Pasėlių apsauga nuo ligų naudojant fungicidus reikalauja ne tik nemažų finansinių sąnaudų, bet ir žinių, kada ir kaip dažnai reikia augalus purkšti. Neapgalvotai, neprofesionaliai panaudoti fungicidai - tai ne tik nereikalingos išlaidos, bet ir ligas sukeliančių patogeninių grybų pratinimas prie fungicidinių veikliųjų medžiagų. Taip atsiranda atsparios grybų rasės ir ligų kontrolė tampa vis labiau komplikuota.

Antrus metus iš eilės gamta rodo savo galią tarsi norėdama įspėti, kad kiekvienas iš mūsų turime nuolat ją prisiminti ir saugoti. Ir šių metų ankstyvą pavasarį dėl nepalankių žiemojimo sąlygų žuvusius pasėlius žemdirbiams teko brokuoti. Belieka tikėtis, kad įsibėgėjantis vegetacijos laikotarpis bus palankus kultūriniams augalams ir augalai atseikės gausų derlių.

Siekiant išauginti konkurencingą derlių, neišvengiamas pasėlių priežiūros komponentas yra apsauga nuo ligų. Ligų kontrolė apima daugybę agronominių veiksnių: sėjomaina, auginama veislė, žemės dirbimo būdas, subalansuotas tręšimas, purškimas fungicidais. Tačiau praktikoje labai dažnai javai atsėliuojami arba auginami monokultūroje, taikomas minimalus žemės dirbimas paliekant šiaudus dirvos paviršiuje, prioritetai atiduodami didesnį ir kokybiškesnį derlių brandinančioms veislėms, o ne atsparesnėms ligoms.

Taigi, dažnai pagrindine apsaugos nuo ligų priemone tampa pasėlių purškimas fungicidais. Lietuvoje registruotų fungicidų asortimentas palyginti platus, rinktis tikrai yra iš ko. Apie Lietuvoje registruotus fungicidus informacija skelbiama Valstybinės augalininkystės tarnybos tinklalapyje www.vatzum.lt.

Cheminė pasėlių apsauga nuo ligų yra brangi, todėl reikia purkšti tik tada, kai tai iš tikrųjų būtina.

Purškimo reikalingumą ir pasirenkamą produktą nulemia keletas veiksnių, kuriuos kaskart reikėtų įvertinti:

*       tiksliai diagnozuoti plintančias ligas;

*       įvertinti meteorologines sąlygas (palankios ar mažai palankios atskirų ligų plitimui);

*       nustatyti augalo išsivystymo tarpsnį;

*       pasirinkti tinkamus produktus ir jų normas;

Miltligė, septoriozė, dryžligės, ramularija

Žieminiuose kviečiuose, miežiuose, rugiuose bei vasariniuose kviečiuose ir miežiuose dažniausiai pirmoji liga yra miltligė (Blumeria graminis). Didžiausią žalą miltligė padaro tuomet, kai išplinta anksti. Ją atpažinti šiek tiek sunkiau tik vasariniuose miežiuose, kadangi dėl atsparumui padidinti naudojamų genų miltligės požymiai kartais šiai ligai būna netipingi. Pradėjus ligai plisti vešliuose, gausiai patręštuose jautrių veislių pasėliuose turėtų būti naudojami fungicidai, savo sudėtyje turintys bent vieną veikliąją medžiagą, veiksmingą nuo miltligės (plačiau „Mano ūkis", 2010 m. gegužė).

Praėjusiais metais nuo pat bamblėjimo tarpsnio labai smarkiai plito lapų septoriozė (Septoria tritici) ir tik dukart nupurškus veiksmingais fungicidais (antram purškimui naudojant didesnes normas) pavyko išsaugoti nemenką grūdų derlių. Šiemet septoriozės užkrato peržiemojusiuose žieminių kviečių pasėliuose taip pat yra, todėl pastebėjus pirmuosius naujus ligos simptomus ant lapų, jei vyrauja lietingi, šilti orai, reikėtų purkšti fungicidais, kuriuose yra nuo S. tritici veiksmingų veikliųjų medžiagų. Jei pirmasis purškimas yra bamblėjimo metu, neišvengiamai po 2-3 savaičių reikėtų planuoti ir antrąjį purškimą.

Atsėliuojamuose, tiesiai į ražienas sėjamuose kviečių pasėliuose dažniausiai dominuoja kviečių dryžligė (Pyrenophora tritici-repentis). Purškiant nuo šios ligos reikėtų rinktis veiksmingus nuo dryžligių triazolų ir strobilurinų klasių fungicidus. Ši liga palankiomis sąlygomis plinta labai sparčiai. Pavėlavus nupurkšti, ligą sunkiau sukontroliuoti, tada fungicidus tenka naudoti didžiausiomis registruotomis normomis.

