Šiandieninis pieno ūkis susiduria su dideliais iššūkiais. Norint išlaikyti konkurencingą ir ekonomiškai pelningą pienininkystės verslą reikia išnaudoti bandos genetinį potencialą, t. y. pasiekti maksimalų karvių produktyvumą.

Pastaraisiais metais karvių genetinė selekcija buvo vykdoma daugiausia produktyvumo didinimo kryptimi, neatsižvelgiant į karvių neproduktyviąsias savybes (atsparumą mastitams, vaisingumą). Labai padidėjęs vidutinis primilžis iš karvės neigiamai veikia karvių vaisingumą. Tik pusė didelio pieningumo karvių apsivaisina po pirmojo sėklinimo, todėl verta taikyti įvairias vaisingumą gerinančias priemones.

Pagerinti karvių reprodukcijos savybes gali ir pašarai. Šerdami gerai subalansuotais, tam tikrų maisto medžiagų, pavyzdžiui, omega-3 riebalų rūgščių praturtintais racionais, galime tikėtis geresnio produktyvių karvių vaisingumo, nesumažinę primilžių.

Nauji iššūkiai

Didelio produktyvumo karvėms reikalingi labai koncentruoti racionai. Šerdami tokias karves gyvulių augintojai dažnai padaro klaidų, pavyzdžiui, per gausiai šeriamos vėlyvosios laktacijos ar užtrūkintos karvės gali nutukti. Tai sukelia medžiagų apykaitos susirgimus - ketozę ir acidozę. Dėl šių ligų patiriama ypač daug nuostolių, nes ne tik sumažėja primilžiai, bet ir sutrinka reprodukcija. Pastaruoju metu sudaryti optimalų racioną - nemažas galvosūkis, mat siekiama išlaikyti didelį produktyvumą ir gerą karvių sveikatą, bet nedidinti išlaidų.

Vis didesnio aktualumo įgauna ir aplinkosauga. Gyvulininkystėms ūkiams keliami nauji reikalavimai, kad sumažėtų metano ir kitų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija. Didėja dėmesys žmogaus sveikatai saugiam ir sveikam maistui.

Spręsdami šiuos uždavinius mokslininkai ir pašarų papildus gaminančios kompanijos ypač domisi linų sėmenimis, kuriose gausu omega-3 rūgščių.

Omega-3 riebalų rūgštys yra polinesočiosios riebalų rūgštys, vadinamos nepakeičiamosiomis, nes žmogaus organizmas jų negamina. Omega-3 riebalų rūgščių būtina gauti su maistu.

Polinesočiųjų rūgščių svarba

Išskiriamos trys svarbiausios riebalų omega-3 rūgštys: alfa linoleno rūgštis (ALR), eikozapentaeninė rūgštis (EPR) ir dokozaheksaeninė rūgštis (DHR). Daugiausia omega-3 riebalų rūgščių yra riebioje jūrų žuvyje. Alfa linoleno rūgšties yra ir augaliniuose aliejuose. Ypač daug jos yra linų sėmenų aliejuje, kiek mažiau - sojų ir rapsų bei graikiniuose riešutuose.

Atlikta labai daug klinikinių ir epidemiologinių tyrimų, kurie patvirtino omega-3 riebalų rūgščių svarbą žmonių sveikatai. Ypač reikšmingi tyrimai įrodantys jų apsauginį poveikį širdžiai ir kraujagyslėms. Omega-3 riebalų rūgštys mažina trigliceridų (kraujo riebalų) koncentraciją kraujo serume. Modifikuodamos širdies raumens elektrinį aktyvumą, riebalų rūgštys omega-3 slopina polinkį aritmijoms. Tuo gali būti paaiškinamas nuo miokardo infarkto saugantis šių riebalų rūgščių poveikis. Jos pasižymi, nors ir nestipriu, tačiau širdies ligomis sergantiems pacientams reikšmingu, kraujo spaudimą mažinančiu poveikiu: jos mažina išeminės širdies ligos ir aterosklerozės riziką.

Omega-3 riebalų rūgštys yra svarbios daugeliui organizme vykstančių reakcijų. Jos gali slopinti uždegimą. Omega-3 riebalų rūgštys reikšmingos protinei veiklai. Jos yra svarbūs nervų ląstelių komponentai, dalyvaujantys perduodant nervinius impulsus.

Padidinti omega-3 riebalų rūgščių kiekį piene galima, šeriant karves linų sėmenimis. Jų gausu ir pavasario žolėje. Beje, šios rūgštys gerina ir gyvulių sveikatą.

Omega-3 šaltinis - linų sėmenys

Pašarų pramonės įmonės gamina ekstruduotus linų sėmenis, kurie gali atstoti pavasario žolę ištisus metus. Linų sėmenyse, po žuvų taukų, yra didžiausias kiekis omega-3 riebalų rūgščių. Didžioji dalis (73 proc.) linų sėmenų riebalų yra polinesotieji. Iš jų 78 proc. sudaro itin vertinga alfa linoleno rūgštis.

Omega-3 riebalų rūgštys svarbios gyvulių centrinei nervų sistemai. Jos aktyvina daugumą vaisingumo hormonų ir teigiamai veikia imuninę sistemą. Omega-3 riebiosios rūgštys naudojamos laidžioms organizmo audinių, tarp jų ir didžiojo prieskrandžio sienelių, membranoms susidaryti. Dėl to prieskrandžio sienelė yra daug laidesnė lakiosioms riebiosioms rūgštims, kurios patenka į kraują, mažindamos acidozės riziką.

Be to, omega-3 riebalų rūgštys teigiamai veikia prieskrandžio mikroflorą. Ekstruduotų sėmenų sudėtyje yra didelis riebiųjų rūgščių kiekis, kurios slopina pirmuonių populiaciją prieskrandyje. Ši savybė iš esmės pakeičia nusistovėjusius mikrofloros tarpusavio ryšius. Pirmiausia išnyksta metanogeninių bakterijų populiacija, dėl to prieskrandyje NH₃ pagaminama 28 proc. mažiau. Vadinasi, NH₃ naudojančios bakterijos irgi sunyktų, jei mes nepalaikytume reikiamo baltymų lygio pašare. Todėl racione turi būti pakankamai prieskrandyje skylančių baltymų.

Sumažinus pirmuonių ir metanogeninių bakterijų populiaciją prieskrandyje, karvė savo energetiniams poreikiams gali panaudoti 60 proc. daugiau lakiųjų riebiųjų rūgščių, kurių absorbcija yra dar greitesnė dėl pralaidesnės prieskrandžio sienelės. O sumažinus dar ir pienarūgčių bakterijų populiaciją, prieskrandžio pH išlieka stabilus, todėl sumažėja acidozės rizika. Dėl mažesnės metano gamybos mažėja atmosferos tarša. Be to, karvė gali pasisavinti daugiau energijos. Energijos nereikia eikvoti omega-3 riebalų rūgštims sintetinti. Taigi energija, taip reikalinga laktacijos pradžioje, yra taupoma, o tai padeda išvengti ketozės.

Sumažėjęs neigiamas energijos balansas pagerina karvės vaisingumą. Omega-3 riebalų rūgštys skatina folikulų augimą ir brendimą. Pastebėta, kad jos mažina embrionų mirtingumą. Naudojant ekstruduotus linų sėmenis, pasiekiamas geresnis sėklinimo indeksas ir išleidžiama mažiau lėšų veterinariniams vaistams.

M. Budvytis

Mano ūkis, 2011/05