Per žiemą visi išsiilgstame šviežių braškių skonio. Nors parduotuvių lentynos atvežtinėmis puikios išvaizdos braškėmis vilioja jau nuo vasario, bet jos netraukia taip, kaip lietuviškos - atrodo, ir kvepia kitaip, ir skonis prastesnis, o ir kainos kandžiojasi. Mūsų šalies braškių augintojai darbų sezoną pradeda vos tik išėjus pašalui, o pirmąsias uogas skina pavasario ir vasaros sandūroje.

Vienas iš šalies braškininkų lyderių, Panevėžio r. ūkininkas Aleksas Speičys savo patirtimi noriai dalijasi su kolegomis ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Latvijos. Tiesa, visų technologinių gudrybių agronomo specialybę turintis ūkio šeimininkas iki galo neatskleidžia, nes yra įsitikinęs, kad ūkininkauti remiantis vien nugirstais patarimais vis tiek neišeis - mokomasi tik iš savų klaidų ir patirtų nuostolių. „Galima viską išaiškinti, bet kol pats nenudegsi, neatsiminsi", - tikina ūkininkas. Štai kodėl kiekvieno žemdirbio asmeninė patirtis yra neįkainojama.

Sodininkystės ir uogininkystės ūkį A. Speičys pradėjo plėtoti nuo 1999 metų. Dabar jo ūkyje juodųjų serbentų auginama net 60 ha, obelų sodas užima per 30 ha, kriaušynas - 2 ha, braškynas -5 ha, remontantinės avietės - hektarą, yra didelis obelaičių, kriaušaičių, aviečių, serbentų sodinukų medelynas.

Su braškėmis reikia miegoti, tada jos gerai derės

Pirmosios uogos, užderančios A. Speičio ūkyje, žinoma yra braškės. „Su braškėmis reikia miegoti, tada jos gerai derės", - juokauja ūkininkas, norėdamas pabrėžti, kad dėmesio šioms uogoms reikia negailėti. Ūkyje auginamos veislių Elkat, Darselect, Marmolada, Donna braškės. 2009/2010 m. žiemą nemažai braškių iššalo, tad pernai rudenį dalis braškių storai uždengta rapsų šiaudais (sunaudota net 500 ritinių), o dalis palikta nedengtų. Bus labai geras bandymas - verta ar neverta dengti.

Braškyne įrengtas lašelinis laistymas. Jei orai sausi, drėkinimas būtinas - laistymas tokiu atveju du ar net tris kartus padidina uogų derlių. Ūkio šeimininkas prisimena metus, kai Elkat veislės braškių, augintų be drėkinimo, skynė 8 t/ha, o tuneliukuose su laistymu augusios braškės tais metais davė 20 t/ha derlių. Žinoma, jei orai drėgni ir vėsūs, drėkinimas tokio efekto neduoda. Derliaus paankstinimui dalis braškių dengiamos agroplėvele, kitos auginamos tuneliukuose. Ūkyje nemažas plotas skiriamas braškių daigams auginti. Vėlų rudenį ir balandžio pirmąjį dešimtadienį ūkyje intensyviai ruošiami vadinamieji frigo daigai. Jie laikomi saugykloje 1,5 laipsnio šalčio temperatūroje ir gali būti sodinami bet kuriuo metu, kada prireikia. A. Speičys pataria pirmais metais iš pasodintų daigų uogų nelaukti - naikinti ir žiedus, ir ūsus, taip leidžiant kereliams sustiprėti, o uogų derlių skinti tik kitais metais.

Be to, labai svarbu braškes sodinti į tinkamą žemę - lauką braškėms reikia ruošti bent dvejus, o geriausia - trejus metus. Puikus priešsėlis braškėms yra garstyčios, aliejiniai ridikai, kuriuos reikia paauginti iki žydėjimo, užarti ir vėl sėti. Žiemai galima pasėti rugius. Daug kartų dirbant žemę labai gerai sunaikinamos piktžolės. Pasak šeimininko, pats geriausias tręšimas braškėms yra vanduo - jei dirva tinkamai paruošta prieš įveisiant braškyną (įterptas ir mėšlas, ir žalioji trąša), pakaks uogynus gerai laistyti. Be lašelinio laistymo sistemų šiuolaikinis braškynas yra neįsivaizduojamas.

Kaip sako A. Speičys, savo ūkyje jis naudoja dar ir „sausąjį laistymą" - ūkio darbuotojai kartą per savaitę arba po kiekvieno lietaus pravažiuoja tarpueilius su rankiniu purentuvu: taip ir bedygstančios piktžolės sunaikinamos, ir dirvos paviršius supurenamas, kad drėgmė negaruotų. Vienas žmogus per dieną tokiu purentuvu gali supurenti 1 ha braškyno.

