Visai neseniai žemdirbiai tapo tokiais pat kaip ir kiti mokesčių mokėtojais. Mokesčių inspektoriai pastebi, kad jaunosios kartos ūkininkai labai išprusę, dalykiški ir drausmingai moka mokesčius. Laiku mokesčių nesumoka tik apie 5 proc. žemės ūkio subjektų, o pagrindinė to priežastis - su jais laiku neatsiskaitė pirkėjai ar Nacionalinė mokėjimo agentūra. Nusižengimų irgi yra. Vieni prasižengia dėl nežinojimo, kiti gudrauja. Kaip žemdirbiams sekasi mokėti mokesčius, kalbamės su Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininku Evaldu VAINEIKIU.

Ar žemės ūkio subjektai, kaip grupė, išsiskiria iš kitų mokesčių mokėtojų grupių (mokesčių įmokų dydžiais, drausmingumu, vėlavimu mokėti, prasižengimais ir pan.)?
Pats įsitikinau: mūsų žemdirbiai - tiesūs žmonės, o jaunos kartos ūkininkai labai išprusę ir dalykiški. Jaučiasi Europos įtaka. Ir jie gana drausmingi. Mokesčių laiku nesumoka tik apie 5 proc. žemės ūkio subjektų, o pagrindinė to priežastis: su jais laiku neatsiskaitė pirkėjai ar Nacionalinė mokėjimo agentūra.
Akivaizdus žemės ūkio subjektų indėlis į Šiaulių AVMI daliai tenkantį nacionalinį biudžetą, ir mums labai svarbu, kad  ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės atsakingai ir laiku mokėtų mokesčius. Esame įpareigoti ir pasirengę padėti jiems teisingai mokesčius apskaičiuoti - toks pagrindinis mūsų veiklos tikslas. Tačiau vykdome ir mums patikėtą kontrolės funkciją.
2010 m. žemės ūkio subjektams teko 6 proc. visų Šiaulių apskrityje atliktų mokestinių patikrinimų (buvo priskaičiuotas beveik milijonas litų) ir 7 proc. visų atliktų mokestinių tyrimų (nustatyta neatitikimų  275 tūkst. litų suma).
Sistemiškai dirbdami siekiame sumažinti tam tikras rizikas, pavyzdžiui, išvengti pažeidimų,  susijusių su nepagrįsta PVM atskaita, nulinio PVM tarifo taikymu ir pan. Deja, ūkininkų veikloje 2010 metais šių pažeidimų buvo, o nesumokėtų mokesčių, baudų bei delspinigių suma skaičiuojama ne dešimtimis, bet šimtais tūkstančių litų. Pavyzdžiui, ūkininkas pardavė nebaigtos statybos pastatą ir nuo jo neapskaičiavo beveik 185 tūkst. litų pardavimo PVM. Turėjome ūkininkų, kurių pajamos viršijo 100 tūkst. litų - jie neįsiregistravo PVM mokėtojais ir nedeklaravo pardavimo PVM, taigi nesumokėjo valstybei beveik 35 tūkst. litų.
Nustatėme atvejų, kai nepagrįstai buvo taikytas lengvatinis PVM tarifas (5 proc.) kaip už parduotą skerdieną, nors realiai buvo parduoti gyvuliai. Ūkininkui teko apskaičiuoti beveik 30 tūkst. litų pardavimo PVM, o kadangi šis mokesčių mokėtojas ne visas gautas pajamas apskaitė apskaitos registruose, buvo papildomai apskaičiuota per 62 tūkst. litų PVM. Analogiškų neapskaitymo registruose  atvejų buvo nustatyta ir daugiau. Vienam ūkininkui beveik 250 tūkst. litų buvo sumažinta PVM atskaita, kai jis žinodamas ar galėdamas žinoti, kad susijęs asmuo nesumokės pardavimo PVM, elgdamasis nesąžiningai, deklaravo pirkimo PVM. Būta, kai ūkininkai nepatikslino PVM deklaracijų už lizingo bendrovėms grąžintą turtą, kurio toliau nebenaudojo PVM apmokestinamojoje veikloje.

