Prieš beveik dvidešimtmetį užsimezgusi Suomijos koncerno „Kesko" ir privačios, šeimos valdomos Vokietijos kompanijos „Claas" partnerystė su kiekvienais metais tik stiprėja. Koja kojon su žemdirbių poreikiais žengiantiems verslo partneriams visos kliūtys įveikiamos, o atsigaunanti žemės ūkio technikos paklausa suteikia naujų vilčių gamybos plėtrai.

Pasak kompanijos „Claas" Vidurio Europos regiono direktoriaus Jenso Skifterio (Jens Skifter), išaugusios grūdų kainos ir įspūdinga biodujų gamybos plėtra - svarbiausios prielaidos žemės ūkio technikos gamybos apimtims didėti. Įmonė šiemet ketina padidinti apyvartą iki 3 mlrd. eurų (10,35 mlrd. litų), t. y. 0,52 mlrd. eurų (apie 1,79 mlrd. litų) daugiau negu pernai. Visuotinio pakilimo metais (2008 m.) „Claas" pajamos siekė 3,24 mlrd. eurų (apie 11,2 mlrd litų).

J. Skifterio teigimu, šiemet technikos užsakoma pastebimai daugiau. Po krizės atsigauna ir Baltijos šalių rinkos, kurios įmonei taip pat labai svarbios. „Skaičiuojant visas tris Baltijos šalis, susidaro 6 mln. ha dirbamos žemės, o tai yra nemažai", - vertina J. Skifteris, pridurdamas, kad ateityje didžiausias technikos pardavimų augimas numatomas Kinijos ir Indijos rinkose.

Kompanija „Claas" mašinas eksportuoja į 120 pasaulio valstybių. Sukurtas 80 verslo partnerių tinklas. „Mums labai svarbu, kokia komanda parduoda Claas techniką vietinėje rinkoje. Nuo darbuotojų, jų kompetencijos ir žinių priklauso visos kompanijos sėkmė. Svarbu ne tik parduoti mašiną, bet ir kvalifikuotai teikti serviso paslaugas, laiku pristatyti atsargines dalis", - pabrėžia regiono direktorius, gerai atsiliepdamas apie Suomijos koncerną „Konekesko", kuris atstovauja kompanijai „Claas" Baltijos šalyse ir Suomijoje nuo 1992 metų.

Sėkmingas bendradarbiavimas

Pasak „Konekesko" prezidento Atoso Kivelos (Aatos Kivelä), technikos prekybos įmonė Baltijos šalyse lyderiauja, užimdama 25 proc. rinkos. Kiekviena ketvirta Baltijos šalyse nupirkta mašina - iš „Konekesko". Stipriausiu ženklu jis įvardija „Claas". Šios kompanijos technika visada išlieka paklausi. „Mes didžiuojamės galėdami atstovauti ir prekiauti pripažinimą pelniusios kompanijos mašinomis", - pabrėžia prezidentas.

A. Kivelos teigimu, „Konekesko" iškėlė tikslą savo pozicijas Baltijos šalyse dar labiau sustiprinti. Pirmiausia, bus gerinamos atsarginių dalių tiekimo ir mašinų serviso paslaugos. Į įmonę ketinama priimti daugiau šios srities specialistų. Jis įsitikinęs, kad be motyvuotų kompanijoje dirbančių žmonių to pasiekti nebūtų įmanoma. Prezidentas neneigė, kad per krizę teko atleisti nemažai žmonių, buvo restruktūrizuotas įmonės valdymas, tačiau artimiausiu metu „Konekesko" žada pasiūlyti naujų darbo vietų. „Be to, investuosime ir į dirbančių žmonių kvalifikaciją. Rengsime daugiau mokymų", - planais dalijasi A. Kivela.

„Konekesko" taip pat numatė stiprinti prekybos naudota technika verslą, mat dar nėra aišku, koks bus žemdirbių subsidijavimas pasibaigus 2013-iesiems. „Jei ES paramos fondai susitrauktų, tikėtina augs naudotų mašinų paklausa. Tam mes turime ruoštis iš anksto", - akcentuoja „Konekesko" žemės ūkio technikos Baltijos regiono vadovas Jormo Matinenas (Jormo Mattinen).