Vasariniuose miežiuose pastaraisiais metais palyginti anksti išplinta tinkliškoji dryžligė (Pyrenophora teres). Nuo šios ligos saugo dauguma triazolų ir strobilurinų cheminių grupių veikliųjų medžiagų turintys fungicidai. Kai fungicidus nuo tinkliškosios dryžligės vasariniuose miežiuose tenka naudoti bamblėjimo metu ir planuojamas geras grūdų derlius, tikslinga purkšti strobilurino veikliosios medžiagos turinčiu fungicidu, o jei purškiama prieš pat plaukėjimą ar plaukėjimo metu, - gali būti naudojami veiksmingi triazolų klasės fungicidai.

Praėjusiais metais miežiuose gausiai išplito ramularija (Ramularia collo-cygni). Šios ligos požymiai išryškėja miežiams išplaukėjus. Optimaliausias purškimo laikas - vamzdelėjimo pabaiga, plaukėjimas. Nuo šios ligos naudojami tik tie fungicidai, kurių etiketėse nurodyta, kad jie efektyvūs nuo ramularijos, nes dauguma triazolų neturi jokio poveikio nuo šios naujos miežių ligos.

Nustatyti augimo tarpsnį - svarbu ir būtina

Nuo stiebalūžės ir varpų fuzariozės javai purškiami įvertinus agronomines bei aplinkos sąlygas (palankios ligai plisti ar ne) ir tik tam tikrais vystymosi tarpsniais. Nuo stiebalūžės fungicidai purškiami bamblėjimo pradžioje (BBCH 31-32), nuo varpų fuzariozės - žydėjimo metu (BBCH 61-69). Kitu laiku panaudoti fungicidai, nepaisant, kad jų sudėtyje yra veiksmingos nuo šių ligų sukėlėjų veikliosios medžiagos, laukto efekto neduos.

Augalų tarpsnio nustatymas svarbus ne tik šioms ligoms. Daugelyje leidinių, technologinių lentelių yra nurodomas geriausias purškimo laikas pagal augalo išsivystymo tarpsnį. Lentelėje pateikti svarbiausių javų išsivystymo tarpsnių apibūdinimai.

Iki plaukėjimo pradžios purškimo reikalingumą galima numatyti stebint ligotumo situaciją lauke. Nuo vamzdelėjimo pabaigos iki žydėjimo pabaigos nupurškus pasėlį yra kur kas daugiau ligų kontrolės garantijų svarbiu grūdo formavimosi laikotarpiu. Pieninės brandos metu lapų dėmėtligių plitimą lemia meteorologinės sąlygos, kurias sunku iš anksto numatyti, todėl purškimą plaukėjimo metu reikėtų atlikti net jei tuo metu ir nėra ligų požymių pasėlyje. Dėmesio: visus purškimus javų pasėliuose reikia atlikti iki javų žydėjimo pabaigos.

Tinkamų produktų naudojimas, optimalios normos parinkimas bei purškimas geriausiu laiku ne tik užtikrina efektyviausią ligų kontrolę, bet ir sumažina ligas sukeliančių patogenų atsparumo fungicidams vystymosi riziką. Žalingiausios javų ligos vis sunkiau kontroliuojamos daugelyje intensyvios augalininkystės regionų, nes pokyčiai patogeninių grybų populiacijose vyksta labai sparčiai ir naujosios mutacijos vis sunkiau kontroliuojamos iki šiol naudojamais efektyviais fungicidais.

Atsparumas fungicidams - pastarųjų metų aštriausia problema

Apie miltligę sukeliančio grybo Blumeria graminis, lapų septoriozę sukeliančio Mycosphaerella graminicola=Septoria tritici atsparumą strobilurinams Europoje jau kalbama ne vienus metus. Lietuvoje lapų septoriozės sukėlėjo pirmieji atsparūs strobilurinams izoliatai rasti 2005 m. Apie kviečių dryžligės sukėlėjo Pyrenophora tritici-repentis atsparumą azolų ir strobilurinų grupių fungicidams Vakarų Europoje pirmą kartą paskelbta 2005 m. Šio patogeno atspari mutacija G143 A Lietuvoje buvo rasta 2008 m. Tinkliškosios dryžligės sukėlėjo Pyrenophora teres atsparių izoliuotų  strobilurinų klasės fungicidams Šiaurės-Baltijos šalių regione rasta 2008-2010 m., dominuoja F129 L mutacija. Lietuvoje iki 2010 m. atsparių P. teres izoliatų nebuvo aptikta.

