23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2011/03
Ūkio veiklos analizė mažina ūkininkavimo riziką
  • A.Tamošaitienė, D. Juškevičienė
  • Mano ūkis

Ūkiai, siekdami didesnio pelno, kartais imasi rizikingos veiklos, o nenorintys rizikuoti merdi arba, neišlaikę konkurencijos, bankrutuoja. Kaip atrasti ribą, kurią peržengus galima prarasti ankstesnių sėkmingos veiklos laikotarpių uždarbį ir net patį verslą?

Pirmiausia kiekvienam verslininkui (taip pat ir žemės ūkio) svarbu mokėti operatyviai įvertinti savojo verslo tęstinumo prielaidas, išteklių naudojimo efektyvumą, išsiaiškinti neigiamų pokyčių priežastis ir veiksmingai į juos reaguoti. Įmonių veiklos finansinė analizė yra vienas iš svarbiausių ūkio ekonominės informacijos šaltinių ir kartu su buhalterine apskaita teikia daugiau negu 80 proc. visos ekonominės veiklos informacijos. Be finansinės analizės ūkis pasmerktas aklai veikti rinkoje, todėl gali būti prarandamos net garantijos socialiniam saugumui bei ekonominei gerovei užtikrinti.

Ūkis, kuris nuolat įvertina savo veiklą, gali iš anksto nustatyti gręsiančius pavojus ir laiku imtis veiksmų ūkio veiklai gerinti. Ūkio nemokumo pradinius požymius ir jo grėsmę galima pastebėti analizuojant finansinių ataskaitų duomenis, rodiklių dinamiką ir skaičiuojant santykinius finansinius rodiklius (pelningumo, mokumo, finansinio stabilumo, įsiskolinimo bei turto panaudojimo efektyvumo).

Siekiant objektyviai įvertinti ūkio tęstinumo perspektyvas, išteklių naudojimo efektyvumą, išsiaiškinti neigiamų pokyčių priežastis, būtina naudoti ne vieną kurį nors rodiklį, o rodiklių sistemą. Rodikliai turi būti apskaičiuojami naudojant metodiką, pagrįstą lengviausiai prieinamų ir geriausiai suprantamų finansinių ataskaitų duomenų naudojimu.

Šiame straipsnyje nagrinėjame santykinių rodiklių reikšmes ir jų skaičiavimo bei naudojimo galimybes ūkiuose, kurie buhalterinę apskaitą tvarko pagal dvejybinę apskaitos sistemą ir rengia finansinę atskaitomybę (ją sudaro balansas, pelno (nuostolių) ataskaita, pinigų srautų ataskaita ir aiškinamasis raštas).

Finansinė analizė yra vienas iš objektyviausių būdų, padedančių geriau suvokti vykstančius procesus ir atsakyti į klausimą, ar ūkis eina teisingu keliu, kokios yra jo plėtros galimybės, ar negresia nemokumas ar net bankrotas.

Santykinių rodiklių skaičiavimo būtinumas

Sprendžiant apie ūkio pelningumą, mokumą, apyvartumą, likvidumą ir kitus ūkinės veiklos klausimus, apskaičiuojami įvairūs absoliutūs ir santykiniai rodikliai. Praktikoje dauguma ūkių vadovų sugeba laisvai operuoti absoliučiais dydžiais (tonomis, valandomis ir t. t.), tačiau nepakankamai - santykiniais dydžiais. Ūkinės veiklos ekonominė būklė įvertinama daug akivaizdžiau, kai palyginami du skaičiai. Pavyzdžiui, absoliutus pieno gamybos išlaidų augimas rodo, kad jas reikėtų mažinti, tačiau jos gali didėti dėl gamybos apimčių augimo. Todėl apskaičiuotas santykinis rodiklis (išlaidos, tenkančios produkcijos vienetui) yra daug akivaizdesnis negu absoliutus dydis, nes rodo naudą (ar nuostolį), gautą padarius didesnes išlaidas. Nei viena finansinė analizė neapsieina be finansinių santykinių rodiklių, tačiau jie patikimi, jeigu patikima informacija, kuria remiantis jie buvo apskaičiuoti. Prieš apskaičiuojant finansinius rodiklius, būtina patikrinti ūkio finansines ataskaitas ir įsitikinti ar ataskaitų formų rodikliai suderinti.