Ar pasitaikė pastaruoju metu nelegalaus dyzelino naudojimo atvejų?
Yra tokių bėdų. Viename susitikime ūkininkas pareiškė esą „biudžetas nenukenčia, jei ūkininkas parduoda žymėtą dyzeliną, o pritrūkęs turi pirkti dyzeliną, kuriam netaikoma akcizų lengvata". Teko dar kartą akcentuoti, kad kuras, kuriam taikoma akcizų lengvata, privalo būti naudojamas pagal paskirtį. Nors nuolat, periodiškai yra aiškinama teisės aktų privaloma tvarka įsigyjant ir naudojant, laikant ir realizuojant žymėtą kurą, vis nustatoma atvejų, kai asmenys, nevykdantys žemės ūkio veiklos, savo automobiliuose naudoja žymėtą dyzeliną.
Pernai mūsų inspekcijos Akcizų administravimo skyriaus specialistai kartu su policijos darbuotojais nustatė 36 atvejus, kai neteisėtai transporto priemonėse buvo naudojamas žemdirbiams skirtas žymėtas kuras. Šiemet jau turime keturis atvejus: tris kartus, kai neteisėtai transporto priemonėse buvo „žalias" kuras, t. y. kuras, skirtas žemės ūkiui ir žuvininkystei, ir vieną atvejį, kai buvo naudotas „raudonas" kuras , skirtas šildymui, kuriam taip pat taikoma akcizų lengvata.

