Penkioliktoji Vyriausybė jau peržengė kadencijos pusiaukelę. Kokius darbus per šį laiką nuveikė Žemės ūkio ministerija? Apie tai kalbamės su ministru Kaziu STARKEVIČIUMI.

Gerbiamasis Ministre, prašytume plačiau papasakoti apie esminius Jūsų vadovaujamos ministerijos veiklos rezultatus.

Iš pat pradžių ministerijos vadovybės nuostata buvo dirbti kartu su savo socialiniais partneriais, todėl ir pasiekėme tiek daug. Vien tik šiemet suskaičiavime per 100 nuveiktų reikšmingų darbų, tad jų visų net išvardyti čia neturiu galimybių. Pradėję dirbti 15-toje Vyriausybėje, buvome užsibrėžę tikslą supaprastinti Europos Sąjungos kaimo plėtrai skirtos paramos teikimo ir administravimo taisykles, siekdami kuo didesnio šios paramos prieinamumo visoms kaimo socialinėms grupėms ir mažindami biurokratijos vaidmenį. Pažiūrėkime šiandien į Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos (Programa) įgyvendinimo statistiką ir pamatysime, kad užsibrėžtieji tikslai sėkmingai įgyvendinti. Nuo Programos įgyvendinimo pradžios iki 2010 m. pabaigos buvo pateikta 519 tūkst. paraiškų, kuriose prašyta 5,15 mlrd. Lt paramos, patvirtinta paramos suma - 4,25 mlrd. Lt, išmokėta - 2,99 mlrd. Lt, arba 37,5 proc. visų Programai skirtų lėšų. Iš esmės pakeitėme Programos administravimo taisykles, dėl to atsirado galimybė kur kas paprasčiau parengti paraiškas, jas sparčiau įvertinti ir aiškesnėmis sąlygomis teikti.

Siekdami sudaryti kuo palankesnes sąlygas paramai gauti, parengėme patrauklesnę supaprastintą paramos iki 150 tūkst. Lt teikimo tvarką. Supaprastinome paraiškos formą, į kurią integruotas verslo planas. Nebereikėjo brangių projektų, ūkininkai sutaupė nemažai pinigų, o mes išardėme biurokratinę sistemą, kuri buvo susikūrusi vien tik europinės paramos verslo projektams rengti.

Kaip ir siekėme, žymiai padidėjo Programos paramos sklaida. Pagal supaprastintas priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas" įgyvendinimo taisykles modernizavimo projektams nuo 2009 m. vasario iki 2010 m. pabaigos pateiktos 6 187 paraiškos, prašoma paramos suma - 534 mln. Lt. Pagal šios priemonės II veiklos srities supaprastintąsias taisykles įgyvendinamiems projektams iki 2010 m. pabaigos išmokėta 426,1 mln. Lt. Labiausiai gauta parama džiaugiasi smulkesnių ūkių savininkai, kurie anksčiau neturėjo galimybės iš ES paramos modernizuoti savo ūkių. Ministerijos iniciatyva supaprastintos nesudėtingų grūdų sandėlių, džiovyklų, siloso tranšėjų, mėšlidžių ir kitų statinių statybos leidimų išdavimo procedūros.

Labai svarbus mūsų žingsnis buvo sudaryti palankesnes finansavimo sąlygas verslui kaime plėtoti. Tam sukūrėme finansų inžinerijos priemonę - Paskolų fondą. Ūkio subjektams sudaryta galimybė skolintis ne tik iš kredito institucijų, bet ir iš juridinių bei fizinių asmenų. Investicinius projektus pagal priemones „Žemės ūkio valdų modernizavimas" bei „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas" įgyvendinantys žemdirbiai gali gauti lengvatines paskolas iš Paskolų fondo. Iš šio fondo per finansinius tarpininkus (bankus ir kredito unijas) 2010 m. suteikta 96,5 mln. Lt lengvatinių paskolų 347 žemės ūkio veiklos subjektams.

Padaryta nemažai ir kitų mūsų ūkio subjektams palankių programos pakeitimų. Kai kurioms programos priemonėms padidintas paramos intensyvumas. Pavyzdžiui, III krypties priemonėms intensyvumas nuo 50 proc. padidintas iki 65-75 proc., o įgyvendinant Tautinio paveldo produktų įstatymo nuostatas, tradiciniams amatininkams paramos intensyvumas nuo 50 proc. padidintas iki 75 proc. Be to, padidintos ir kompensacinių išmokų sumos kai kurių priemonių paramos projektams, jų įgyvendinimo laikotarpiams ir kt.

Ūkininkams labai svarbi ir parama tiesioginėmis išmokomis. Kokia situacija šioje srityje?

Atsižvelgdami į sunkią žemdirbių finansinę padėtį dėl tebesitęsiančios ekonominės krizės bei patirtų derliaus nuostolių dėl nepalankių gamtinių sąlygų pasirūpinome, kad būtų paankstintas tiesioginių išmokų mokėjimas. Tiesioginės išmokos už 2010 m. pradėtos mokėti 2010 m. spalio 18 d. ir baigtos mokėti šių metų balandžio pabaigoje. Iš viso už 2010 metus iš ES ir Lietuvos biudžeto tiesioginių išmokų išmokėta 1,21 mlrd. Lt, o per 2004-2010 metų laikotarpį - daugiau kaip 6,5 mlrd. litų.