Jei moki parduoti, gali auginti

Tai kas svarbiausia braškių auginime? „Pirmiausia reikia mokėti parduoti, o tada jau gali mokytis braškes auginti. Jei jūs galvosite, kad žemdirbys turi tik auginti, o parduoti kiti, bus blogai. Žinoma, pusdykiai iš jūsų produkciją tikrai atsiras kas superka, bet pelno neturėsite", - įsitikinęs A. Speičys.

Jo kolega, žinomas Šiaulių rajono braškių augintojas Rimantas Norkus tokiai nuomonei visiškai pritaria ir ragina visus pirmiausia mokytis verslumo. Kaip iš esmės gali pasikeisti situacija daugiau dėmesio skiriant realizacijos grandžiai, puikiai iliustruoja paties R. Norkaus pavyzdys. Kažkada jis augino net 9 ha braškių, skindavo gražias uogas ir jas parduodavo į ūkį plūstantiems perpardavinėtojams. Tačiau pats augintojas galo su galu nesudurdavo, nors plušėjo nuo ryto iki vakaro. Prieš kelerius metus jis pakeitė strategiją - braškių augina tik 2,5 ha, o uogas pardavinėja pats su žmona. „Dabar ir laiko daugiau atsidaro, ir pinigų - keliauju sau po užsienius, kas anksčiau buvo sunkiai įsivaizduojama", - atvirai sakė R. Norkus.

Naujos technologijos atsiperka

S. Speičio ūkis gerai žinomas ne tik tarp Lietuvos, bet ir tarp Latvijos sodininkų, pirmiausia kaip kokybiškos sodinamosios medžiagos tiekėjas. Latvijoje uogos auginamos nemažais plotais, pavyzdžiui, sodinių šilauogių plantacijos užima net 220 ha, spanguolynai - 105, braškynai - per 360 ha. Juodųjų serbentų auginama 770 ha, raudonųjų ir baltųjų serbentų - 130, aviečių - 240, šaltalankių - 180 ha. Pasak Latvijos valstybinio sodininkystės instituto mokslininkės Sarmitės Strautinos, svarbiausios uogininkystės problemos Latvijoje yra kokybiškos sodinamosios medžiagos trūkumas bei lėtas uogynų modernizavimas (dauguma uogynų vis dar be drėkinimo sistemų).

Iš Latvijoje darytų bandymų rezultatų matyti, kad braškių derlius, kurio vidurkis Latvijos versliniuose braškynuose yra 5,5 t/ha, įdiegus lašelines laistymo sistemas, padidėja iki 8-18 t/ha. Juodųjų serbentų derlius laistant padidėja nuo 2-3,2 iki 12-15 t/ha. Aviečių derlius nuo vidutinio 3 t/ha šokteli iki 12 t/ha, o uogų masė padidėja 7-15 proc. Beje, remontantinės avietės dar akivaizdžiau reaguoja į laistymą - jų vienos uogos masė padidėja beveik trečdaliu. Pastarųjų auginimas Latvijoje, kaip ir Lietuvoje, labai populiarėja: auginamos remontantinės avietės Pokusa, Polka, Polana, Polesie, tad šviežių uogų sezonas, jei palankūs orai, nusitęsia iki lapkričio.

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro Sodininkystės ir daržininkystės instituto rekomendacijomis, mūsų sąlygomis versliniam auginimui tinkamiausios aviečių veislės būtų šios: desertui - Meteor, Brianskij rubin, Husar, Kenbi, Willamette, Polana, Polka; perdirbimui - Meteor, Brianskij rubin, Norna, Volnica, Kenbi, Ottawa, Willamette, Peresvet, Polana; šaldymui - Kenbi, Ottawa, Willamette, Peresvet, Balzam, Polka.

Versliniams braškynams tinkamiausios veislės: ankstyvoji Honeoye, vidutinio ankstyvumo - Elkat, vidutinio vėlyvumo - Darselect, Marmolada, Polka, vėlyvosios - Senga Sengana, Sonata, Pegasus, labai vėlyva - Pandora. Pernai neblogus rezultatus parodė tirtos naujos braškių veislės: Fenella, Lucy, Syria, Asia, Elegance, taip pat kai kurie selekciniai numeriai, šiek tiek mažesnį derlių davė Sveva.

Alekso Speičio ūkyje Sodininkystės ir daržininkystės instituto Sodininkystės technologijų sklaidos centro organizuotas seminaras uogų augintojams - jau dešimtas Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programos 2007-2013 m. renginys. Numatomas dar ne vienas bendras latvių ir lietuvių sodininkų susitikimas. „Latvijos valstybinis sodininkystės institutas kartu su SDI mokslininkais rengia sodininkystės technologijų knygą, taip pat bus išleisti mokomieji video diskai su filmuota medžiaga apie sodų priežiūros svarbiausius technologinius darbus", - planus vardijo projekto Lietuvoje koordinatorius Darius Kviklys.

Jurga Zaleckienė

Mano ūkis, 2011/05