Augantis pasaulio gyventojų skaičius, didėjantis atsinaujinančių energijos šaltinių poreikis ir griežtėjantys aplinkos apsaugos reikalavimai kelia naujus iššūkius visam žemės ūkio sektoriui: gaminti daug, efektyviai ir neteršiant gamtos. Pasaulio fermeriai susiduria ir su dar viena - kvalifikuotos darbo jėgos - problema. Pastarąją bandoma spręsti, automatizuojant gamybą.

Pieno sektoriaus ekspertų teigimu, nuolat pulsuojančios, nestabilios rinkos sąlygomis tampa aktualu investuoti į naujas sąnaudas taupančias ir gamybą efektyvinančias technologijas. Automatizuotų melžimo, mėšlo valymo ir šėrimo sistemų gamyba - sparčiai auganti Švedijos kompanijos „DeLaval" verslo sritis. Pasak įmonės viceprezidento Endriu Ternerio (Andrew Turner), automatizuotos įrangos paklausa akivaizdžiai auga. „Mes įsiklausome į tai, ko reikia besikeičiančiam ir augančiam pasauliui", - pritaria Benua Pasardas (Benoit Passard), rinkodaros ir komunikacijos vadovas.

Skaičiuojama, kad dėl didėjančios žmonių populiacijos kasmet reikia pagaminti 15 mln. t daugiau pieno.

Įdarbinę melžimo robotus pieno gamintojai ne tik turi daugiau laiko sau ir šeimai. Tarp visų kitų automatų privalumų dažnai minimi ir šie: robotai niekada neserga, nepavargsta, nesiskundžia dėl per mažo atlygio ir nesiginčija. 1994 m. pagaminusi pirmąjį VMS melžimo robotą, pernai Švedijos kompanija pradėjo naują etapą. Didžiausioje gyvulininkystės parodoje „EuroTier" pristatyta pirmoji automatinė melžimo karuselė DeLaval AMR (angl. automatic milking rotary) sulaukė didelio specialistų, ūkininkų ir mokslininkų dėmesio. Parodos komisija proveržį melžimo įrangos gamyboje sukėlusią naujovę įvertino aukščiausiu apdovanojimu - aukso medaliu. Gerai apie didelėms (300-900) bandoms skirtą automatinę melžimo įrangą atsiliepia ir ūkių, kuriuose naujovė išbandoma, šeimininkai.

Melžiant automatizuotai, rūpesčių mažiau

Automatinė melžimo karuselė AMR išbandoma keliuose Švedijos ir Australijos ūkiuose. Odenvsvinholme, Švedijoje, ūkininkaujanti Karinos ir Stefano Liovenborgų (Karin, Stefan Löwenborg) šeima automatizuotai karves karuselėje melžia daugiau kaip metai. Jauni ūkininkai nė minutės nedvejojo, kai 2009-ųjų vasarį sulaukė kompanijos „DeLaval" pasiūlymo tapti automatinės melžimo karuselės testavimo ūkiu. „Seniai svajojome automatizuoti melžimą ir tikėjomės, kad anksčiau ar vėliau atsiras kompanija, kuri pasiūlys, kaip automatizuoti didelių bandų melžimą", - prisimena S. Liovenborgas. Švedų auginamoms karvėms automatizuotai  pamelžti būtų reikėję 7 VMS robotų. Be to, būtų tekę ir tvartą rekonstruoti.

Automatinė melžimo karuselė DeLaval AMR švedų ūkyje dirba ilgiau kaip metus. Liovenbergai robotais melžia 380 karvių, kurių vidutinis metinis produktyvumas - 10 tūkst. kg 4,2 proc. riebumo ir 3,6 proc. baltymingumo pieno. „Dabar melžiame šimtu karvių daugiau negu anksčiau, tačiau darbuotojų daugiau nesamdėme", - apie pokyčius šeimos ūkyje pasakoja Karina, perėmusi valdą iš savo protėvių. Odensviholme ūkininkauja penktoji karta. Ūkyje pastatyta biodujų jėgainė, kurioje perdirbamas karvių mėšlas, o visa gauta (apie 1 mln kWh)  elektros energija parduodama. Anot ūkininkės, biodujų gamyba didelio pelno neduoda. Vienintelė priežastis, dėl kurios investuota į atsinaujinančių šaltinių energijos gamybą, - per mažas plotas mėšlui paskleisti.

Liobvenborgų ūkyje dirba 7 samdomi darbuotojai ir 5 šeimos nariai. Karina tikina, kad automatizavus melžimą, dirbti ūkyje tapo gerokai lengviau. „Melžimas, nesvarbu, kokiu būdu karvės melžiamos, - sunkus fizinis darbas, reikalaujantis daug laiko. Dabar tą laiką skiriame gyvuliams prižiūrėti, bandai valdyti. Darbuotojų neatleidome. Tiesiog dabar lengviau visiems", - esminius automatizuoto melžimo privalumus vardijo Karina. Ji įsitikinusi, kad darbas automatizuotuose pieno ūkiuose patrauklus jauniems žmonėms, kurie užaugo su kompiuteriais ir kitomis informacinėmis technologijomis.

Liovenborgai karves melžia du kartus. Anksčiau jos buvo melžiamos tris kartus įprastoje melžimo karuselėje. Pasak Stefano, pradėjus melžti du kartus, primilžiai šiek tiek sumažėjo, tačiau dabar palaipsniui produktyvumas kyla į ankstesnį lygį. „Jokios neigiamos automatizuoto melžimo įtakos nei karvių sveikatai, nei pieno kokybei nepastebėjome. Somatinių ląstelių skaičius tik šiek tiek didesnis kaip 200 tūkst./ml", - tikina pieno gamintoja. Jis prisiminė, kad įrengus automatinę melžimo karuselę, karvės tik iš pradžių stebėjosi ir dairėsi, girdėdamos robotizuotų rankų skleidžiamus garsus, tačiau jau kitą dieną melžimo procedūra joms nekėlė jokios nuostabos.

