Padėtis grūdų sektoriuje kelia rūpesčių perdirbėjams, gyvulių ir paukščių augintojams. Problemos ypatumas yra tai, kad brangstant grūdams, o kartu ir pašarams, mėsos ir paukštienos supirkimo kainos mažėja. Dėl tokių kainų žirklių gali žlugti ne vienas ūkis ir įmonė.

Šio sezono pašarinių grūdų ir paukštienos kainų kreivių tendencijų niekas nenumatė. Nors neįtikėtina, tačiau brangstant pašariniams kviečiams, paukštienos kaina krenta, perdirbėjai patiria nuostolių. Pasak „Kauno grūdų" Augalininkystės skyriaus vadovo Raimundo Surdoko, pašarinių kviečių tona sezono pradžioje kainavo 460, o šių metų sausį - net 840 litų. Paukštienos skerdenos kaina kito visiškai neproporcingai grūdų kainai. Grūdų kainos augimas pamėnesiui sudarė 20, 30, 35, 56, 82 proc., tačiau ir tai, anot R. Surdoko, dar ne viršūnė. Tuo tarpu paukštiena nuo sezono pradžios pigo, pakilimai buvo labai nežymūs, o juos vėl keitė kritimai.

Tokio grūdų ir paukštienos kainų neatitikimo toli ieškoti nereikia. Anot R. Surdoko, situaciją nulėmė išaugusi paukštienos pasiūla: smulkieji augintojai ir mažesnės įmonės neatlaikė grūdų brangimo ir „išmetė" į rinką nemenką kiekį paukštienos, tuo dar labiau ją prislėgdami. Lapkričio mėnesį grūdų kainos dar šoktelėjo, atrodė, kad situacija šiek tiek pasitaisys, tačiau paukštienos pasiūlai irgi išaugus, jų skerdenų kainos dar labiau krito. Nuo 2010 m. liepos mėnesio pašarinių kviečių kaina pakilo beveik 100 proc., o paukštienos skerednos kaina yra 1,5 proc. mažesnė negu pernai liepą.

Kas turėtų pasikeisti, kad verslas išeitų iš pragaištingos situacijos. „Šiuo metu kilogramas paukštienos kainuoja apie 5 litus, o tona grūdų apie 840 litų. Kad ateitume į pradinį tašką, skeredenos realizavimo kaina turi pakilti bent 10 proc. Grūdų pigimo tikėtis neverta. Lietuvoje maistinių grūdų kaina siekia 900-940 Lt/t. Prognozuojama, kad pašarinių kviečių kaina gali pakilti dar maždaug 100 Lt. Tad mėsos kainos ūgtelėjimas 10 proc. vis vien nekompensuos nuostolių. Tikėtis 15 proc. pabrangimo vargu ar galima, todėl sudėtinga prognozuoti, kaip reikalai klostysis toliau", - sako R. Surdokas.

Brangiai mokėdamos už žaliavą ir pigiai parduodamos mėsą, perdirbimo įmonės nuo rugsėjo patiria nuostolių. Ši problema pagimdė kitą sudėtingą problemą - apyvartinių lėšų stoką. Pirkdami brangstančius grūdus, „Kauno grūdai" (įmonės mėnesio grūdų poreikis 20 tūkst. tonų) kiekvieną mėnesį iš apyartinių lėšų išima 3-5 mln. litų. Tokios pat tendencijos ir kitose grūdų perdirbimo įmonėse. Jos blogina veiklos rezultatus, todėl bankai didina įmonių rizikos rodiklius ir atsisako suteikti kreditus apyvartinėms lėšoms.

Gamybos augimui reikia naujų sąlygų

Žemės ūkio viceministro Aušrio Macijausko žodžiais, šiandieninė situacija gali džiuginti tik tuos grūdų augintojus, kurie visiškai negalvoja apie rytdieną. Didžiuliai kainų svyravimai yra didžiausias žemdirbio priešas. „Šiandieninės aukštos grūdų supirkimo kainos grūdininkams nenaudingos, nes pradės mažėti gyvulių ir mėsos gamyba, o kartu ir grūdų poreikis. Šerti brangiais pašarais neapsimoka. Intervencinės priemonės yra laikinos, jomis bandoma apsaugoti tik nuo visiško žlugimo, tačiau tai menkas išsigelbėjimas", - sako A. Macijauskas.

