Tyrimais patvirtinta, kad laikantis tešmens paruošimo ir melžimo reikalavimų, mažėja susirgimų mastitais, užkertamas kelias patogeniniams mikroorganizmams plisti, užtikrinamas tešmens sveikatingumas.

Tinkamai paruoštus tešmenį melžimui, lengviau atleidžiamas pieną, todėl ir primilžiai gaunami didesni. Tačiau vien gero tešmens paruošimo neužtenka: būtina laikytis gyvulių priežiūros higienos reikalavimų, nuolat valyti jų poilsio, šėrimo ir melžimo zonas.

Tešmens švara ir pieno kokybė

Didelis somatinių ląstelių skaičius (SLS) ir bakterinis užterštumas mažina pieno kokybę, todėl ūkiai patiria finansinių nuostolių. Pieno kokybės ir karvių sveikatingumo rodikliai tiesiogiai priklauso nuo tešmens paruošimo prieš melžimą. Nešvarus tešmuo - pieno liaukos uždegimų šaltinis. Nesilaikant karvių melžimo, jų laikymo ir pieno inventoriaus sanitarinių-higieninių reikalavimų, pienas tampa ne tik nekokybiškas, bet ir nesaugus žmonių sveikatai.

Pageidautina, kad 80 proc. karvių bandos tešmens būklė būtų I (be nešvarumų) ir II (nedidelis užterštumas) švarumo klasės. Spenių švara labai priklauso ir nuo melžėjo sąžiningumo. Dauguma melžėjų nešvarumus nuo spenių tik grubiai nuvalo, braukdamos nuo viršaus žemyn. Dėl to nešvarumuose esančios bakterijos patenka ne tik į pieną, bet ir pro spenio kanalą į pieno liauką. Valyti reikia ne tik spenio galą, bet ir tešmens dugną. Be to, melžėjui derėtų būti atidžiam, kad po spenių valymo ant odos neliktų drėgmės lašelių, kurie gali patekti į pieno sistemą ir ją užteršti. Drėgmė neigiamai veikia ir patį melžimo procesą, nes dėl vandens likučių tarp spenio ir melžiklio pastarasis gali nuslysti. Todėl plauti tešmenį vandens srove rekomenduojama tik esant būtinybei, o po plovimo, būtina gerai nusausinti.

Kuris valymo būdas tinkamiausias?

Kaip valyti ir dezinfekuoti karvių tešmenį prieš melžimą: sausuoju ar drėgnuoju būdu? Kuris iš jų bus ekonomiškai naudingesnis ir duos geresnį rezultatą? Pirmiausia reikėtų išsiaiškinti, koks būdas labiau tiks, esant skirtingoms karvių laikymo sąlygoms, melžimo tipui ir tešmens užteršimo lygiui. Kiekvienas jų turi savų privalumų.

Sausasis tešmens valymas servetėlėmis. Servetėlės, pagamintos iš medžio perdirbimo plaušų, pašalina tik laisvas nešvarumų daleles ir pakratų likučius, o mikroorganizmai lieka ant tešmens ir spenių. Todėl toks valymo metodas galimas tik esant idealioms karvių laikymo sąlygoms, guoliavietes kreikiant sausomis pjuvenomis ar smėliu.

Drėgnasis valymo būdas. Dezinfekcinių tirpalų panaudojimas speniams valyti nėra efektyvus  dėl trumpo ekspozicijos laiko. Plauti tešmenį dušo srove tikslinga, jei tešmuo labai nešvarus, pavyzdžiui, karvei gulint ant pakratų. Nuplovus tešmenį dušo srove, būtina  jį gerai nusausinti. Dažniausiai tešmuo valomas šluoste, pamirkyta tirpalo kibire. Tešmeniui plauti skirtas specialus tirpalas nešvarumus ir mikroorganizmus suriša, bet iki tam tikro paties tirpalo užteršimo lygio. Todėl būtina užterštą tirpalą pakeisti nauju, priešingu atveju neišvengsime pakartotino mikroorganizmų pernešimo.

Tešmens valymas daugkartine šluoste ir plovimo tirpalais. Naudojant higienines šluostes iš audinio kartu su veiksminga valymo priemone, tešmuo ir speniai yra švariai nuvalomi ir sužadinami. Daugumos rinkoje siūlomų tirpalų sudėtyje yra nedidelis kiekis aktyviųjų paviršiaus medžiagų, kurios suriša nešvarumus. Jų sudėtyje esančios dezinfekcinės medžiagos (pvz., jodas), mažina mikroorganizmų skaičių tirpale. Toks antimikrobinis poveikis trunka, kol skysčio užterštumas pasiekia ribą. Kuo tešmuo nešvaresnis, tuo dažniau skystį reikia keisti. Taigi tešmeniui valyti skirtas apie 8 litrų tirpalas kibire, nuvalius 8-15 karvių tešmenis, gali taip užsiteršti, kad nebeatliks savo funkcijos. Priešingai - toks tirpalas taps mikroorganizmų platinimo šaltiniu. Panaudotas daugkartines šluostes būtina dezinfekuoti pamerkus į pieno sistemoms plauti skirtą 0,5 proc. šarminį skystį (10 ml skysčio/10 l vandens) arba į silpną chloro tirpalą (1 chloro tabletė/10 l vandens).

