Aukštos kokybės maisto produktams gaminti reikalingos kokybiškos žaliavos. Grūdų ūkiuose žaliavos kokybę užtikrina tinkamos derliaus saugojimo sąlygos. Visų pirma nukultus grūdus reikia išdžiovinti, o tada sandėliuoti. Tie ūkininkai, kurie įsirengė šiuolaikiškas saugyklas, turi didelį pranašumą - jie patys savo derliaus šeimininkai, gali saugoti grūdus užtikrindami jų kokybę ir parduoti, kai kainos palankiausios.

Netinkamai išdžiovinus grūdus gali kisti jų spalva, kokybė, maistinės savybės. Drėgnuose grūduose gali susidaryti pelėsių, kurie išskiria toksinus ir kitas nuodingas medžiagas. Todėl tinkamai išdžiovinti grūdai yra pagrindinė saugojimo prielaida. Į saugyklas pilamų grūdų drėgnis neturi viršyti 14 procentų.

Kuo drėgnesni grūdai, tuo daugiau energijos sunaudojama jiems džiovinti ir patikimai saugoti. Tad ūkininkams labai svarbu džiovyklų ekonomiškumas: kuo mažesnės energijos sąnaudos, tuo pigiau atsieina derliaus saugojimas. Brangstant energijos ištekliams tai tampa dar aktualiau. Kitas veiksnys, skatinantis ūkininkus domėtis džiovyklomis, tai grūdų kainų svyravimai ir mąžtančios galimybės pasinaudoti šio finansinio laikotarpio europine parama.

Lietuvos ūkininkų vizitas į Švedijos grūdų džiovinimo ir saugojimo įrangos gamyklą „Tornum", kurią surengė šiai kompanijai atstovaujanti įmonė „Baltic farm supply center" (BFSC), ne vienam jų padėjo apsispręsti dėl būsimų investicijų. Atsižvelgdami į ūkio poreikius, Švedijos gamintojai siūlo ūkininkams pačius įvairiausius grūdų džiovinimo, transportavimo, sandėliavimo, ventiliavimo ir kondicionavimo sprendimus,.

Bendrovės „Tornum" generalinis direktorius Peras Larsonas (Per Larsson), supažindindamas lietuvius ūkininkus su įmonės veikla, akcentavo siūlomų spendimų individualumą. „Nėra dviejų vienodų objektų, todėl kiekvienas sprendimas individualus. Mes pasirengę įgyvendinti jūsų idėjas optimaliausiu būdu, nes investicijos į projektus yra didelės ir ilgalaikės. Siūlydami technologinį sprendimą, turime žinoti, kokius grūdus jūs auginate ir ką jūs su jais ketinate daryti: saugoti trumpai ar priimti ilgalaikiam saugojimui. Tik išsiaiškinę poreikius galime užtikrinti efektyvų lėšų panaudojimą ir ekonominę investicijų naudą. Juk darome ne 5 metams, o 30 metų ir ilgesniam laikui", - sakė P. Larsonas.

Džiovyklos ūkiams ir perdirbimo įmonėms

„Tornum" įrangos pritaikymą įvairaus dydžio ūkių, agroverslo įmonių poreikiams užtikrina tai, kad sprendimai grindžiami modulių principu. Pavyzdžiui, džiovyklų plotis gali būti nuo 2 iki 8 m, todėl įmanoma sukurti įvairaus aukščio ir pločio derinius. Įmonė gali pateikti sprendinius net ir labai aukštoms džiovykloms.

Švedijos kompanija siūlo klientams nuolat judančio grūdų srauto ir porcijinio veikimo (džiovinimo nedidelėmis dozėmis) džiovyklas. Jos gaminamos iš cinkuoto lakštinio plieno.

Judančio grūdų srauto džiovyklose grūdai yra tiekiami nuolat. Tokios džiovyklos skirtos labai dideliems grūdų kiekiams. Porcijinėse džiovyklose grūdai džiovinami, vėsinami, iškraunami, tada vėl talpa užpildoma grūdais ir t. t. Tokiu atveju šildymo sistemos naudojamo efektyvumo problema išlieka. Tačiau vienas šildymo šaltinis gali būti skiriamas dviem džiovykloms, prijungiant jas prie karšto oro generatoriaus su aušinimo ventiliatoriumi. Su dviguba džiovykla karšto oro generatorius veikia 24 valandas per parą. Grūdai džiovinami vienoje džiovykloje, kol antroji aušinama, ištuštinama ir vėl pripildoma.

