Dirvožemis organine medžiaga praturtinamas, įterpiant ražienas, žaliąją trąšą, mėšlą. Organinė medžiaga ne tik padidina humuso atsargas, bet ir suintensyvina mikrobiologinį aktyvumą, pagerina dirvos mikroorganizmų bendrijos sudėtį.

Teigiamą įtaką dirvožemiui turi ir šiaudai. Dvejus metus iš eilės augusių žieminių kviečių šiaudai, užarti su azoto trąšų priedu, miežių derlių padidino 8 proc., o užarti be priedų - sumažino 4 procentais.

Paprastai agrofitocenozės augalų rūšių gausumas reguliuojamas herbicidais: sunaikinant vienas piktžolių rūšis ir sudarant geresnes sąlygas kitoms - pavyzdžiui, kultūriniams augalams. Tačiau tai kelia pavojų gamtai, gali išnykti kai kurių piktžolių populiacijos.

Javai Lietuvoje - vieni iš svarbiausių žemės ūkio augalų. Migliniai javai 2009 m. Lietuvos pasėlių struktūroje užėmė 57 procentus.

Javų piktžolėtumo problema buvo, yra ir bus aktuali. Vertinant pasėlio piktžolėtumo kontrolės galimybes ekologinės žemdirbystės sistemoje pagrindinio žemės dirbimo priemonėmis, nustatytas vienareikšmis arimo dvisluoksniu plūgu pranašumas kokybės ir efektyvumo požiūriu. Ariant dvisluoksniu plūgu piktžolių sėklos, vegetatyviniai dauginimosi pradai ir augalų liekanos užariamos į gilesnius armens sluoksnius, jų gerokai mažiau lieka paviršiniame dirvos sluoksnyje negu ariant kitos konstrukcijos plūgais. Sumažinus paviršinio dirvos sluoksnio užterštumą piktžolių dauginimosi pradais, sumažinamas ir pasėlio piktžolėtumas, padidinamas javų derlius.

Plūgų konstrukcija ir užarimo kokybė

Iškelta hipotezė, kad dėl savo konstrukcijos pranašiausias piktžolių ir augalų liekanų užarimo prasme dvisluoksnis plūgas. Lietuvoje atlikti tyrimai, kuriuose tirta augalų liekanų užarimo skirtingos konstrukcijos plūgais įtaka vasarinių miežių (Hordeum vulgare L.) pasėlio piktžolėtumui ir derlingumui. Bandymo metu taip pat vertinta augalų liekanų užarimo skirtingo tipo plūgais kokybė.

Tyrimai vykdyti 2009-2010 m. Lietuvos žemės ūkio universiteto (LŽŪU) Bandymų stotyje. Bandymų laukelių dirvožemis - vidutinio sunkumo priemolis ant priesmėlio paklotu moreniniu moliu karbonatingas, giliau glėjiškas išplautžemis - IDg4-K (Calc(ar)i-Endohypogleyic Luvisols, LVg-n-w-cc ).

Tyrimo schema

• Arimas įprastu kultūriniu plūgu be priešplūgių PLN-3-35 (kontrolinis variantas).
• Arimas plūgu su pusiau sraigtinės formos verstuvėmis.
• Arimas dvisluoksnio arimo plūgu su sraigtinėmis verstuvėmis PJa-3-35.
• Neverstuvinis arimas.
• Arimas plūgu su tarpinėmis (tarp kultūrinės ir pusiau sraigtinės) verstuvėmis.

Bandymas kartotas 4 kartus. 2009 m. rudenį dirva suarta pagal tyrimų schemą. Vasariniai miežiai 2010 m. atsėliuoti. Prieš atsėliuojant vasarinius miežius, 2008 m. augintas miglinių ir pupinių augalų mišinys. 2009 m. rudenį nuėmus javų derlių prieš arimą ir po jo nustatytas neužartų augalų liekanų ir piktžolių biomasės kiekis dirvos paviršiuje (naudoti 50x50 cm vielos rėmeliai). Dirvos paviršiuje esančios augalų liekanos surinktos, išdžiovintos ir nustatytas sausųjų medžiagų kiekis.