Pasiekėme, kad būtų suteikta ES parama mūsų pieno gamintojams, nukentėjusiems nuo pieno sektoriaus krizės. 2010 m. liepą išmokėta 10,62 mln. Lt išmokų 53,3 tūkst. šalies pieno gamintojų. Tai buvo tarsi donoro šviežio kraujo dozė pieno ūkiui, atsidūrusiam ties išlikimo riba.

Lietuva aktyviai gina savo poziciją dėl ES bendrosios žemės ūkio politikos ir tiesioginių išmokų suvienodinimo po 2013 metų. Kaip manote, ar neteks nusileisti tam nepritariančių ES šalių spaudimui?

Bendroji žemės ūkio politika turi reikšti ir vienodas tiesiogines išmokas visoms ES narėms. Šiuo metu ES pirmininkaujanti Vengrija kovo mėnesį pateikė išvadas dėl BŽŪP po 2014 metų, tačiau Lietuva ir dar šešios ES valstybės - Danija, Estija, Jungtinė Karalystė, Latvija, Malta ir Švedija - joms nepritarė. Visos Baltijos valstybės Vengrijos išvadoms nepritarėme iš esmės dėl vieno punkto, kuris kaip tik ir yra susijęs su ateities tiesioginėmis išmokomis. Lietuvos pozicija tokia, kad visoms ES šalims būtų taikomos vienodos tiesioginės išmokos ir garantuojamos vienodos konkurencijos sąlygos. Baltijos valstybės gauna mažiausią paramą ir siekia, kad išvados dėl BŽŪP būtų teisingos, tuo tarpu dabar šiose išvadose kalbama tik apie „labiau lygią paramą". Kaip mes galime išlikti konkurencingi, jei išmokos ES šalyse yra nevienodos?

Kitą šių metų pusmetį pirmininkavimą ES perims Lenkija, o 2012 m. sausį-liepą Bendrijai pirmininkaus Danija. Pirmininkaujant šioms valstybėms diskusijos dėl tiesioginių išmokų suvienodinimo turėtų būti baigtos. Susitiksiu su Lenkijos, kuri yra naujųjų ES šalių lyderė, žemės ūkio ministru Mareku Savickiu (Marek Sawicki) aptarti šio mums labai aktualaus klausimo. Šiandieninę situaciją vertinu kaip ženklą, kaip signalą, jog turime siekti, kad būtume išgirsti.

Mūsų šalies ūkiui labai svarbus yra žemės ūkio ir maisto produktų eksportas. Kaip praėjusiais metais sekėsi mūsų eksportuotojams?

Norint eksportuoti, reikia pagaminti, todėl pirmiausia - apie šalies žemės ūkio gamybą. Nors praėjusių metų meteorologinės sąlygos žemės ūkio gamybai nebuvo palankios, Statistikos departamento išankstiniais skaičiavimais, 2010 m. žemės ūkio produkcijos buvo pagaminta už 6,19 mlrd. Lt (2009 m. - 5,71 mlrd. Lt). Žemės ūkio produkcijos vertės padidėjimą 2010 m. lėmė išaugusios žemės ūkio produktų kainos. Išankstiniais duomenimis, žemės ūkio produktų supirkimo kainos 2010 m., palyginti su 2009-aisiais, išaugo 16,4 proc. Padidėjusios supirkimo kainos, žemdirbių pajamų palaikymo priemonės ir išaugusios eksporto apimtys lėmė, kad žemės ūkio sektoriaus pajamos padidėjo.

Žemės ūkio ministerija deda daug pastangų, kad būtų kuo palankesnes eksporto sąlygas. Glaudžiai bendradarbiaujant su Rusija, pasisekė sumažinti netarifinius barjerus pieno produktų eksportui į šią šalį. Lietuvos gamintojai dalyvavo ir pristatė savo produkciją 13-oje tarptautinių žemės ūkio ir maisto produktų parodų. Šiuo metu ministerija vykdo 12 projektų, kurie finansuojami ES ar tarptautinės finansinės paramos lėšomis. Ministerija 2009-2010 m. išanalizavo ir pateikė pasiūlymus dėl žemės ūkio, perdirbtų maisto ir žuvininkystės produktų prekybos liberalizavimo (mažesnių importo muitų) ir palankesnių eksporto sąlygų derinant Europos Sąjungos dvišalius ir šalių grupių prekybinius susitarimus su 28 šalimis: Andų, Centrinės Amerikos, Merkosuro šalių grupe, Japonija, Kinija, Korėja, Kanada, Norvegija ir kt. Šia linkme dirbsime ir toliau, nes kuo didesnį rinkų pasirinkimą turėsime, tuo geresnių rezultatų pasieksime, eksportuodami savo produktus.

