Brangstant grūdams, pieno ūkių pašarų struktūroje turėtų atsirasti kuo daugiau pigesnių žolinių pašarų (žolės siloso, šienainio, šieno ir kitų). Šie pašarai metinėje raciono struktūroje turėtų sudaryti ne mažiau kaip 65-70 procentų.

Žoliniai pašarai - pigus energinis pašaras ir baltymų šaltinis. Jie labai vertingi, nes gyvuliai iš jų gauna didžiąją dalį proteinų ir vitaminų. Itin dideliu baltymingumu pasižymi iš dobilų, liucernų ir kitų ankštinių žolių pagamintas silosas.

Gaminant silosą, siekiama gauti geros kokybės, didelės energinės vertės, baltymingą pašarą. Sumaniai organizuojant darbus ir taikant pažangias pašarų ruošimo technologijas, žolės derlių galima sėkmingai sudoroti ir nepalankiomis sąlygomis.

Siloso gamybos tikslas - išsaugoti kuo daugiau maisto medžiagų, esančių silosuojamoje žaliavoje. Silosas konservuojasi, vykstant anaerobinei (be deguonies) fermentacijai, mikroorganizmams augalų angliavandenius paverčiant organinėmis rūgštimis. Kad tinkamai vyktų fermentacijos procesas ir būtų pagamintas geras silosas, reikia, kad silosuojama masė būtų tinkamo drėgnio, augaluose pakaktų cukraus, gerai suslėgus ir uždengus silosuojamą masę, greitai susidarytų anaerobinės sąlygos.

Straipsnį rasite INFOparduotuvėje