Niekas nesame apsaugoti nuo klaidų. Klysta net kruopščiausi ir sąžiningiausi bei didelę darbo patirtį turintys buhalteriai. Klaida - tai netikslumas, kuris atsiranda dėl neteisingo skaičiavimo, netikslaus apskaitos metodo taikymo, neteisingo ūkinės operacijos ar įvykio registravimo, dėl apgaulės ar apsirikimo.

Kartais suklystama užrašant dokumentų rekvizitus, sudarant sutartis. Kartais klaidų atsiradimą lemia nuolat besikeičiantys įstatymai bei kiti veiksniai. Apskaitos tvarkymo klaidos būna loginės ir  skaičiavimo. Ypač pavojingos loginės klaidos, nes jas, net ir specialiai ieškant, labai sunku aptikti. Pagal klaidų taisymo būdus galima išskirti tris klaidų grupes:

• ataskaitinio laikotarpio klaidos;
• esminės praėjusio laikotarpio klaidos;
• neesminės praėjusio laikotarpio klaidos.

Ataskaitinio laikotarpio klaidų taisymas

Pastebėjus klaidą tą patį ataskaitinį laikotarpį, kai jos buvo padarytos, ištaisyti yra lengviau, nes ataskaitinio laikotarpio sąskaitos dar neuždarytos. Pastebėta klaida iškart ištaisoma atitinkamose tų pačių metų sąskaitose. Klaidingi duomenys taisomi papildomais įrašais. Ataskaitinio laikotarpio klaidos taisomos dviem 2 būdais: atvirkštiniu (reversiniu) įrašu arba raudonojo storno (neigiamų skaičių) įrašu.

Koregavimai atliekami įvairiai, priklausomai nuo klaidai ištaisyti taikomo būdo. Klaidingai padarytas įrašas gali būti anuliuojamas ir vietoj jo įrašomas teisingas. Šis būdas yra taikomas, kai yra suklystama atliekant sąskaitų korespondenciją. Naudojant antrąjį klaidų taisymo būdą, klaidingas įrašas neanuliuojamas, tačiau duomenys patikslinami papildomu įrašu. Dažniausiai jis naudojamas, kai yra įrašyta neteisinga suma.

Praėjusio laikotarpio klaidų taisymas

Praėjusių laikotarpių klaidos gali būti esminės ir neesminės. Klaidos laikomos neesminėmis, jeigu jų poveikis finansinių ataskaitų duomenims nereikšmingas ir jos neklaidina apskaitos informacijos vartotojų.

Esminė yra tokia klaida, kuri paaiškėja einamuoju ataskaitiniu laikotarpiu ir dėl kurios praėjusio ar kelių praėjusių laikotarpių finansinė atskaitomybė teisingai neatspindi įmonės finansinės būklės ir veiklos rezultatų. Dėl esminių praėjusių laikotarpių klaidų poveikio apskaitos informacijos vartotojai gali priimti neteisingą ekonominį sprendimą. Apskaitos ir audito praktikoje yra laikoma, kad klaida yra neesminė, jeigu suma neviršija 5 proc. atitinkamo straipsnio sumos dydžio. Ji koreguojama atsižvelgiant į pelningumą, paties straipsnio svarbą, vertinant finansines ataskaitas ir kitas aplinkybes.

Praėjusiais laikotarpiais padarytos neesminės klaidos taisomos perspektyviniu būdu, t. y. koreguojant einamojo laikotarpio įprastinės veiklos pajamų arba sąnaudų sąskaitas. Visas padarytų klaidų poveikis tenka ataskaitinio laikotarpio finansinėms ataskaitoms.

Mokesčių atžvilgiu klaidų taisymo tvarka yra kitokia. Pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nuostatas, atsižvelgiant į klaidos pobūdį, klaida gali būti taisoma pateikiant to mokestinio laikotarpio, kurį ji buvo padaryta, PVM deklaraciją, arba pateikiant to mokestinio laikotarpio, kurį klaida buvo pastebėta, PVM deklaraciją.

Jeigu PVM deklaracijoje buvo padarytos klaidos, dėl kurių nesumažėjo mokėtina į biudžetą PVM suma arba nepadidėjo grąžintina iš biudžeto PVM suma, tai tokios klaidos gali būti taisomos to mokestinio laikotarpio, kurį jos buvo pastebėtos, PVM deklaracijoje.

Pelno (pajamų) mokesčio atžvilgiu praėjusiais mokestiniais laikotarpiais padarytas klaidas, dėl kurių pasikeičia apmokestinamojo pelno suma, būtina ištaisyti tą laikotarpį, kurį jos padarytos.
Taisant esmines ankstesnių laikotarpių klaidas, reikia taikyti retrospektyvinį būdą, nebent neįmanoma tiksliai įvertinti esminės klaidos poveikio ankstesnių laikotarpių finansinei atskaitomybei. Retrospektyvinio būdo esmė yra ta, kad klaidos taisomos tą laikotarpį, kurį jos padarytos. Kadangi tokios klaidos daro poveikį ne tik laikotarpio, kurį padaryta klaida, duomenims, taisant klaidą turi būti perskaičiuojamos visų, susijusių su klaida straipsnių sumos nuo klaidos padarymo iki jos ištaisymo laikotarpių. Atkreiptinas dėmesys, kad pataisius ankstesnių laikotarpių duomenis, kinta ir tų laikotarpių finansinės ataskaitos. Apie ištaisytas praėjusiais laikotarpiais padarytas klaidas išsami informacija turi būti pateikta aiškinamajame rašte. Jame būtina nurodyti klaidos pobūdį, ataskaitinio ir ankstesnių ataskaitinių laikotarpių koregavimo sumas, palygintas su lyginamąja informacija, nurodyti lyginamosios informacijos koregavimo faktą ir kitą informaciją.

Dirbant buhalterinį darbą svarbu, kad būtų ištaisyta kiekviena rasta klaida ir kad padarytos klaidos nepasikartotų. Tvarkoma buhalterinė apskaita turi būti tiksli, teisinga ir patikima.

R. Veliulienė

Mano ūkis, 2011/04