Dirvos agrocheminėms savybėms įvertinti mėginiai paimti 2009 m. rugsėjo pabaigoje agrocheminiu grąžtu iš 0-5, 5-10, 10-15 ir 15-20 cm armens sluoksnių. Agrocheminės dirvos savybės nustatytos LŽŪU bandymų stotyje infraraudonųjų spindulių kompiuterizuota sistema PSCCO/ISI IMB - PC 4250. 2009 m. dirvos ariamojo sluoksnio pH buvo 6,95-7,16. Dirva vidutinio humusingumo ir humusinga (2,20-2,50 proc.), didelio fosforingumo ir labai didelio fosforingumo (173,79-276,63 mg kg^-1), mažo kalingumo ir kalinga (64,80-165,60 mg kg^-1).

Vasarinių miežių pieninės brandos pasėlio piktžolėtumas 2010 m. nustatytas, paimant mėginius kiekviename bandomajame laukelyje dešimtyje vietų, naudojant 50x50 cm vielos rėmelius. Piktžolėtumas nustatytas kiekiniu svoriniu metodu. Piktžolės buvo suskirstytos į rūšis pagal biologinę ir agronominę klasifikaciją.

1 000 grūdų masė nustatyta standartiniu metodu. Iš vasarinių miežių grūdų buvo imami du mėginiai po 500 grūdų ir pasveriami 0,01 g tikslumu. Jų masių suma atitinka 1 000 grūdų masę. Nukrypimas tarp dviejų mėginių leidžiamas iki 3 proc., jeigu masės skiriasi didesniu skirtumu negu leidžiama, imamas trečiasis mėginys. Gauti rezultatai lyginami su ankstesniais mėginiais, atrenkami du panašiausi, iš kurių ir apskaičiuojama 1 000 grūdų masė.

Augalinių liekanų užarimo, vasarinių miežių piktžolėtumo ir derliaus duomenys įvertinti dispersinės analizės metodu, nustatant esminio skirtumo ribą (R₀₅). Panaudotas kompiuterinių programų paketas „Selekcija". Duomenų statistinis patikimumas 95 proc. tikimybės lygiui žymimas: * - kai P≤ 0,05 >0,01.

Rezultatai patvirtina hipotezę

Didžiausia bendra neužartų augalų liekanų ir piktžolių biomasė 2009 m. rasta, įdirbus žemę neverstuviniu padargu ir plūgu su tarpinėmis (tarp kultūrinės ir pusiau sraigtinės) verstuvėmis. Mažiausiai neužartų augalų ir piktžolių liekanų liko ariant dvisluoksniu plūgu. Palyginti su neverstuviniu žemės dirbimu, dvisluoksnis arimas piktžoles užarė 93 proc. geriau, o už kontrolinį variantą (arimą kultūriniu plūgu) - net 85 proc. geriau. 2010 m. augalų liekanų ir piktžolių biomasė nuėmus vasarinių miežių derlių prieš rudeninį žemės dirbimą dirvos paviršiuje iš esmės nesiskyrė.

Analizuojant vasarinių miežių ražienos piktžolėtumą 2009 m. rudenį nustatyta, kad prieš arimą mažiausiai (13,70 vnt. m^-2, orasausė masė - 6,83 g m^-2) piktžolių rasta ariant plūgu su pusiau sraigtinės formos verstuvėmis, o daugiausiai (18,48 vnt. m^-2, orasausė masė - 8,82 g m^-2) piktžolių rasta įprastiniu kultūriniu plūgu įdirbtoje dirvoje. Neverstuviniu padargu įdirbtoje dirvoje piktžolių orasausė masė padidėjo 37 proc., palyginti su kontroliniu variantu (arta įprastu kultūriniu plūgu). Po arimo mažiausiai (1,63 vnt. m^-2, orasausė masė - 3,14 g m^-2) piktžolių rasta sraigtiniu dvisluoksniu plūgu įdirbtoje dirvoje, o daugiausiai (8,07 vnt. m^-2, orasausė masė - 12,67 g m^-2) - neverstuviniame arime. Dirbant plūgu su pusiau sraigtinės formos verstuvėmis piktžolių sumažėjo 54 proc., o ariant sraigtiniu dvisluoksniu plūgu - net 72 proc., palyginti su kontroliniu variantu.