Į džiovyklas tiekiama šiluma gaminama naudojant įvairų kurą: dyzeliną, dujas, skiedras. Anot „Tornum" specialistų, gaminti šilumą kūrenant skiedras verta tik tada, jei katilas dirba visus metus, t. y. šiluma naudojama ne vien grūdams džiovinti, bet ir kitoms ūkio reikmėms, pavyzdžiui, patalpoms šildyti. Sezoninis tokio katilo darbas neatsiperka. Švedijoje šio kuro vartojimą remia valstybė, todėl ūkininkai dažniau jį taiko.

Ūkininkams buvo pristatytos dar vieno tipo džiovyklos, kuriose šilumos energija panaudojama 2 kartus. Šios džiovyklos yra 30 proc. ekonomiškesnės, jų veikimas mažiau triukšmingas, aplinka mažiau teršiama dulkėmis. Dvigubo šilumos energijos panaudojimo principo esmę sudaro tai, kad džiovinimui panaudojama dalis šilto oro, jau „atlikusio savo darbą". Tačiau toks būdas įmanomas tada, kai šilumos gamybai naudojamos dujos. Tokios džiovyklos šiuo metu labai populiarios Vengrijoje ir Rumunijoje, kur valstybė remia energiją taupančių technologijų taikymą.

Šilto oro gamybai džiovyklose gali būti naudojamas ir karštas vanduo. Tai pasiteisina tose įmonėse, kur yra karšto vandens perteklius. Nuo vandens radiatorių prišilęs oras keliauja per grūdus ir juos džiovina. Visose „Tornum" džiovyklose taikomas tas pats mišraus srauto oro principas, kuris užtikrina saugų ir tolygų grūdų džiovinimą.

Švedijos džiovyklų gamintojai stambiems ūkiams siūlo ir grūdų vėsinimo mašinas. Išdžiovintus grūdus atvėsinus iki 10 laipsnių, jų saugojimas kelia mažiau rūpesčių. Kadangi lauko oro temperatūra derliaus nuėmimo metu būna aukšta, naudojamos vėsinimo mašinos, kurių viena per dieną gali atvėsinti 270-320 tonų grūdų. Tokią įrangą jau perka Latvijos grūdininkai.

Elevatorių sostinė

Gamykla „Tornum" glaudžiai bendradarbiauja su netoliese, Arentorpo miestelyje, įsikūrusia grūdų transportavimo įrangos gamintoja „Scandia elevator". Pastaroji yra grandininių transporterių ir norijų gamybos lyderė Europoje.

„Skandia elevator" siūlo grūdų augintojams tris gamybos linijas. Kiekviena iš jų - tai išbaigta norijų ir konvejerių sistema, sudaranti vieningą transportavimo mechanizmą. Jų pasirinkimas priklauso nuo gamybos apimčių, saugojimui numatyto grūdų kiekio ir eksploatavimo laiko. Viena linija skirta mažiems ir vidutiniams ūkiams derliaus nuėmimo sezonui (gali transportuoti nuo 30 iki 60 t grūdų per valandą, saugojimui skirtas kiekis - 3 tūkst. t), kita - vidutiniams ir stambiems ūkiams dirbti reguliariai visus metus (nuo 60 iki 120 t/val.; 30 tūkst. t), trečia - stambiems ūkiams ir įmonėms dirbti nenutrūkstamai kasdien visus metus (nuo 60 iki 600 t/val.; 50 tūkst. t).

Visa „Skandia elevator" produkcija gaminama iš cinkuoto plieno, todėl apsaugota nuo neigiamo išorės poveikio. Gamybos kompleksas yra aprūpintas moderniomis automatizuotomis metalo štampavimo, lankstymo, sujungimo linijomis. Sudėtingas operacijas atlieka kompiuterių kontroliuojami robotai, precizinės metalo staklės. Tai leidžia užtikrinti aukštą produkcijos kokybę, atpiginti savikainą.

