23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2011/04
Ūkių bankroto tikimybę įmanoma įvertinti
  • A. Tamošaitienė, D. Juškevičienė
  • Mano ūkis

Žemės ūkio verslas, plečiantis rinkoms ir didėjant konkurencijai, yra susijęs su įvairių rūšių rizika. Nė vienas ūkininkas nėra tikras, kad jo gamybinė veikla bus tęstina ir turės paklausą. Todėl prekinio ūkio vadovui labai svarbu mokėti įvertinti savo veiklos riziką, jos ribas, kad nepatirtų bankroto. Nors įmonės bankrutuoja dėl skirtingų priežasčių ir aplinkybių, tačiau išvengti bankroto gali padėti sistemingai atliekama ūkių veiklos analizė.

Tyrimai parodė, kad bankrotą galima prognozuoti remiantis konkretaus ūkio finansinių ataskaitų duomenimis ir apskaičiuotais santykiniais rodikliais.

Vieno javų, rapsų ūkio santykiniai rodikliai, apskaičiuoti pagal siūlomą finansinių santykinių rodiklių grupavimo sistemą (apie ją rašyta praeitame žurnalo numeryje), parodė, kad 2008 m., palyginti su 2007-aisiais, visi pelningumo rodikliai sumažėjo. Tai lėmė dideli pagrindinės veiklos pelno be subsidijų skirtumai, kurio nepadengė ir 36 proc. padidėjusios dotacijos 1 ha, susijusios su pajamomis. Turto grąžos rodiklis (didesnis kaip 10 proc.) apibūdina sugebėjimą efektyviai naudoti turimą turtą. Tačiau apyvartumo koeficientas mažesnis už 1 rodo, kad turimas ilgalaikis turtas panaudotas nepakankamai efektyviai, nes šio rodiklio kitimo palankios ribos yra nuo 1 iki 1,5. Siekdami didesnio turimo ilgalaikio turto naudojimo efektyvumo, ūkiai turėtų didinti pardavimus (pavyzdžiui, žemės ūkio bendrovėse, palyginti su ūkininkų ūkiais, šis rodiklis yra apie 2 kartus didesnis).

Viso turto apyvartumo rodiklis taip pat yra žemas. Bendrasis trumpalaikio mokumo koeficientas 2007-2008 m. buvo aukštas, nes ūkis neturėjo problemų padengiant trumpalaikius įsipareigojimus. Tačiau 2008 m. šis koeficientas sumažėjo, nes ūkis daugiau ėmė trumpalaikių paskolų. Pagal bendros skolos rodiklį galima spręsti, kiek ūkio turto yra finansuojama skolintomis lėšomis ir kokį gamybos padidėjimą ūkis gali finansuoti skolindamasis. Javų, rapsų ūkio įsiskolinimo koeficientas nesiekė 0,3 ir tai rodo, kad ūkio finansinė būklė yra gera, nes nuosavas kapitalas yra didesnis už įsipareigojimus.

Turint finansinės ataskaitos duomenis, svarbu apskaičiuoti integralinį rodiklį, kuris leistų patikimai ir laiku identifikuoti finansines problemas. Ūkių, užsiimančių žemės ūkio veikla, kurių akcijos vertybinių popierių biržoje yra nekotiruojamos, bankroto tikimybės vertinimui taikytas Altman modelis, kuris naudojamas apskaičiuojant integralinį rodiklį Z:
Z= 0,717 X1 + 0,847 X2 + 3,107 X3 + 0,420 X4 + 0,995 X5 ;
čia:
X1 - apyvartinis kapitalas / turtas;
X2 - pardavimų pajamos / turtas;
X3 - pelnas / turtas;
X4 - nuosavas kapitalas / įsipareigojimai;
X5 - grynasis (nepaskirstytas) pelnas / turtas.