Mokesčių įstatymai nuolat atnaujinami, keičiami. Dėl šių procesų mokesčių skaičius ir tarifai nuolat keičiasi, o išaiškinimai vėluoja. Štai ūkininkai privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas turėjo sumokėti iki sausio 31 d., o informaciją (išaiškinimą) apie PSD mokėjimo tvarkos pakeitimus VMI paskelbė sausio 27 d. Ar visada teritorinės VMI suspėja aktualią informaciją laiku pateikti žemdirbiams, ar visada patiems būna viskas aišku?
Kiekviena institucija turi atsakingai vykdyti jai patikėtas funkcijas. Pastarieji metai daug ko mus išmokė, juk PSD įmokas administruoja ne tik Valstybinė mokesčių inspekcija, bet ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba (SODRA), ir Valstybinė ligonių kasa. Todėl teko derinti bendrus šių institucijų sprendimus ir veiksmus.
Šiemet didžiosios dalies ūkininkų PSD administruoja SODRA. Ūkininkų ir jų partnerių, kurių žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis pagal Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro atliktus skaičiavimus už praėjusių metų mokestinį laikotarpį nuo sausio 1 dienos iki gruodžio 31 dienos yra lygus 4 ekonominio dydžio vienetams (toliau - EDV) arba didesnis, PSD įmokos mokamos SODRAI.
Priminsiu, kad 2009 metais PSD įmokas į VMI surenkamąją sąskaitą mokėjo visi ūkininkai, nepriklausomai nuo EDV dydžio.  Pasikeitus PSD administravimo taisyklėms, 2010 metais įmokas į VMI surenkamąją sąskaitą mokėjo mažesnė grupė ūkininkų: tie  ūkininkai, kurių ūkio EDV iki 14. Šiemet VMI administruoja PSD įmokas tik tų ūkininkų, kurių žemės ūkio valdos (ūkio) ekonominis dydis yra mažesnis kaip 4 EDV. Aiškinant visas mokestines naujoves šalies mokesčių mokėtojams suteikta apie 200 tūkst. individualių konsultacijų, surengta apie porą tūkstančių seminarų. Su 200 tūkst. naujų mokesčių mokėtojų, tarp kurių dauguma būtent ūkininkai, buvo bendraujama individualiai - telefonu, elektroniniu paštu.
Ši statistika lyg korys, kurį nulipdėme visi mokesčių administratoriai bendru darbu. Ir, aišku, įgijome didelės patirties, kuri praverčia mums ir šiemet. Kadangi šiemet SODRAI pavesta administruoti didžiosios dalies ūkininkų PSD, VMI padeda savo ištekliais šiai institucijai teikti informaciją mokesčių mokėtojams. Vykdydami mums pavestas funkcijas stengiamės dirbti atsakingai ir labai gerai suvokiame, kaip svarbu mokesčių mokėtojus informuoti apie pasikeitimus visais įmanomais būdais. Informuojame per mūsų elektroninio deklaravimo sistemą, elektroniniais ir klasikiniais laiškais, susisiekiame telefonu, skelbiame naujienas per žiniasklaidą, aiškiname seminaruose ir susitikimuose nuo merų iki vyresniųjų klasių moksleivių.
Bendradarbiaujame su Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos rajonų biurais. Apie visas naujoves stengiamės visų pirma informuoti ir juos, nes konsultantai tiesiogiai dirba su žemdirbiais, stambiais ūkininkais. Pernai mes pirmieji šalyje apie mokestines aktualijas pakvietėme pokalbiui Šiaulių apskrityje veikiančių žemės ūkio konsultavimo tarnybų, savivaldybių žemės ūkio skyrių,  Lietuvos ūkininkų sąjungos teritorinių skyrių atstovus, t. y. kvietėme tuos asmenis, kurie priklauso asocijuotoms struktūroms ir atstovauja Šiaulių apskrities ūkininkams. Sulaukėme tąkart ir svečių iš Dotnuvos - Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos atstovių, kurių vėlesni atsiliepimai patvirtino, kad einame teisinga linkme, šviesdami šią mokesčių mokėtojų grupę.
Beje, kalbame ne vien apie mokesčių įstatymų pasikeitimus. Tenka priminti ir senus dalykus: pagal tai, kokie Šiaulių AVMI yra dažniausiai iš ūkininkų gaunami paklausimai, analizavome vis dar kylančius klausimus, kaip apskaičiuoti ir (ar) mokėti jiems priklausančius mokesčius.  Primename, kad ūkininko, vykdančio ne tik žemės ūkio veiklą, iš kitos veiklos (ją įregistravus VMI) gautos apmokestinamosios pajamos apskaičiuojamos atskirai (nepriklausomai nuo žemės ūkio veiklos pajamų) ir apmokestinamos pagrindiniu gyventojų pajamų mokesčio tarifu.
Kalbėdami apie apmokestinamųjų pajamų apskaičiavimą, ūkininkams patariame, kad jie atkreiptų dėmesį į žemės ūkio produkciją superkančių asmenų išrašomus dokumentus, nes toje pačioje žemės ūkio produkcijos tiekimo sąskaitoje nurodytos supirkėjo atliktos paslaugos (pvz., grūdų džiovinimo ar valymo) negali būti priskiriamos leidžiamiems atskaitymams. Supirkėjų suteiktoms paslaugoms turi būti atskira tai pagrindžianti paslaugos teikėjo išrašyta sąskaita. Iš ūkininkų sužinojome, kad ši problema dar egzistuoja žemės ūkio produkciją superkančiose įmonėse (nors ir ne visose). Ūkininkai pasiūlė atlikti tam tikrus kontrolės veiksmus, kurie padėtų nustatyti, ar minėtos įmonės tokiu būdu neslepia savo pajamų.
Kaip informuojame žemdirbius? Dirbame su mokesčių mokėtojais tikslingai ir kryptingai. Žemdirbiai yra viena svarbiausių grupių. Planuojame ir numatome iš anksto darbą su žemdirbiais. Prisipažinsiu, tenka ir koreguoti planus - įtraukti naujas priemones. Reikia, vadinasi, reikia. Pavyzdžiui, teko dalyvauti Joniškio rajono tarybos komitetų pirmininkų ir administracijos direkcijos pasitarime. Meras pasiklausęs, apie ką kalbame, iškart sumojo ir paprašė administracijos direktoriaus pasirūpinti, kad į būsimo žemdirbių susirinkimo darbotvarkę būtų įtrauktas ir mokesčių specialistų pranešimas. Taip ir nutiko, pakvietė, vietos spaudoje įdėjo skelbimą, o rezultate - su mokestinėmis aktualijomis supažindinta sausakimša salė. Kodėl? Tradiciškai Joniškio rajone pagrindiniai gyventojų pajamų mokesčio mokėtojai - žemdirbiai, žemės ūkio bendrovės, tarp kurių įsiterpia viena kita žemės ūkio produkciją perdirbanti įmonė.