Dėmesio centre - atsarginių dalių tiekimas ir mašinų servisas

Parduotų mašinų priežiūros gerinimas, atsarginių dalių tiekimo sistemos tobulinimas - sritys, į kurias planuoja koncentruotis ir „Claas", ir „Konekesko". Prieš kelerius metus Suomijos koncernas priėmė sprendimą įkurti vieną centrinį atsarginių dalių tiekimo sandėlį trims Baltijos šalims Jelgavoje antrinėje „Koenekesko" įmonėje Latvijoje. Čia sukaupta 20-25 tūkst. pavadinimų detalių, kurių vertė apie 2 mln. eurų (beveik 7 mln. litų).

Pasak Kristiano Liudvigo (Christian Ludwig), „Claas" Baltijos šalių ir Suomijos regionų eksporto vadovo, remiantis atsarginių dalių užsakymo statistika, Baltijos šalių sandėlyje yra net 98 proc. užsakomų dalių, t. y. beveik visos detalės, kurių prireikia sezono metu, laikomos Jelgavoje. „Įsteigę centrinį sandėlį Latvijoje, užsakytą detalę galime pristatyti per parą", - tikina K. Liudvigas.

Kompanijoje „Claas" atsarginių dalių pristatymo sistema nuolat tobulinama. Skaičiuojama, kad dėl vienos kombaino prastovos valandos ūkis gali patirti 500 eurų (1 725 litų) nuostolio. „Taigi užtikrinti efektyvią atsarginių dalių tiekimo sistemą - mūsų prioritetas", - tvirtina K. Liudvigas. Didžiausias poreikis atsarginėms dalims būna liepos-rugsėjo mėnesiais, nors „Claas" kombainai skirtinguose regionuose dirba ištisus metus, kai kur derlius kuliamas ir per Kalėdas. K. Liudvigo nuomone, tampa vis aktualiau įtikinti žemdirbius detales užsakyti iš anksto, kol neprasidėjęs darbymetis. Remiantis kompanijos atlikta ūkininkų, vertinusių technikos prekybos įmonę, apklausa, 80 proc. apklaustųjų nurodė, kad svarbiausia - laiku gauti užsakytą detalę, 74 proc. respondentų svarbiausia technikos serviso kokybė darbymečiu, kai mašinos dirba laukuose, 67 proc. ūkininkų aktualiausia visų teikiamų paslaugų kokybė, o 40 proc. - geras serviso paslaugų kokybės ir kainos santykis.

Iš kompanijos „Claas" logistikos centro Hame Vokietijoje per metus tiekiama 1,7 mln. skirtingų dalių. „Per dieną išvežama 12 tūkst. detalių. Įsigijus traktorių gamyklą 2003 m., logistikos centras išsiplėtė dvigubai, o sandėliuose laikomų detalių skaičius padidėjo nuo 80 tūkst. iki 130 tūkst., - pasakoja K. Liudvigas. - Ateityje numatome statyti daugiau regioninių sandėlių." Atsarginių dalių sandėlyje yra detalių net 40 metų senumo kombainų modeliams.

Gerins teikiamas paslaugas

Dešimtmetį švenčianti „Konekesko" atstovybė Lietuvoje šiemet taip pat numato tobulinti atsarginių dalių tiekimo sistemą ir gerinti mašinų priežiūros paslaugas. Pasak „Konekesko Lietuva" žemės ūkio technikos departamento direktoriaus Virginijaus Apšegos, darbas Lietuvoje organizuojamas taip pat, kaip ir kitose antrinėse „Konekesko" įmonėse. „Mes irgi telksime pajėgas mašinų priežiūros paslaugoms gerinti. Sieksime, kad būtų kuo mažiau nusiskundimų", - antrina V. Apšega.

Bendrovėje „Konekesko Lietuva" atsarginių dalių tiekimo ir mašinų serviso departamente dirba 27 žmonių komanda. Įmonė turi 11 mašinų priežiūros mikroautobusų, kurie aprūpinti būtiniausia mašinų gedimo diagnostikos įranga. „Konekesko Lietuva" technikos serviso dirbtuvės veikia Kaune, Panevėžyje, Klaipėdoje ir Vilniuje.

