Pavasario saulei ir vėjui subrandinus žemę, kiekviena diena nepaliaujamai rikiuoja darbus. Tinkamai paruošta ir laiku į dirvą išberta sėkla yra svarus gero derliaus garantas. 2010 metai buvo itin palankūs ligoms plisti, vasarinių javų derlius nuimtas sudėtingomis sąlygomis, todėl sėkla gali būti užkrėsta įvairiais patogeniniais grybais.

Lietuvoje sertifikuotos sėklos sėjama labai mažai - apie 10-20 proc. visų pasėlių. Sertifikuotos sėklos verte neabejojama, tačiau motyvas, kad sėklinių grūdų kaina per aukšta, dažniausiai verčia sėklai naudoti savo ar kaimyno ūkyje išaugintus grūdus. Ir praėjusiais, ir šiais metais, dar žiemos speigams spaudžiant, pasijuto sėklos trūkumas. Tokiu atveju ją tenka ruošti iš savo ūkyje išaugintų grūdų. Tačiau aruode saugomi grūdai - dar ne sėkla.

Pirmiausia reikėtų nustatyti planuojamų naudoti sėklai grūdų daigumą. Ypač jei javapjūtės metu vyravo lietingi orai ir jie kurį laiką buvo sandėliuojami nedžiovinti. Laikant neišdžiovintus grūdus, suaktyvėja Penicillium ir Aspergilus genčių grybai. Jie sukelia sausą sėklos puvimą. Tokių grūdų būna labai blogas daigumas.

Jei daigumas atitinka standarto reikalavimus, grūdus būtina valyti. Valymo metu pašalinamos ne tik šiukšlės, bet ir smulkesni grūdai. Nors pastarieji gali sudygti labai gerai, tačiau iš smulkių sėklinių grūdų sudygę daigai būna skurdesni. Tokie augalai lėčiau vystosi, prasčiau krūmijasi, formuojasi netolygus pasėlis, prasčiau konkuruoja su piktžolėmis, juos smarkiau apninka ligos, sunkiau pakelia gamtinių sąlygų sukeliamą stresą.

Dar vienas labai svarbus sėklos paruošimo etapas - sėklos beicavimas. Beicuojant sėklą, sumažinama su sėkla ir per dirvą pernešamos infekcijos rizika. Šiuo metu Lietuvoje beicų asortimentas vasarinių javų sėklai beicuoti gana platus, svarbiausia pasirinkti tinkamą. Pasėjus gero daigumo, išvalytą ir beicuotą sėklą, javai mažiau pažeidžiami ligų ankstyvaisiais augimo tarpsniais, vešliau krūmijasi, susiformuoja tolygesnis pasėlis.

Beico pasirinkimą turėtų nulemti jo efektyvumas nuo konkrečių ligų. Ypač atidžiai reikėtų rinktis beicus vasarinių miežių sėklai apdoroti. Su vasarinių miežių sėkla plinta daigų pašaknio puvinių (Fusarium spp. ir Cochliobolus sativum), tinkliškosios dryžligės (Drechslera teres), dulkančiųjų kūlių (Ustilago nuda) sukėlėjai. Siekiant sunaikinti iš grūdo gemalo dygstantį kūliagrybį miežiuose, tradiciškai naudojami sisteminio veikimo beicai. Nuo dulkančiųjų kūlių ypač efektyvūs tebukonazolo ir tritikonazolo veikliųjų medžiagų turintys beicai. Tačiau vienas tebukonazolas visiškai neapsaugos miežių nuo tinkliškosios dryžligės.

Žemdirbystės institute 2009 ir 2010 m. darytų tyrimų rezultatai vaizdžiai iliustruoja beicų veiksmingumą nuo daigų pašaknio ligų ir tinkliškosios dryžligės. Daigų pašaknio puviniais užsikrečiama per sėklą ir per dirvą, nuo šiaudų likučių dirvos paviršiuje. Beicavimu sustabdomas galimas pažeidimas dygimo metu ir slopinamas pašaknio pažeidimo intensyvumas vėlesniais tarpsniais.

Tinkliškąja dryžlige užsikrečiama nuo miežių ražienų ir šiaudų likučių, ligotos sėklos, savaime sudygusių miežių. Ankstyvą tinkliškosios dryžligės infekciją dažniausiai sukelia Drechslera teres užsikrėtusi sėkla. Ypač auginant jautresnes šiai ligai veisles, vyraujant drėgniems ir šiltiems orams. Beicai veiksmingai mažina tinkliškosios dryžligės intensyvumą krūmijimosi metu, bamblėjimo pradžioje. Tačiau vyraujant palankioms ligai vystytis sąlygoms, miežių pasėlius būtina nupurkšti veiksmingais nuo tinkliškosios dryžligės fungicidais nelaukiant, kol liga smarkiai pažeis pasėlį. Dažnai galima išgirsti priekaištų, kad beicai nuo šios ligos neefektyvūs. Nuo tinkliškosios dryžligės, ypač kai jos gausu, tikrai veiksmingai saugo dauguma miežiams registruotų beicų, tačiau nė vienas iš jų neapsaugo augalo šimtu procentu.

Vasariniams kviečiams registruotų beicų asortimentas yra mažesnis negu miežiams. Beicuojant šių augalų sėklą, reikėtų rinktis beicus, pasižyminčius geru efektyvumu nuo Fusarium spp. ir Stagonospora nodorum sukeliamų daigų pašaknio puvinių. Vasarinių kviečių pasėliuose dažnais metais anksti išplinta miltligė. Kai kurie beicai (pavyzdžiui, Baitanas Universalas) palyginti veiksmingai mažina ankstyvą šios ligos plitimą ir vystymąsi. Tačiau nuo miltligės beicas saugo kaip sisteminis fungicidas. Ši liga su sėkla neplinta.

Beico veiksmingumą mažinantys veiksniai
Pasitaiko, kad žemdirbys suabejoja beico veiksmingumu. Beicai gali prasčiau veikti dėl daugelio priežasčių. Štai kelios pagrindinės iš jų:
     prieš beicuojant, sėkla nebuvo išvalyta. Šiukšlės, suskaldyti grūdai sunaudoja dalį beico, sėkliniams grūdams tenka mažesnė apsaugos produkto norma;
     sėkla beicuota tam nepritaikytais įrengimais, todėl jos paviršiaus padengimas beicu prastas, sėklos beice išvoliotos netolygiai;
     javų sėkla labai stipriai užsikrėtusi ligų sukėlėjais. Esant itin didelei sėklos infekcijai, daugumos beicų veiksmingumas sumažėja;
     naudojama per maža beico norma, ypač kai sėkla labai užsikrėtusi. Tokiai sėklai sumažinus beico normą, jo veiksmingumas irgi mažėja;
     jei dygstant javams vyrauja sausi orai, sisteminiai beicai prasčiau pasisavinami ir jų efektyvumas gali sumažėti; tokiomis sąlygomis veiksmingumas ypač sumažėja nuo dulkančiųjų kūlių;
     efektyvumas taip pat gali sumažėti naudojant pasenusius, netinkamomis sąlygomis laikytus beicus.

Skaičiuojant pagal vienam hektarui tenkantį lėšų kiekį, beicavimui reikia mažiausiai išlaidų visoje javų apsaugos technologijoje. Ši palyginti pigi technologinė dalis duoda pastebimą efektą - nuo daigo tarpsnio sveiki augantys augalai yra vešlaus ir derlingo pasėlio pagrindas.

R. Semaškienė

Mano ūkis, 2011/04