2010 m. nuėmus vasarinių miežių derlių, ražienoje mažiausiai (31,50 vnt. m^-2, orasausė masė - 7,89 g m^-2) piktžolių buvo dvisluoksniu plūgu dirbamuose laukeliuose, o daugiausiai (68,39 vnt. m^-2, orasausė masė - 12,72 g m^-2) - neverstuviniuose arimuose. Šiuo atveju piktžolių skaičius ypač padidėjo - 81 proc., palyginti su kontroliniu variantu.

Vasarinių miežių pasėlio (pieninės brandos tarpsniu) piktžolėtumas buvo didesnis rudenį įdirbus dirvą neverstuviniu būdu, o kituose bandymų laukeliuose iš esmės nesiskyrė. Piktžolių skaičiaus mažėjimo tendencija nustatyta laukeliuose, kurie rudenį arti dvisluoksniu plūgu ir plūgu su tarpinėmis (tarp kultūrinės ir pusiau sraigtinės) verstuvėmis.

Žemės dirbimas skirtingais plūgais neturėjo esminės įtakos vasarinių miežių derliui (1,85-2,01 t ha^-1), išskyrus laukelius, rudenį artus plūgu su pusiau sraigtinės formos verstuvėmis (1,64 t ha^-1). Šio varianto laukeliuose buvo nustatyta ir pasėlio piktžolėtumo didėjimo tendencija. 1 000 grūdų masė buvo mažiausia kontroliniame variante, kurio laukeliai arti kultūriniu plūgu.

Glaustai

* Geriausiai piktžoles ir augalų liekanas užarė dvisluoksnis plūgas, kuris net iki 6 kartų sumažino neužartų piktžolių liekanų kiekį ir net iki 10 kartų augalų liekanų, palyginti su augalų biomasės likučiais dirvos paviršiuje po arimo kultūriniu plūgu. Pradedant tyrimą 2009 m. augalinių liekanų kiekis prieš arimą dirvos paviršiuje statistiškai iš esmės skyrėsi laukeliuose, kuriuose buvo arta plūgu su pusiau sraigtinės formos verstuvėmis, dvisluoksniu plūgu ir dirbta neverstuviniu padargu. Lyginant augalų liekanų užarimo kokybę kultūriniu ir pusiau sraigtiniu plūgais esminių skirtumų nenustatyta.

* Piktžolių skaičius ir orasausė masė vasarinių miežių pasėlyje kito, priklausomai nuo žemės dirbimo būdo. Prieš pagrindinį žemės dirbimą nustatytas piktžolių skaičius ir orasausė masė pasėlyje tarp bandymo variantų iš esmės nesiskyrė. Mažiausiai (45,68 vnt. m^-2, orasausė masė - 13,79 g m^-2) piktžolių rasta, suarus tiriamąjį laukelį sraigtiniu dvisluoksniu plūgu, o daugiausiai (93,34 vnt. m^-2, orasausė masė - 16,89 g m^-2) piktžolių, t. y. 75 proc. daugiau negu kontroliniame laukelyje, užaugo dirvoje, įdirbtoje neverstuviniu padargu.

* Vasarinių miežių grūdų derlius skirtingai įdirbtoje dirvoje beveik nesiskyrė. Derlius sumažėjo tik plūgu su pusiau sraigtinės formos verstuvėmis artoje dirvoje.

T. Kašinskas, V. Pilipavičius, S. Jasinskaitė

Mano ūkis, 2011/06