paraudonuoja, pasidengia dėmėmis. Kiaulės gali būti apatiškos arba atvirkščiai - tampa neramios: eina ratu, veržiasi į priekį, cypia. Kai kuriems gyvuliams pasireiškia dusulys, pamėlynuoja šnipas, ausys, uodega, galūnės, papilvė. Kraujyje sumažėja eozinofilų ir limfocitų, padaugėja neutrofilų. Traukuliai gali pereiti į komą. Gyvuliai gaišta dėl širdies darbo nepakankamumo po 15-20 minučių.

Diagnozė nustatoma atsižvelgiant į staigią ligos eigą, stresines aplinkybes, HAL geno paplitimą fermoje. Paprastai kiaulės randamos jau kritusios, todėl būtina atlikti patologoanatominį skrodimą kitoms galimoms ligoms eliminuoti. Netikėtai kiaulės krenta ir dėl užsisukusių žarnų, vidinio kraujavimo, pielonefrito, širdies ligų. Panašūs simptomai pasireiškia laktuojančioms paršavedėms, esant hipokalcemijai.

Būdingas PSS požymis - greitas lavono sustingimas (per 5 min. nuo gaišimo). Vidaus organuose, ypač plaučiuose, trachėjoje, bronchuose, randama kraujo, o skrandyje, žarnose - kraujuojančių opų. Nustatoma specifinių pokyčių ir raumenyse - jie blyškūs, minkšti, skleidžia rūgštoką kvapą.

Gydymas ir prevencija

Specifinio gydymo nėra. Dažnai dėl staigios ligos eigos gydyti neefektyvu. Suteikiant pirmąją pagalbą, kad sumažėtų kūno temperatūra, kiaulės apliejamos vėsiu vandeniu. Apie gyvulio būklę būtina pranešti veterinarijos gydytojui. Į raumenis keliose skirtingose vietose švirkščiama 50-100 ml kalcio gliukonato. Gyvuliui suteikiama ramybė. Jis kuo mažiau dirginamas ir varinėjamas. Stresą patiriančioms kiaulėms nuraminti skiriami sedatyviniai preparatai, pvz., Stresnil. Tikslinga atlikti vitamino E injekcijas (2 TV/kg). Taikomas dietinis šėrimas, racionas papildomas vitaminais ir mikroelementais.

Ligos prevencijai ir kontrolei svarbūs halotano geno paplitimo ūkiuose tyrimai ir jo eliminavimo iš populiacijų programa. Norint pagerinti mėsines savybes, rekomenduojama homozigotinius ar heterozigotinius kuilius poruoti su stresui atspariomis patelėmis. O dar geriau formuoti stresui atsparių gyvulių bandas, vengiant HAL geno atsiradimo ūkyje. Tai padės išvengti ekonominių nuostolių, patiriamų dėl stresui jautrių kiaulių sumažėjusio produktyvumo, blogesnės sveikatos ir suprastėjusios mėsos kokybės.

J. Ramanauskienė, D. Stanišauskienė

Mano ūkis, 2011/06