Valymas popierinėmis servetėlėmis, suvilgytomis dezinfekuojančiu skysčiu. Naudojant vienkartines popierines tešmens šluostes, sumažėja rizika perduoti patogeninius mikroorganizmus kitoms bandos karvėms. Daugelis gamintojų į rinką tiekia naudoti paruoštas drėgnas servetėles. Valyti tešmenį drėgnomis servetėlėmis - pats brangiausias būdas. Tokį patį valymo efektyvumą, tik gerokai mažesnėmis finansinėmis sąnaudomis, galima pasiekti popierines servetėles vilgant įvairiuose dezinfekujančiuose tirpaluose, pvz., Desinficin DL, Euterwash. Tačiau būtina atkreipti dėmesį, kad esant labai nešvariam tešmeniui, toks valymas nebus efektyvus. Popierinė servetėlė greitai minkštėja, tęžta ir išsklaido nešvarumus odos paviršiuje. Nešvarumų likučiai susikaupia spenio gale. Be to, dezinfekcinio tirpalo ekspozicijos laikas labai trumpas. Juk laikas nuo tešmens dezinfekcijos iki melžiklių uždėjimo užtrunka mažiau nei minutę, o to tikrai nepakanka antimikrobiniam efektui pasiekti.

Drėgnas valymo būdas daugkartinėmis šluostėmis, suvilgytomis dezinfekuojančiuose tirpaluose. Šis būdas tinka daugumai daugkartinių šluosčių. Rinkoje jų asortimentas platus: nuo tekstilinių šluosčių iki padidinto atsparumo medžiagų. Dėl šiurkštaus paviršiaus tokie audiniai labai gerai šalina nešvarumus. Naudojamos medžiaginės šluostės turi būti švarios ir neužterštos mikroorganizmais. Jei bandoje daugiau kaip 400 karvių, labai praktiška tam tikslui ūkyje skirti atskirą automatinę skalbimo mašiną, kurioje skalbiant šluostes galima kartu jas ir dezinfekuoti. Iki kito melžimo šluostės turi būti visiškai paruoštos naudojimui, t. y. išplautos ir dezinfekuotos. Deja, 60 oC skalbimo temperatūros neužtenka mikroorganizmams sunaikinti. Net naudojant specialius skalbimo miltelius ant šluosčių vis dar aptinkama mastito sukėlėjų. Norint sunaikinti visus mikroorganizmus, būtina šluostes po skalbimo dezinfekuoti arba skalbti jas 90 oC temperatūros vandenyje. Kad šluostės tikrai valytų tešmens paviršių, jos privalo būti drėgnos. Todėl tikslinga sureguliuoti skalbimo mašinos centrifugos greitį taip, kad po skalbimo išgręžtos šluostės būtų gana drėgnos.

Tešmens valymas specialiomis putomis, nusausinant popieriumi. Šis metodas dažniausiai paplitęs nedideliuose ūkiuose. Jis reikalauja nemažai laiko ir finansinių sąnaudų, o Vokietijoje taip valyti tešmenis draudžia įstatymai.

Valymo priemonės, priklausomai nuo melžimo būdo

Vienkartinės popierinės ar daugkartinės medžiaginės servetėlės yra nedidelės, 23x25 cm. Jos labiau skirtos speniams valyti. Šiomis šluostėmis patogu naudotis, kai tešmuo švarus, o melžtuvai automatizuoti, t. y. užmovus ant spenių melžiklius, jie 1 min. spenius masažuoja, skatindami pieno atleidimą.

Deja, dar yra nemažai ūkių, kuriuose karvės melžiamos jų stovėjimo vietose rankomis ar neautomatizuotais melžtuvais. Nešvarius karvių tešmenis galima plauti dviem būdais: tiesiog iš kibiro arba vandens srove. Nuplovus tešmenį šiltu (45-50 oC) vandeniu, jį reikia dezinfekuoti. Tam tikslui naudojamos vienkartinės drėgnos dezinfekuojančios servetėlės arba kitame kibire yra paruošiamas dezinfekuojantis tirpalas, į kurį merkiamas rankšluostis. Jį sausai išgręžus, tešmuo nuvalomas ir sužadinamas pieno atleidimas.

Galima naudoti ir vieną kibirą, į kurį pilamas plovimo-dezinfekavimo (pvz., Agrisept Tabs, Masodine, natrio hipochlorito ir kt.) tirpalas ir į jį merkiamas 1,1 m ilgio rankšluostis. Tuo pačiu rankšluosčiu tešmuo nuplaunamas ir tada jį sausai išgręžus - nušluostomas. Tirpalas kibire keičiamas, priklausomai nuo jo užsiteršimo laipsnio. Nesvarbu, kokios priemonės naudojamos - popierinės ar medžiaginės - jomis karvės valomos kiekviena individualiai. Kai kas speniams mirkyti prieš melžimą naudoja 0,5 proc. jodo tirpalą. Tačiau pamerktus į dezinfekuojantį skystį spenius paskui nėra galimybės gerai juos nuplauti ir inhibitorinės medžiagos gali patekti į pieną.

Svarbiausia - švara

Pagrindinis tešmens higienos ir mastitų prevencijos uždavinys - palaikyti švarą gyvulių poilsio vietose: kreikti tinkamais pakratais, laiku išvalyti guoliavietes. Kiekvienas iš tešmens valymo būdų turi privalumų.

Popierinės servetėles nuvalo nešvarumų gumulėlius, bet nenuvalo dulkių dalelių. Bet to, ant odos lieka daug mikroorganizmų. Naudoti vienkartines servetėles praktiška, nes paruošti tešmenį melžimui sugaištama mažiausiai. Valant šluostėmis, sumirkytomis plovimo skysčiuose, išlieka rizika pernešti mastito sukėlėjus nuo vienos karvės kitai. Geriausią tešmens valymo metodą ar jų kombinacinį variantą padės pasirinkti palyginamasis jų vertinimas.

J. Ramanauskienė, D. Stanišauskienė

Mano ūkis, 2011/05