Kad daržovių, dekoratyvinių augalų daigų kokybė būtų nepriekaištinga, reikia užtikrinti ne tik geras augimo sąlygas, bet ir užkirsti kelią ligas sukeliantiems patogeniniams organizmams, kuriais gali būti užkrėsta sėkla, auginimui skirti substratai, vanduo, tara, inventorius bei aplinka.

Itin pavojingi ligų sukėlėjai, esantys dirvoje ar daigyno žemėje, nes čia užkratas gali išlikti gyvybingas kelerius metus. Patogeniniai mikroorganizmai, dažniausiai grybai iš Pythium, Phytophotora, Fusarium, Rhizoctonia, Phoma, Alternaria, Botrytis ir kitų genčių bei bakterijos, augalus gali apkrėsti įvairiais augimo tarpsniais. Daigams pavojingos ligos - diegavirtė, juodoji kojelė; derančių augalų tarpsniais kenkia juodasis šaknies puvinys, vytulys, pašaknio bei šaknų puviniai, miltligės, dėmėtligės. Dažnai šaknų puviniai vadinami pagal sukėlėją, pvz., fuzariozinis šaknų puvinys, rizoktoniozinis puvinys ir panašiai.

Žalingiausios daigų ligos yra diegavirtė arba juodoji kojelė. Ja suserga daugelis daržovių, prieskoninių bei dekoratyvinių augalų daigai. Vien pagal pažeidimo požymius sunku pasakyti, kuris konkretus patogenas sukelia infekciją, tik tikslūs tyrimai leidžia įvardinti vieną ar kitą ligos sukėlėją. Pagrindinis bendras diegavirtės požymis - tai susilpnėjęs daigo augimas. Paprastai liga pažeidžia daigų šaknies kaklelį. Jis paruduoja arba pajuosta, suplonėja, pradeda pūti, skiltlapiai ir jauni tikrieji lapeliai vysta, šaknelės nustoja augti, augalas žūsta. Anksti apsikrėtę daigai išvirsta ir sudžiūsta.

Ligos eiga, mastas labai priklauso nuo aplinkos sąlygų. Paprastai diegavirtė plinta židiniais - toje vietoje augalai praretėja, atsiranda tušti lopai. Infekcija nuo kelių ar net nuo vieno ligoto daigo išplinta į greta augančius. Kai grunto temperatūra yra žema arba dideli ir staigūs jos svyravimai, aukšta santykinė drėgmė, nepakankamas apšvietimas ir kitos nepalankios daigams augti sąlygos, nuostoliai gali būti labai dideli. Nepalankių augimo sąlygų išvarginti, lėtai augantys, silpni daigai lengvai užsikrečia patogeniniais mikroorganizmais. Agurkų sėklos, pasėtos į šaltą (iki 16 oC) ir drėgną (daugiau kaip 90 proc. drėgnumo) dirvą ar per daug giliai, blogai dygsta, o kartais supūva anksčiau, negu spėja išdygti diegas.

Pasėjus nebeicuotas kopūstų sėklas į užkrėstą substratą, sergančių daigų buvo nustatyta net per 90 proc., dezinfekavus tą patį substratą prieš sėją, sergančių daigų buvo iki 13 proc. Dezinfekuotame substrate užaugo daugiau sveikų kokybiškų daigų, turinčių 4-5 gerai suformuotus tikruosius lapelius, stiprias šaknis. Išaugę užkrėstame substrate daigai atrodė menkesni, turėjo tik 2-3 tikruosius lapelius, silpnai išvystytas šaknis. Daigų augimą ir vystymąsi stabdė ne tik patogenai, bet ir jų į substratą išskiriamos metabolitinės medžiagos, kurios fitotoksiškai veikė augalus. Patogeniniai mikroorganizmai ypač suaktyvėja formuojantis augalų šaknims, kai per natūraliai susidarančias mikroporas patogenai skverbiasi į šaknų audinius ir sukelia patologinį procesą.

Sveika, gerai išsivysčiusi daigų šaknų sistema lemia tolimesnį augalų augimą ir derėjimą. Dažnai silpnai pažeistuose daiguose ligos požymiai neišryškėja, tad ir daigų tarpsniu užsikrėtę, ir sveiki augalai vizualiai nesiskiria. Bet vėliau tokie augalai lėčiau auga, silpniau vystosi. Pasodinus šaknų puviniu užkrėstus agurkų daigus, augalai suserga labai greitai, vos tik pradėję derėti. Pavyzdžiui, kai užkrėsta apie 30 proc. agurkų daigų, praėjus mėnesiui po pasodinimo, žūsta per 20 proc. augalų, kai 10 proc., atitinkamai - 7 procentai.

Phytophthora spp. rūšys pažeidžia daugelį dekoratyvinių bei spygliuočių augalų: azalijas, rododendrus, viržius, tujas, kėnius, pušis, kadagius. Ligos simptomai gali atsirasti visose augalų dalyse. Ant šaknų, stiebų, lapkočių matomos rudos spalvos dėmės, žievė atšokusi. Užkrėsti augalai nustoja augti. Ant lapų išryškėja iš pradžių šviesiai žalios arba pilkos spalvos dėmės, kurios vėliau paruduoja. Lapai vysta, džiūsta, nukrenta arba sudžiūvę lieka karoti. Iš pradžių pakitimai atsiranda ant pavienių lapų, vėliau sudžiūsta atskiri ūgliai, po kelių savaičių liga apima visą augalą. Phytophthora spp. patogenai labiausiai išplinta substrate su dideliu kiekiu organinių medžiagų, ypač durpėse.

Pythium ir Phytophthora genčių patogenams plisti reikalinga didelė drėgmė auginimo terpėje/substrate arba dirvožemyje. Esant dideliam drėgnumui, infekcija gali atsirasti nepriklausomai nuo oro temperatūros, bet optimali temperatūra yra 15-20 °C. Nei Pythium, nei Phytophthora rūšys nėra stiprūs konkurentai dirvožemyje, nors jie gali greitai kolonizuoti sterilius dirvožemius, kur mažesnė konkurencija su kitais mikroorganizmais. Greitas ramybės būsenoje esančių (žiemojančių) sporų sudygimas ir plitimas padeda patogenams infekuoti augalų šaknis. Neigiamai veikiantys kiti aplinkos veiksniai - didelės trąšų normos, netinkamas substrato pH, perlaistymas - palankiai veikia infekcijos eigą.

Rhizoctonia solani - grybas, turintis daug augalų šeimininkų. Gali vystytis bet kokiomis sąlygomis, nors palankiausia terpė susidaro, kai dirvos paviršiuje ar augimo substrate yra didelė drėgmė ir aukšta temperatūra.

Ligų išvengti galima sėjant beicuotas sėklas, dezinfekuojant daigynų žemę. Substratų ir žemės mišinių dezinfekcijai prieš sėją ar sodinimą, daigų laistymui, augalų purškimui skirtas naudoti specialus fungicidas Previcur Energy 840 SL. Šis preparatas veiksmingas nuo daugelio dirvoje gyvenančių patogeninių grybų rūšių, kurie sukelia minėtas augalų ligas, jis taip pat stabdo netikrosios miltligės plitimą dekoratyviniuose augaluose. Geresnis stimuliuojantis poveikis augalų šaknims yra pastebėtas naudojant Previcur Energy 840 SL (propamokarbas+fosetylas) negu atskirai Previcur 607 SL (propamokarbas) ar Aliette WG (fosetylas).

E. Survilienė

Mano ūkis, 2011/04