Naudojant neteisingus duomenis, gaunami iškreipti finansinės ar gamybinės veiklos rezultatai, todėl gali būti padaromos klaidingos išvados. Santykinė analizė labai svarbi ūkio veikloje, nes rodiklių gausa ir įvairovė padeda įvertinti ūkio veiklą pagal įvairius parametrus. Tačiau ūkio vadovas ar suinteresuotas asmuo pagal tikslą (operatyvioms problemoms spręsti, prognozėms ar strateginiams sprendimams priimti) dažniausiai pats turi pasirinkti, kokius rodiklius ir kada tikslingiausia naudoti. Iš finansinės atskaitomybės galima apskaičiuoti apie keliasdešimt reikšmingų santykinių rodiklių, tačiau reikia neapsiriboti keletu rodiklių, o tikslingiausia naudoti jų sistemą, kuri kintamos ekonominės aplinkos sąlygomis padėtų priimti kuo teisingesnius ekonominius sprendimus.

Santykinių rodiklių grupavimas ir jų sistema

Ūkių finansinės būklės vertinimui siūlome naudoti dvi pagrindines rodiklių grupes: ūkio finansinės būklės ir ūkio veiklos rezultatų vertinimo finansinius santykinius rodiklius. Ūkininkų ūkių finansinę būklę siūlome vertinti išskiriant rodiklius, kurie parodo turto panaudojimo būklę ir įsipareigojimų vykdymą. Visi rodikliai finansinei būklei įvertinti apskaičiuojami iš ūkio finansinės ataskaitos balanso duomenų (turto, įsipareigojimų ir nuosavo kapitalo straipsnių). Kai kurių rodiklių apskaičiavimui gali prireikti papildomų buhalterinės apkaitos duomenų.

Rodikliai, kurių apskaičiavimui naudojamos pardavimo pajamos, gali būti apskaičiuojami dviem variantais, t. y. įvertinant paramos mastą (pridedant dotacijų, susijusių su pajamomis sumas, pateiktas pelno (nuostolių) ataskaitos XI eilutėje) arba be paramos sumos. Be paramos sumų apskaičiuotos rodiklių sumos parodo, koks būtų ūkio atitinkamų rodiklių dydis, jei nebūtų įgyvendinamos paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai programos.

Ūkio santykinių finansinių rodiklių apskaičiavimui naudojamų duomenų išdėstymas finansinėse ataskaitose skiriasi nuo analogiškų duomenų išdėstymo kitų verslo rūšių subjektų sudaromose finansinėse ataskaitose. Skiriasi informacijos apie dotacijų, susijusių su pajamomis, pateikimas. Ūkių (taip pat ir žemės ūkio įmonių) dotacijų, susijusių su pajamomis, sumos nurodomos atskiroje pelno (nuostolių) ataskaitos eilutėje.

Tuo tarpu kitų verslo rūšių subjektų sudaromose finansinėse ataskaitose šių dotacijų sumos pateikiamos pardavimo pajamų eilutėje. Todėl, kaip nurodoma lentelių skiltyse „Nuoroda į pavyzdinę finansinę ataskaitą", apskaičiuojant rodiklius, kurių apskaičiavimui naudojami pardavimo pajamų duomenys, siūloma pridėti dotacijų, susijusių su pajamomis, sumas, pateiktas pelno (nuostolių) ataskaitos XI eilutėje.

Yra ir dar viena reikšminga aplinkybė: Didelę ūkių ir žemės ūkio turto vertės dalį sudaro biologinis turtas. Ši turto grupė Lietuvos buhalterinės apskaitos praktikoje pradėta formuoti nuo 2005 metų, perkėlus dalį sumų, anksčiau pateiktų ir kvalifikuotų kaip ilgalaikis ar trumpalaikis turtas. Tuo tarpu mokslinėje bei metodinėje literatūroje pateikiami santykinių finansinių rodiklių skaičiavimo algoritmai, neįvertinantys naujai suformuotos, atskirame balanso skyriuje pateikiamos biologinio turto rūšies.

Autorių nuomone, skaičiuojant finansinius rodiklius, dalį biologinio turto (daugiamečiai sodiniai, produktyvieji ir darbiniai gyvuliai, tvenkinių žuvys), naudojamo ūkio veikloje ne mažiau kaip vienus metus ar vieną gamybos ciklą, tikslinga priskirti prie ilgalaikio turto. Auginamų bei penimų gyvulių ir kitų gyvūnų bei pasėlių vertė rodiklių skaičiavimui galėtų būti pridedama prie trumpalaikio turto.

A.Tamošaitienė, D. Juškevičienė

Mano ūkis, 2011/03