Paskutiniųjų metų fungicidų efektyvumo tyrimai lauko bandymuose daugelyje Europos šalių parodė, kad pastebimas triazolų veiksmingumo mažėjimas nuo lapų septoriozės, tinkliškosios dryžligės. Per dažnas tų pačių produktų, ypač vienos veikliosios medžiagos, naudojimas sukėlė jų veiksmingumo sumažėjimą. Tačiau buvo aptikta ir atsparių triazolams izoliatų. Ištyrus 2010 m. Lietuvoje žieminių kviečių pasėliuose surinktus izoliatus, rastas palyginti didelis Septoria tritici atsparumas triazolams.

Nuo 2008 m. Skandinavijos ir Baltijos šalių mokslininkai, valstybinių institucijų, atsakingų už produktų registraciją ir naudojimą, darbuotojai, firmų gamintojų atstovai kartą per metus renkasi vis kitoje šalyje aptarti atsparumo pesticidams aktualijas. Sukurta Atsparumo pesticidams grupė Šiaurės Baltijos šalims, kuri paruošia rekomendacijas regionui dėl atsparumo pesticidams rizikos mažinimo.

REKOMENDACIJOS

Rekomendacijos visiems javų augintojams, nes tik bendros pastangos padės įveikti atsirandančius sunkumus apsaugant javus nuo ligų.

• Vengti auginti jautrių ligoms veislių miežius ir kviečius, teikti pirmenybę tolerantiškoms ligoms (ypač lapų septoriozei) veislėms.
• Pirmumą reikėtų teikti ligų riziką mažinančioms auginimo technologijoms, kurias taikant mažėja pirminio užkrato tikimybė (sėjomaina, arimas, optimalus sėjos laikas ir kt.) ar ligų plitimas (optimalus pasėlio tankumas, tręšimas ir kt.).
• Fungicidus naudoti tik esant būtinybei, priklausomai nuo meteorologinių ir auginimo sąlygų, ligų plitimo. Apgalvoti ir apsispręsti dėl purškimo laiko atsižvelgiant į ligų vystymąsi, naudoti patikimus ligų stebėjimo, plitimo rizikos įvertinimo metodus.
• Mažinti purškimų skaičių per sezoną su to paties veikimo pobūdžio veikliųjų medžiagų turinčiais fungicidais, kuriems būdingas kryžminis atsparumas.
• Siekiant sumažinti atsparumo vystymosi riziką arba jau esamą atsparumą atskirų fungicidų klasių veikliosioms medžiagoms, fungicidus reikia kaitalioti arba naudoti jų darbinius ar gamyklinius mišinius su skirtingo veikimo veikliosiomis medžiagomis.
• Kviečiuose nuo lapų septoriozės, miltligės ir kviečių dryžligės vien strobilurinų naudoti neverta (reikėtų naudoti gamykliniuose ar darbiniuose mišiniuose su kitų grupių fungicidais), tačiau šie fungicidai išlieka veiksmingi nuo rūdžių kviečiuose. Strobilurinų nereikėtų naudoti daugiau kaip vieną kartą per sezoną.
• Strobilurinai iki šiol veiksmingi nuo rinchosporiozės ir rūdžių miežiuose. Palyginti su ankstesniais metais, mažėja jų veiksmingumas nuo tinkliškosios dryžligės. Vasarinius ir žieminius miežius taip pat rekomenduojama vieną kartą purkšti strobilurinais (jie turėtų būti naudojami mišiniuose su kito veikimo fungicidais).
• Pastebimas sumažėjęs DMI fungicidų (kuriems priklauso ir triazolai) veiksmingumas nuo lapų septoriozės ir tinkliškosios dryžligės. Esant didelei atsparumo atsiradimo rizikai, rekomenduojama rinktis pačius veiksmingiausius nuo šių ligų triazolus. Vengti naudoti vienos veikliosios medžiagos triazolus, ypač purškiant pakartotinai. Naudojant derinius ar mišinius su kito veikimo būdo fungicidais, triazolų veiksmingumas gerėja.
• Rekomenduojamos fungicidų normos turi garantuoti produktų efektyvumą ir ekonominę naudą.
• Vakarų Europos šalyse rasti pirmieji miltligės sukėlėjo izoliatai atsparūs metrafenono veikliajai medžiagai. Rekomenduojama šios veikliosios medžiagos nenaudoti daugiau kaip vieną kartą per sezoną.

Atsparumo riziką mažinančios priemonės turi būti optimalios, atsižvelgiant į bendrą apsaugos nuo ligų technologiją. Tik nuolatinis kompromiso ieškojimas praktikoje - kokios ligos, kokie produktai, kokios veiksmingos normos ir apsaugos laikotarpis - padės rasti geriausius sprendimus.

R. Semaškienė

Mano ūkis, 2011/05