Šviesios atminties profesoriaus Antano Stancevičiaus žodžiais, piktžolės yra pats jautriausias žemdirbystės lygio indikatorius, tad kiekvieno ūkininko laukuose atsiranda tokių ir tiek piktžolių, kiek jų jis pats užsiaugina. Dirbamuose laukuose Lietuvoje randama apie 270 piktžolių rūšių, o jų kontrolės metodai ir priemonės yra kiekvieno ūkininko galvos skausmas.

Nėra vieno universalaus pasėlių apsaugos būdo nuo piktžolių, jų kontrolės priemonės skirstomos į apsaugos, stelbimo ir naikinimo. Pastarosios gali būti mechaninės, fizikinės, biologinės ir cheminės. Geras dirvos paruošimas sėjai, optimalūs sėjos terminai, tinkamas sėklos įterpimo gylis, sėklos norma, gera sėklos kokybė sudaro sąlygas augalams sparčiai dygti ir augti, kartu konkuruoti su piktžolėmis. Tačiau sunku įsivaizduoti intensyvios gamybos prekinį ūkį be herbicidų panaudojimo. Herbicidų sąrašas kiekvienais metais darosi vis ilgesnis, tačiau palyginti retai pasirodo preparatų, turinčių naują veikliąją medžiagą. Dažniausiai sukuriamos jau žinomų veikliųjų medžiagų kombinacijos.

Šiuo metu registruotų augalų apsaugos produktų sąraše per 110 herbicidų pavadinimų, tačiau veikliųjų medžiagų - gerokai mažiau. Pavyzdžiui, veiklioji medžiaga glifosatas yra 27 pavadinimų herbicidų sudedamoji dalis, MCPA - 10. Herbicido cheminėje sudėtyje gali būti viena, dvi, o kartas net trys veikliosios medžiagos. Kiekviena veiklioji medžiaga skirtingai veikia atskiras piktžolių rūšis. Todėl kyla klausimas: kaip veikia herbicidų mišiniai? Mokslo įstaigos jau seniai tuos klausimus sprendžia, tačiau gamybinėmis sąlygomis tiksliųjų bandymų duomenys tikrinami gerokai rečiau.

Lietuvoje gamybiniuose plotuose herbicidai pradėti naudoti nuo 1957 m. Daug metų plačiausiai buvo naudojami 2,4-D bei 2M-4Ch grupės preparatai, kuriems jautrios baltosios balandos, svėrės, garstukai, rugiagėlės, vidutiniškai jautrios - dirvinės našlaitės, vijokliniai pelėvirkščiai, vienametės klestenės, dirviniai kežiai, dirvinės aklės, tačiau atsparios - bekvapiai šunramuniai, plaukuotieji rūgčiai, daržinės žliūgės, kibieji lipikai, baltažiedžiai šakiniai, o taip pat ir daugiametės šakniaatžalinės piktžolės (ypač dirvinės pienės, dirvinės usnys). Plačiai naudojant herbicidus, pastebėti dideli piktžolių rūšinės sudėties pasikeitimai. Nykstant jautresnėms ir įsigalint atsparesnėms piktžolėms, rekomenduojama ne tik žemės ūkio augalų, bet ir herbicidų rotacija bei įvairūs jų mišiniai.

Pagal Geros augalų apsaugos praktikos taisykles (GAAP), svarbiausiu principu nėra laikomas teiginys, kad geriau yra naudoti keletą ar daug veikliųjų medžiagų turinčius pesticidus, tačiau taisyklės pripažįsta produktų naudojimą maišant juos purkštuvų bakuose. Tai sumažina purškimų skaičių, mažėja purškimo operatoriaus buvimo pavojingoje aplinkoje trukmė, kuro sąnaudos, važinėjimo per pasėlį skaičius ir pan.

Būna atvejų, kai produktų maišymas turi ir neigiamų pasekmių, todėl būtina įsitikinti, kad purškimo laikas atitinka GAAP taisyklių reikalavimus atskiriems produktams, kad produktai  chemiškai suderinami ir kad, naudojant produktus mišiniuose, nenukentės jų individualus efektyvumas ir apdorojamo augalo saugumas.