Švedų ūkininkų sprendimai

Lietuvos ūkininkai apsilankė trijuose Švedijos ūkiuose, kuriuose sumontuota „Tornum" įranga, apžiūrėjo veikiančias džiovyklas, saugyklas. Vienas iš jų „Djurströms Egendom" paukštininkystės ūkis, kuriame per metus užauginama apie 1 mln. broilerių. Ūkio savininkui priklauso 400 ha žemės, kurioje sėja kviečius. Derliaus saugojimui įrengta nuolat judančio grūdų srauto džiovykla, kuriai šilumą tiekia vandens baterijos, o šilto vandens gamybai naudojamos skiedros. Vanduo pašildomas iki 80 laipsnių, oro temperatūra nepakyla aukščiau 70, o išėjusio oro temperatūra siekia 35 laipsnius. „Naudojant skiedras, šilumos gamyba kainuoja 10 kartų pigiau negu naudojant dyzeliną, tačiau investicijos į tokį katilą yra nepalyginti didesnės. Tačiau valstybė skatina naudoti skiedras", - sakė ūkio šeimininkas.

Ūkyje įrengtos saugyklos gali saugoti iki 5 tūkst. t grūdų. Tokio kiekio ūkininkas neužaugina, todėl perka iš aplinkinių augintojų ir saugo.

„Asketorps Gård" paukštininkystės ūkis ypatingas tuo, kad 2008 metais jį smarkiai nuniokojo gaisras - viską teko kurti nuo nulio. Šiame ekologiniame ūkyje auginama apie 15 tūkst. vištų, pagrindinė produkcija -  ekologiški kiaušiniai.

Grūdų džiovyklą sudaro 4 bunkeriai, porcijinė džiovykla, saugomas grūdų kiekis - 1 100 t. Visa įranga visiškai nauja, džiovinimui naudojamos suskystintos dujos.

Verta kartą pamatyti

Išvykoje į Švediją dalyvavęs Pagėgių savivaldybės Kerkutviečių kaimo ūkininkas Vytautas Augaitis žemę dirba beveik du dešimtmečius. Jo laukai užima pustrečio šimto hektarų, augina rapsus ir kviečius. Galimybėmis ūkyje įrengti džiovyklą domėjosi ne vienus metus, tačiau pernai prispyrė bėda, todėl ilgiau laukti nebegali. Jei tik gaus teigiamą sprendimą dėl paramos skyrimo, būtinai pirks džiovyklą. „Iš to, ką pamačiau, buvo labai nesunku apsispręsti, kad verta rinktis džiovyklą su dujiniu šildytuvu. Bokšto kol kas nereikia, išsiversiu. Žinoma, galima svajoti viską pirkti iš karto, tačiau mano ūkiui be ES finansinės paramos sunku išsiversti. Dar neišmokėtos skolos už anksčiau pirktą techniką, tad labai dideliais įsipareigojimais nerizikuoju apsikrauti", - sako Vyrautas.

Švenčionių rajono Prienų kaime ūkininkaujantis Antonij Jundo dirba 1 500 ha: sėja 400 ha rapsų, 650 ha kviečių (perpus žieminių ir vasarinių), 200 ha salyklinių miežių, 180-200 ha kvietrugių, 120-150 ha rugių. Pagal sutartis ūkininkas parduoda dalį derliaus. „Neturim džiovyklos. Derlių saugom sename dviejų aukštų sandėlyje, kuriame telpa 1 500 t, ir 3 sandėliuose po 1 000 t. Supilam derlių, o vėliau esame priversti išvežti, nes drėgnis netenkina", - pasakoja Antonijus. Jis jau važiuodamas žinojo, kokios įrangos ūkiui labiausiai reikia, bet svarbu buvo savo akimis viską pamatyti. „Būdamas Švedijoje galutinai apsisprendžiau, kad įrengsiu džiovyklą su dujiniu šildytuvu. Tai labai ekonomiškas sprendimas. Manau, įrengti skystų dujų saugyklą nebus sudėtinga", - sako A. Jundo.

Nuosava grūdų džiovykla reikalauja investicijų, tačiau ne vienas patvirtina, kad jos su kaupu atsiperka. Šiuolaikiškos džiovyklos leidžia kurti didesnės vertės produkciją: juk kuo kokybiškesni grūdai, tuo pelningiau juos galima parduoti.

Viktoras Trofimišinas

Mano ūkis, 2011/05