Vėl pasiremkime statistika - išankstiniais duomenimis, 2010 m. žemės ūkio ir maisto produktų eksportuota už 9,8 mlrd. Lt (23 proc. daugiau nei per 2009 m.), importuota - už 7,9 mlrd. Lt (19 proc. daugiau). teigiamas prekybos balansas 2010 m. siekė 1,87 mlrd. Lt ir, palyginti su 2009 m., padidėjo 537,4 mln. Lt, arba 40 proc. Praėjusiais metais žemės ūkio ir maisto produktų eksportas sudarė 18 proc. viso prekių eksporto. Tradiciškai daugiausia eksportuota pieno ir jo produktų - už 1,4 mlrd. Lt, tai sudarė 14 proc. viso žemės ūkio ir maisto produktų eksporto vertės. 2010 m. svarbiausios eksporto rinkos buvo Rusija (27 proc. viso žemės ūkio ir maisto produktų eksporto), Latvija (14), Vokietija (10), Lenkija (6), Estija (5 proc.).

Kurie iš nuveiktų darbų asmeniškai Jus džiugina labiausiai?

Labiausiai mane džiugina kaimo ir miesto suartėjimas. Miesto žmonės jau buvo pamiršę šiltos duonos, šviežio pieno, lašinių kvapą. Dabar visų didžiųjų miestų gyventojai gali ne tik nusipirkti pačių būtiniausių produktų tiesiai iš ūkininko rankų, bet ir su jais pačiais susipažinti, pabendrauti. Kai tik pradėjo dirbti mūsų Vyriausybė, sudarėme ūkininkams sąlygas prekiauti savos gamybos žemės ūkio produktais. Šiuo metu Lietuvoje veikia 66 ūkininkų turgeliai, kuriuose nuolat prekiauja 146 ūkininkai, dar apie 600 ūkininkų prekiauja dengtose prekyvietėse. Smulkių prekyviečių tinklas, prekyba žemės ūkio produktais prekybos tinkluose, specialiose tam tikslui skirtose vietose leidžia ūkininkams tiesiogiai realizuoti savo produkciją ir padidinti gaunamas pajamas. Jau pradedama ir internetinė prekyba, tad miestietis gali užsisakyti produktų tiesiai į namus. Prieš porą metų žmonės nė pagalvoti negalėjo, kad taip gali būti.

Kitas labai svarbus dalykas: ūkininkai, kaip ir visi kiti šalies gyventojai, įtraukti į socialinio, sveikatos draudimo ir mokesčių sistemą. Tai irgi suartino kaimą ir miestą, nebeliko priešpriešos, kad vieni moka mokesčius, kiti - ne.

Mums pavyko įrodyti valdininkams, jog ūkininkai yra mūsų darbdaviai. Nebus kaimo, nebus jame verslo, nebūsim ir mes reikalingi. Ūkininkai taip pat suprato, kad kvalifikuotas tarnautojas yra ir visada bus reikalingas, nebeliko takoskyros tarp institucijų ir jų socialinių partnerių. Siekdami sumažinti biurokratinę naštą, optimizavome Žemės ūkio ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų valdymo modelį, atskirdami politikos formavimo bei politikos įgyvendinimo funkcijas, suderinome ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų veiklą, vykdomų veiklų ir darbuotojų skaičių, sustiprinome savivaldą, perduodami jiems dalį funkcijų. Atlikus Žemės ūkio ministerijos bei jos valdymo srities įstaigų reorganizaciją ir patobulinus administracines valdymo struktūras 2009-2010 m., visoje sistemoje neliko 376 pareigybių.

Kokius veiklos prioritetus ministerija numatė šiais metais? Ką prognozuojate ir ko tikitės?

Svarbiausi mūsų veiklos prioritetai 2011 m. susiję su verslo plėtra kaime. Ir toliau skatinsime eksportą. Labai svarbiu darbo baru laikome žemės ūkio ir maisto produktų kokybės gerinimą. Sukūrėme palankesnę teisinę bazę, skatinančią kokybiškų produktų gamybą,  didinant jų pridėtinę vertę, puoselėjant lietuviškas maisto tradicijas ir didinat aukštos kokybės gaminių įvairovę.

Įgyvendiname teisinius ir administracinius žemės tvarkymo sistemos pokyčius, orientuotus į racionalių žemės ūkio valdų kūrimą. Įsteigėme Valstybės žemės fondą, kurio savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija yra Žemės ūkio ministerija. Fondui suteikti įgaliojimai rengti duomenis apie šalies žemės fondo būklę, tvarkyti Lietuvos žemės informacinę sistemą, įgyvendinti valstybės biudžeto ir ES lėšomis finansuojamas priemones, leidžiančias gerinti žemės valdų struktūras, mažinti apleistos žemės plotus, organizuoti žemės konsolidacijos projektus.

Baigdamas noriu padėkoti visiems Lietuvos kaimo žmonėms už supratimą ir bendrą darbą. Pradėjome nelengvai, bet per dvejus metus kartu nuveikėme tikrai daug. Tikimės, kad šie metai Lietuvos žemės ūkiui bus visapusiškai palankūs. Optimistinėms prognozėms, kaip matote, yra rimto pagrindo.

Dėkojame už pokalbį.

J. Gimbutienė

Mano ūkis, 2011/05