Kokios sankcijos taikomos ūkininkams, vėluojantiems sumokėti mokesčius? Ar aiškinamasi, dėl kokių priežasčių įvyko vėlavimas?
Delspinigiai. Mokesčio mokėtojui pateikus deklaraciją mokesčio įstatymo nustatytais terminais ir nesumokėjus deklaruoto mokesčio įstatymo (ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto) nustatytu terminu, skaičiuojami delspinigiai už nesumokėtą arba pavėluotai į biudžetą sumokėtą mokesčių mokėtojo deklaruotą mokestį. Delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai mokestis pagal tuo metu galiojančius teisės aktus turėjo būti sumokėtas į biudžetą.
Pavyzdžiui, ūkininkas PVM mokėtojas nesumokėjo iki 25 dienos PVM'o, 28 dieną jau yra parengtas nemokėjusiųjų sąrašas. Tuomet mūsų specialistas susisiekia su įsiskolinusiu mokesčio mokėtoju ir aiškinasi, kas nutiko, kodėl vėluoja sumokėti, kokios realios galimybės likviduoti skolą. Tuo pačiu informuojama apie galimybę kreiptis į mokesčių administratorių dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo termino atidėjimo ir/ar išdėstymo. Iškart pasakysiu, kad per šių metų du mėnesius su  ūkininkais  sudaryta 18  mokestinės paskolos sutarčių, kurių bendra vertė daugiau kaip  820 tūkst. litų.
Valstybinė mokesčių inspekcija laikosi principo: nė vienas mokesčių mokėtojas dėl mokesčių neturi bankrutuoti. Yra bėdų, prašau identifikuojame problemą ir ieškome būdų, kaip iš tos padėties išeiti, o pagalbos priemonių galime pasiūlyti: sudaryti mokestinės paskolos sutartį, turime teisę savo iniciatyva nepradėti arba stabdyti mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūras, atidėti mokestinės nepriemokos sumokėjimą ir pan.
Taikyti priverstinio išieškojimo veiksmus mokesčių administratorius įgyja teisę mokesčių mokėtojui nesumokėjus deklaruoto mokesčio po 20 dienų po atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyto sumokėjimo termino pabaigos. Ta teise naudojamasi paskiausiai, kai nelieka nieko kito.

Ar žemdirbiai, ūkininkai domisi mokesčių naujovėmis, kreipiasi konsultuotis, lanko mokymus?
Jau pateikiau konsultavimo statistiką šalies mastu. Ir pernai, ir šiemet - ypatingas dėmesys žemdirbiams. Mūsų Švietimo ir konsultavimo skyrius dažnai sulaukia žemdirbių. Jie nuolat užsuka pasitarti GPM, PVM, PSD įmokų, papildomos individualios veiklos įregistravimo ar išregistravimo klausimais. Žemdirbius domina ir PVM atskaita, PVM susigrąžinimas, PVM mokėjimo klausimai.
Per 2010 metus ir šių metų du mėnesius mūsų inspekcijos Švietimo ir konsultavimo skyriaus darbuotojai kartu su žemės ūkio konsultavimo tarnybomis bei Šiaulių apskrities rajono savivaldybių administracijų žemės ūkio skyriumi surengė net 103 seminarus, kuriuose ūkininkams buvo aiškinamos mokesčių naujovės. Kai kuriuose susitikimuose dalyvių būdavo ir po porą šimtų, o iš viso seminarus išklausė net 3 090 dalyviai.
Beje, žemės ūkio konsultavimo tarnybų darbuotojai, tvarkantys ir teikiantys ūkininko ūkio apskaitos paslaugas žemdirbiams, nuolat dalyvauja mūsų organizuojamuose seminaruose ir kitoms mokesčių mokėtojų grupėms, o įgytas žinias panaudoja tvarkydami ūkininkų ūkio apskaitą, konsultuodami ūkininkus.
Žemdirbiams yra sudarytos visos sąlygos gauti konsultacijas Šiaulių AVMI Švietimo ir konsultavimo skyriuje. Čia visuomet jie laukiami ir kviečiami konsultuotis rūpimais klausimais visomis darbo dienomis. Atskirais metų laikotarpiais, o ypač šiuo - gyventojų pajamų deklaracijų teikimo -  kovo-balandžio mėnesiais kviečiame registruotis konsultacijai internetu. Užsiregistravęs žodinei konsultacijai iš anksto, žemdirbys negaiš laiko laukdamas eilėje, jis bus priimtas sutartą dieną ir valandą ir gaus kvalifikuotą konsultaciją.

Viktoras Trofimišinas

Mano ūkis, 2011/04