Lenkijoje lengvos granuliometrinės sudėties dirvožemyje nustatyta, kad sėjant kukurūzus į neartą dirvą, derlius mažėja 9 procentais. Kai kurie literatūros šaltiniai teigia, kad tiesiogiai sėjant į ražienas kukurūzų derlius gautas toks pat, kaip ir ariant įprastiniu gyliu. Lietuvos žemės ūkio universiteto Bandymų stotyje darytų tyrimų tikslas buvo ištirti, kokią įtaką skirtingo intensyvumo pagrindinis žemės dirbimas turi kukurūzų morfometriniams ir produktyvumo rodikliams.

Siekiant atpiginti žemės ūkio produktų gamybą ir išvengti neigiamų intensyvaus žemės dirbimo padarinių - dirvos suspaudimo, struktūros ardymo, erozijos,  jau seniai ieškoma būdų, kaip supaprastinti žemės dirbimą. Žemės dirbimo supaprastinimas nebūtinai turi koreliuoti su augalų derliaus nuostoliais. Nustatyta, kad supaprastintai įdirbus žemę, augalų derlius gali ir padidėti. Įvairių tyrėjų duomenimis supaprastinto žemės dirbimo įtaka žemės ūkio augalų derliui nevienoda. LŽI, Dotnuvoje atlikti ilgamečiai tyrimai rodo, kad supaprastinus žemės dirbimą, žemės ūkio augalų derlius beveik nepakito.

Tyrimai vykdyti 2010 metais LŽŪU Bandymų stotyje. Bandymo lauko dirvožemis yra sekliai glėjiško karbonatingo išplautžemio LVg-w-cc(sc)-Calc(ar)i- Epihypogleyic Luvisol dulkiškas priemolis. Dugninės morenos smulkžemio granuliometrinėje sudėtyje vyrauja priemolis ant sunkaus priemolio. Lauko eksperimentas atliktas keturiais pakartojimais. Pradinis laukelių dydis buvo 126 m² (14 x 9 m), o apskaitomasis - 84 m² (12 x 7 m). Eksperimento variantų laukeliai išdėstyti pilnos rendomizacijos būdu. Eksperimento variantai:

1.             Įprastinis arimas 23-25 cm gyliu (IA) (kontrolinis palyginamasis variantas);

2.             Seklusis arimas 12-15 cm gyliu (SA);

3.             Gilusis purenimas (armens purentuvu 25-30 cm gyliu) (GP);

4.             Seklusis purenimas (lėkštiniu skutikliu 12-15 cm gyliu) (SP);

5.             Nulinis žemės dirbimas (tiesioginė sėja) (ND).

Kukurūzų derlingumas ir 1 000 sėklų masės duomenys apskaičiuoti standartinio drėgnio (15 proc.) grūdams. Pasėlio tankumas nustatytas prieš derliaus nuėmimą suskaičiavus augalus ištisinėje 1 metro eilutėje.

Taikant skirtingas žemės dirbimo sistemas vidutinis kukurūzo augalo aukštis buvo nevienodas. Aukščiausi kukurūzai užaugo neįdirbtoje žemėje (212,70 cm). Žemiausi augalai buvo giliai purentoje dirvoje ir siekė 175,9 cm. Pasėlio tankumas priklauso nuo to, kam jie auginami: silosui ar grūdams. Jei auginami silosui, pasėlio tankumas turi būti nuo 100 iki 120 tūkst. augalų hektare, jei grūdams - nuo 90 iki 110 tūkst. augalų hektare. Tyrimų rezultatai rodo, kad rudeninio žemės dirbimo supaprastinimas neturėjo esminės įtakos kukurūzų pasėlio tankumui. Sekliai artoje ir giliai purentoje dirvoje augusių kukurūzų pasėlių tankumas buvo didžiausias. Jis siekė 64,44-64,30 tūkst. augalų hektare. Mažiausias pasėlio tankumas buvo sekliai purentoje (59,0 tūkst. augalų hektare) ir neįdirbtoje dirvoje (59,33 tūkst. augalų hektare) augusių kukurūzų.

Skirtingi pagrindinio žemės dirbimo būdai turėjo esminės įtakos kukurūzų antžeminės dalies sausajai biomasei. Didžiausia kukurūzų antžeminės dalies sausoji biomasė nustatyta neįdirbtoje dirvoje augusių kukurūzų. O mažiausias stiebų ir lapų sausosios masės derlingumas gautas giliai purentoje dirvoje (1,22 t ha^-1).

Standartinio 15 proc. drėgnio grūdų derliai buvo gauti didesni negu 2 t ha^-1, išskyrus gilaus dirvos purenimo atvejį, kai grūdų derlius buvo 1,65 t ha^-1. Didžiausias grūdų derlingumas gautas sekliai purentoje (2,28 t ha^-1) ir neįdirbtoje dirvoje (2,90 t ha^-1). Žemės dirbimo supaprastinimas neturėjo esminės įtakos grūdų derlingumui. Panašios tendencijos pastebėtos ir ištyrus 1 000 grūdų masę.

Po vienų metų tyrimų galima daryto tokias prielaidas:

• Pagrindinio žemės dirbimo intensyvumo mažėjimas dažniausiai neturėjo esminės neigiamos įtakos kukurūzų morfometriniams rodikliams, išskyrus giliai purentoje dirvoje. Giliai rudenį supurentoje dirvoje nustatytas mažiausias vidutinis kukurūzo augalo aukštis.

• Įprastinio arimo pakeitimas sekliuoju arba kitais neverstuviniais žemės dirbimo būdais neturėjo esminės įtakos kukurūzų grūdų pasėlio derlingumui, tankumui ir 1 000 grūdų masei.

• Didžiausia burbuolių, stiebų ir lapų sausoji masė nustatyta neįdirbtoje dirvoje augusių kukurūzų, o esmingai mažiausias stiebų ir lapų masės derlius gautas giliai purentoje dirvoje.

I. Milašaitė, K. Romaneckas, D. Avižienytė

Mano ūkis, 2011/05