Pesticidais prekiaujančios kompanijos vasariniams miežiams purkšti rekomenduoja įvairius herbicidų mišinius. Krūmijimosi tarpsniu, norint išplėsti veikimo spektrą, patariama purkšti Sekator OD - 0,12-0,15 l/ha + MCPA Super - 0,5-0,6 l/ha (nuo lipikų, usnių); Lintur 70 WG - 0,11-0,12 kg/ha + MCPA Super - 0,6 l/ha; Mezzo WG - 10-15 g//ha + Tomigan - 0,3 kg/ha (nuo lipikų); Mezzo WG - 10-15 g/ha + Grodyl 75 WG - 10 g/ha (nuo lipikų); Mezzo - 10-15 g/ha + Grodyl 75 WG - 10 g/ha + MCPA Super - 0,6 l/ha (nuo lipikų, usnių, pienių). Išplitus vienaskiltėms piktžolėms, miežiuose galima naudoti Sekator OD - 0,15 l/ha + Puma Universal 069EW - 1,0 l/ha mišinį. Galimi ir kiti mišiniai: Logran 20 WG 0,03 kg/ha + MCPA Super 0,7 l/ha arba Banvel 4S 0,15 l/ha + MCPA Super 0,8 l/ha.

Varėnos r. ūkininko Justino Raulonio ūkyje pagal projektą „Piktžolių kontrolė (PIKO)", Nr. 1PM-PV-09-1-001408, įgyvendinamą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Profesinio mokymo ir informavimo veikla" veiklos sritį „Žemės ir miškų ūkio veiklos ir žemės ūkio produktų perdirbimo ūkyje mokslo žinių ir inovacinės praktikos sklaida" 2010 m. buvo įrengtas parodomasis bandymas. Siekta pademonstruoti, kaip įvairūs skirtingų veikliųjų medžiagų herbicidai ir jų mišiniai naikina plačialapes piktžoles purškiant vasarinius trijų lapelių-krūmijimosi pradžios tarpsnio miežius. Bandymas buvo įrengtas ir vykdomas pagal LAMMC Žemdirbystės instituto mokslininkų parengtą metodiką.

Bandymui pasirinktame lauke vyravo smėlingas lengvas priemolis, kurio pH - 6,8 (artimas neutraliam), P2O5 - 138 mg/kg (vidutinio fosforingumo), K2O - 144 mg/kg (vidutinio kalingumo), humuso kiekis - 1,8 proc. (antros grupės), N min. 5,25 mg/kg. Prestige veislės vasariniai miežiai pasėti po grikių, kurių priešsėlis - daugiametės žolės. Rudenį dirva neskusta, tik arta 20-22 cm gyliu. Pavasarį įdirbta lėkštinėmis akėčiomis. Sėta balandžio 27 dieną, sėklos norma - 4,5 mln./ha. Vegetacijos metu išberta 200 kg/ha amonio salietros. Bamblėjimo tarpsnio pabaigoje miežiai purkšti fungicidų Amistar 0,2 l/ha ir Impact 25SC 0,5 l/ha mišiniu. Miežiams augti meteorologinės sąlygos buvo palankios.

Penkiuose bandymo variantuose buvo naudojami skirtingi preparatų deriniai. Prieš herbicidų panaudojimą skaičiuotos augančios piktžolės ir miežių augalai. Piktžolėtumas vertintas keturiuose 0,25 m2 ploteliuose. Bendras piktžolių skaičius buvo nedidelis - 8-13 vnt./m2. Vyravo balandos, grikiai (pabiros), lipikai. Naudoti herbicidai ir jų mišiniai: MCPA Super (MCPA 500g/l), Mustang (florasulamas 6,25 g/l ir 2,4-D 2-etiloheksilo esteris 452 g/l), Grodyl 75 WG (amidosulfuronas 750 g/kg). Vasariniai miežiai buvo krūmijimosi tarpsnio (BBCH - 21), o piktžolės - 2-4 lapelių tarpsnio. Po septynių savaičių vizualiai įvertintas herbicidų veiksmingumas.

Vertintos tik pagrindinės piktžolės. Herbicidų efektyvumas nustatytas palyginus su nepurkštais laukeliais. Dėl tinkamų priešsėlių ir geros agrotechnikos bendras piktžolėtumas net nepurkštuose laukeliuose nebuvo didelis (7,5 proc.). Todėl lyginant atskirus herbicidus ir jų mišinius, esminių ir netikėtų skirtumų nebuvo. Naudojant tik MCPA Super, herbicidas buvo nepakankamai efektyvus nuo kibiųjų lipikų, patenkinamai kontroliavo rūgčių augimą. Dviejų veikliųjų medžiagų herbicidas Mustang efektyviai stabdė visų stebėtų piktžolių ir grikių pabirų augimą. Neigiamo poveikio miežiams dėl naudotų herbicidų nepastebėta. Parenkant herbicidus ar jų mišinius, reikia atsižvelgti į piktžolių rūšinę sudėtį.

A. Stoškus

Mano ūkis, 2011/04