Beje, melžimo karuselėje karves galima melžti ir įprastai, t. y. atjungti robotus ir melžiklius uždėti rankomis. Ši galimybė Liovenborgams labai praverčia, nes ne visos karvės tinka melžti automatizuotai. „Kai kurių karvių speniai per daug susiglaudę, kitos apskritai nervingai reaguoja. Tokių karvių bandoje yra apie 25. Jas melžiame paskutines, atjungę robotus", - aiškina Karina.

Stefano teigimu, automatizavus melžimą, jų kasdienybė nedaug pasikeitė. Šeima keliasi taip pat anksti, kaip ir anksčiau, nes reikia įjungti melžimo karuselę ir suvaryti karves, žvilgtelėti į kompiuterinės programos pateikiamus melžimo duomenis. „Darbo ūkyje apstu. Kai melžia robotai, laiką galime kitaip skirstyti ir didesnį dėmesį koncentruoti į pačius gyvulius, jų šėrimą, lauko darbus", - akcentuoja jis, su šeima valdantis 870 ha žemės ir auginantis iš viso apie 1 000 galvijų. Jis taip pat garantuoja, kad patikėjus melžimą robotams ryšis su gyvuliais nenutrūko, nes ūkininkai patys sėklina karves, todėl tarp jų praleidžia labai daug laiko.

Lanksti technologija

Kol kas kompanija „DeLaval" yra numačiusi gaminti standartines 24 vietų automatines melžimo karuseles. Roboto rankų skaičių galima pasirinkti (3 arba 5). Liovenborgų ūkyje sumontuota karuselė su penkiomis robotizuotomis rankomis: dvi paruošia tešmenį melžimui (plauna, dezinfekuoja ir sausina spenius), dvi uždeda melžiklius, o penktoji juos dezinfekuoja prieš pat karvėms išeinant iš karuselės. Melžiklius uždedančios ir tešmenį ruošiančios rankos apdoroja po du priekinių ar užpakalinių tešmens ketvirčių spenius (pirmosios - užpakalinio ketvirčio, antrosios - priekinio).

Pasak kompanijos „DeLaval" automatinio melžimo sistemų direktoriaus Jono Hiolmano (Jonas Hällman), karuselė AMR (angl. automatic milking rotary) pritaikyta melžti nuo 300 iki 900 karvių. Jis neslėpė, kad tobulą melžimo įrangą sukurti neįmanoma. „Tobulumui ribų nėra, išbandomą karuselę mes dar tobuliname. Tam ir atliekami bandymai, kad būtų galima išsiaiškinti trūkumus ir į rinką pradėti tiekti tik išbandytą bei patobulintą produktą. Bene visas kompanijoje gaminamas melžimo sistemas galima atnaujinti, t. y. į penkerius ar daugiau metų eksploatuojamus melžimo robotus galima įdiegti ir sumontuoti naujausias, neseniai sukurtas technologijas. Šią galimybę esame numatę ir automatinėms melžimo karuselėms", - komentuoja J. Hiolmanas.

Įgyvendino ilgai brandintą projektą

Idėją sukurti automatinę melžimo aikštelę kompanija „DeLaval" pradėjo brandinti vos tik pagamino pirmąjį melžimo robotą VMS. „Robotai tinkami nedideliems ūkiams, nors jie jau dirba ir stambiose bandose. Poreikis automatizuoti melžimą didesniuose ūkiuose labai išaugo. Tokia sistema išsprendžia gana opią kvalifikuotos darbo jėgos problemą. Užsakymų automatizuotoms melžimo karuselėms jau dabar sulaukiame, tačiau kol sistema nebus išbandyta ir įvertinta, tol serijinės gamybos nepradėsime", - pabrėžia Endriu Terneris.

Kompanija „DeLaval" prekybą automatinėmis 24 vietų melžimo karuselėmis numačiusi kitąmet. Pirmiausia jos bus tiekiamos į Švedijos ir Australijos rinkas, kuriose jos dabar išbandomos ir dirba apmokyta šios melžimo įrangos serviso komands. E. Ternerio nuomone, vieni iš pirmųjų melžimo karuseles galės įsigyti ir vokiečiai. Svarbi rinka automatinėms melžimo sistemoms Rusija.

Septynių žingsnių strategija

E. Ternerio tvirtinimu, automatizuotas melžimas - tik viena iš sumaniosios (angl. smart) pieno gamybos dalių. Kompanija „DeLaval" sukūrė vadinamąją 7 žingsnių sumaniojo ūkininkavimo strategiją, kuri apima ir automatizuotą šėrimą, mėšlo tvarkymą, pažangų bandos valdymą ir kitas pieno gamybos sritis.

Siekiant didesnio pelningumo ir tikslios tarsi laikrodžio mechanizmas pieno gamybos, būtina investuoti ir į kitas sistemas. Pasak J. Hiolmano, automatinė melžimo įranga nėra izoliuota pieno ūkio dalis. „Kalbėdami apie integraciją ir sumanųjį ūkininkavimą, turime galvoje visas į vieną sistemą sujungtas sudėtines pieno gamybos ūkyje dalis. Tik tokiu būdu galime optimizuoti visus procesus ir pasiekti gerų rezultatų", - reziumuoja J. Hiolmanas.

Daina Stanišauskienė

Mano ūkis, 2011/06