KOMENTARAS

Lina MORKŪNAITĖ, bendrovės „Konekesko Lietuva" generalinė direktorė

Praėjusių metų rezultatas mūsų įmonei pats geriausias per pastarąjį dešimtmetį, tačiau jam pasiekti pamatus klojome prieš dvejus-trejus metus. Nors buvo skausminga, teko atleisti dalį darbuotojų, atsisakyti gyvulininkystės ir augalininkystės verslų, bet tie sprendimai pasiteisino. Prieš kelerius metus suformuota strategija - išgryninti verslą, pasiliekant tik prekybą žemės ūkio, statybų, miškų ir komunaline technika - pranoko lūkesčius.

Pagal mūsų įkūrėjų ir verslo partnerių prognozes, šie metai bus augimo metai. „Konekesko Lietuva" planuoja augsiant žemės ūkio technikos pardavimus 10-15 proc. Daugiau numatoma parduoti ir statyboms skirtų mašinų. Žinoma, rezultatus lems kelios rizikos - oro sąlygos ir ES fondų galimybės finansuoti naują techniką perkančius žemdirbius.

Prekiaujame 30 gamintojų žemės ūkio technika, tačiau iš visų stipriausias „Claas" ženklas. Lietuvoje Claas kombainai užima 40 proc. rinkos. Pernai pardavėme 54 derliaus dorojimo mašinas, šiemet tikimės, kad ūkininkai įsigis 70 Claas kombainų. „Konekesko" kartu su kompanija „Claas" siekia sustiprinti ir Claas traktorių, kurių paklausa kasmet auga, konkurencines galimybes.

Besiplečianti šeimos įmonė

Nuo 1913 metų gyvuojanti kompanija „Claas" šiandien gali pasiūlyti bene didžiausią žemės ūkio mašinų asortimentą: nuo pašarų ruošimo iki javų derliaus dorojimo mašinų. Kompanijai priklausančiose gamyklose visame pasaulyje dirba 9 tūkst. žmonių, iš jų 3,5 tūkst. Vokietijoje, 3 tūkst. - Prancūzijoje.

J. Skifterio nuomone, labiausiai verslas išsiplėtė 2003 m., kuomet tebevadovaujantis kompanijos įkūrėjo Augusto Klaso (August Claas) sūnus Helmutas Klasas (Helmut Claas) nusprendė įsigyti Prancūzijos traktorių kompaniją „Renault". Per pastaruosius trejus metus į traktorių gamyklą investuota 20 mln. eurų (69 mln. litų). „Didinami traktorių surinkimo linijos pajėgumai, nes Claas traktorių kasmet parduodame vis daugiau. Per dieną galime pagaminti 100 traktorių. Sieksime, kad Vakarų Europoje Claas traktoriai užimtų 10 proc. rinkos", - apie ambicijas didinti užimamos rinkos dalį užsimena J. Skifteris. Didinama ir traktorių pasiūla: šiemet Prancūzijoje vykusioje parodoje buvo pristatyta nauja 4 modelių (nuo 280 iki 400 AG) Claas Axion 900 serija. Šių traktorių serijinė gamyba bus pradėta kitąmet.

Vertindamas Claas technikos paklausą, jis pažymi, kad populiariausi iš žemės ūkio technikos asortimento - javų kombainai ir savaeigiai pašarų smulkintuvai. Iš kombainų gamyklos Harzevinkelyje (Harsewinkel) išriedėjo daugiau kaip 400 tūkst. derliaus dorojimo mašinų. Pirmasis savaeigis javų kombainas kompanijoje pagamintas 1953 metais. Claas kombainai užima 50 proc. pasaulio rinkos.

Pastaraisiais metais dėl biomasės ir biodujų gamybos plėtros sparčiai auga savaeigių Claas Jaguar smulkintuvų paklausa. Kai kuriose valstybėse šie smulkintuvai užima daugiau kaip 60 proc. rinkos. Beje, „Claas" inžinierių sukurtos technologijos taikomos ne tik žemės ūkio mašinose, bet ir lėktuvuose bei lengvuosiuose automobiliuose. Be to, kompanijoje gaminama programinė įranga biodujų įmonėms.

Kokias kompanijos naujoves išvys šiemet vyksiančios didžiausios žemės ūkio technikos parodos „Agritechnica" lankytojai, J. Skifteris neatskleidė, tačiau patikino, kad jos vertos žemdirbių dėmesio.

Daina Stanišauskienė

Mano ūkis, 2011/05