Bankroto (nemokumo) tikimybė labai didelė, jeigu Z reikšmė yra mažesnė už 1,23, jei Z reikšmė svyruoja tarp 1,23 ir 2,90 - bankrotas įmanomas, o jei yra didesnė kaip 2,90 - bankroto tikimybė labai maža. Bankroto prognozavimo analizė atlikta remiantis javų, rapsų ūkio finansiniais duomenimis. Apskaičiuotos koeficiento Z reikšmės parodė, kad šiam ūkiui bankroto tikimybė dar negresia, tačiau įmanoma. Didelį lyginamąjį svorį apskaičiuojant Z koeficientą turi finansinio stabilumo rodiklis, t. y. nuosavo kapitalo ir visų įsipareigojimų santykis (X4). Sumažėjęs 2008 m., palyginti su 2007-aisiais, finansinio stabilumo rodiklis (X4) rodo, kad modernizuojant javų, rapsų ūkį didėjo ilgalaikis turtas skolintu kapitalu. Dėl mažesnių kainų grūdams ir padidėjusių gamybos išlaidų, 2008 m. javų, rapsų pagrindinės veiklos pelnas (be subsidijų) sumažėjo apie 42 proc. ir turėjo neigiamos įtakos X2, X3 ir X5 koeficientams. Kad išvengtų bankroto, javų, rapsų ūkiai turėtų daugiau dėmesio skirti turimo kapitalo efektyviam panaudojimui, siekti didesnio augalų derlingumo, ieškoti galimybių gamybos išlaidoms mažinti. Lietuvos javų, rapsų ūkių bankroto tikimybės palyginimas su kitomis ES šalimis parodė, kad aukštą gamybos lygį pasiekusių šalių (Danijos, Švedijos, Prancūzijos, Airijos, Suomijos) ūkiams gresia dar didesnė tikimybė patirti bankrotą. Tai būdinga toms šalims, kurių didelė dalis turto suformuota iš skolinto kapitalo.

Šalies ūkių pagal ekonominį dydį, išreikštą europinio dydžio vienetais (EDV), bankroto tikimybės analizė parodė, kad didėjant ūkio EDV, ji didėja ir didesnį bankroto pavojų patiria didesnio ekonominio dydžio ūkiai. Tai lemia finansinio stabilumo rodiklis (X4), kurio reikšmė, palyginti su mažesnio ekonominio dydžio ūkiais, yra iki 2 kartų didesnė. Ūkių pagal dydį hektarais bankroto tikimybės tendencijos panašios, kaip ir ūkių pagal EDV. Šalies stambūs ūkiai didino turtą skolintomis lėšomis, tačiau prekinės produkcijos ir pelno apimtys išaugo nedaug. Tenka pastebėti ir tai, kad visų šalies ūkininkų ūkių apyvartumo rodiklis yra žemas ir svyruoja nuo 0,16 iki 0,39, o tai rodo, kad ūkiai savo ilgalaikį turtą naudoja nepakankamai efektyviai - vienam litui turto tenka labai maža prekinės produkcijos dalis (situacija gera, kai šis rodiklis artėja prie 1). Akivaizdu, kad šio rodiklio dydžiui didelės reikšmės turi kainos, kurias diktuoja rinka ir mažai priklauso nuo produkcijos gamintojo, tačiau didinti žemės ūkio augalų derlingumą bei gyvulių produktyvumą turėtų siekti visi ūkiai.

Palankių ūkininkauti vietovių ūkiams, negu ūkininkaujantiems mažiau palankiose vietovėse, kyla didesnis nemokumo pavojus. Ūkių, plėtojančių prekinę gamybą mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse, geresnę situaciją lemia didesnės subsidijos (skaičiuojant su kompensacine parama), dėl kurių pelningumo rodikliai yra aukštesni. Jeigu ūkiams nebūtų mokamos subsidijos gamybai, bankroto tikimybės koeficiento reikšmės sumažėtų 0,1-0,3, todėl tiems ūkiams, kurių koeficiento Z reikšmė mažesnė nei 3, bankroto tikimybė padidėja ir gali tapti įmanoma.

Šalies ūkių bankroto tikimybės analizė pagal atskirus rodiklius parodė, kad bankroto tikimybę didina žemas turto bei nuosavo kapitalo apyvartumas ir turto pelningumas. Ūkio finansinių santykinių rodiklių nuosekli analizė  gali padėti ūkiams atsakyti į klausimą, ar ūkis eina teisingu keliu, įvertinti jo finansinį stabilumą ir numatyti veiklos gerinimo galimybes.

A. Tamošaitienė, D. Juškevičienė

Mano ūkis, 2011/04