Anot viceministro, Žemės ūkio ministerija oficialiai kreipėsi į Ukrainą, prašydama parduoti kukurūzų ir kviečių Lietuvos gyvulių augintojams. Per susitikimą Berlyno parodoje „Žalioji savaitė" Ukrainos ministras pažadėjo patenkinti tokį Lietuvos prašymą. „Kukurūzų gausime, bet dėl kviečių gali iškilti kliūčių, nes į Europos Sąjungą įvežamiems grūdams taikomas 95 EUR/t muito mokestis, nebent Europos Komisija jį sumažintų", - sako viceministras A. Macijauskas. Viceministro teigimu, prašomas kiekis nepaveiks grūdų kainų vidaus rinkoje, tačiau išgelbės augintojus.

Vertindamas grūdų sektoriaus perspektyvą, A. Macijauskas mano, kad yra objektyvių priežasčių grūdų kainai pakilti iki 1 000 Lt/t. Grūdų gamyba pasaulyje nedidėja, o vartotojų sparčiai daugėja, nes besivystančių šalių perkamoji galia auga. Grūdai vartojami maistui, perdirbami į pašarus. Pašarų poreikis augs sparčiai ir bus didesnis už pasiūlą.

Rusijos ambicijos pamaitinti pasaulį nepagrįstos, nes derliai labai priklauso nuo gamtos sąlygų. Be to, šioje šalyje trūksta specialistų, prastas ūkių administravimas. Ukrainoje visa žemė dirbama, tad vienintelis kelias - didinti derlingumą. Lietuvos grūdų ūkis galėtų tapti sėkmingu tarptautinių rinkų dalyviu, tačiau yra įvairių kliūčių.

Viena iš priežasčių, stabdančių žemės ūkio gamybą, A. Macijauskas įvardija atgyvenusią ES Bendrąją žemės ūkio politiką. „Ją reikėtų reformuoti iš esmės, orientuoti ne į kraštovaizdžio išsaugojimą, o į sveiko ir pigaus maisto gamybą", - sako viceministras.

Laimi ne žemdirbys ir ne perdirbėjas

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas sako, kad vieninteliai dabartinės situacijos laimėtojai yra trąšų pardavėjai: trąšų kainos kyla kosminiu greičiu. „Prognozuoju, kad esant šiandieninėms trąšų kainoms, naujo derliaus 2 klasės grūdų 1 tonos savikaina bus 600 litų. Žemdirbys iš to nelaimės, vartotojas nukentės, o perdirbėjai su minusu irgi ilgai netemps", - teigia J. Talmantas.

Pasak LŪS vadovo, ūkininkai irgi susiduria su bankų nenoru kredituoti, įmonės irgi atsisako parduoti trąšų skolon. „Ūkininkai gali užsėti dar didesnius plotus, tačiau jeigu nebus kuo jų tręšti, derliaus nėra ko tikėtis", - atkreipia dėmesį J. Talmantas.

Pasak bendrovės „Kauno grūdai" generalinio direktoriaus Tautvydo Barščio, visi žemės ūkio gamybos ir perdirbimo sektoriaus dalyviai yra susiję daugybe saitų, todėl bet koks disbalansas gali atnešti tik trumpalaikę sėkmę atskiriems rinkos dalyviams, o ilgalaikės perspektyvos požiūriu nukenčia visi. Jei grūdų augintojai šiandien džiaugiasi smarkiai išaugusiomis supirkimo kainomis, tai kitąmet jie gali žlugti dėl to, kad neturės kam parduoti grūdų, nes gyvulių augintojai, gelbėdamiesi nuo visiško žlugimo, išskers bandas, o atkurti jas prireiks ne vienų metų. „Jei šiandien ūkininkas likviduos savo bandą, tai labai tikėtina, kad jos daugiau iš viso nebeatkurs", - sako T. Barštys.

KOMENTARAI

Jonas Talmantas, Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas:

Kaip atsitiko, kad pernai prikūlę rekordinį grūdų kiekį, dar neatėjus pavasariui jų pritrūkome? Dar per pjūtį mėginau sakyti, kad derlius visai ne rekordinis, tačiau nebuvau išgirstas. Kuldamas realiai mačiau, kad derlius 30 proc. prastesnis negu 2009-aisiais, bet man sakė, kad nemoku skaičiuoti. Derliaus rekordai - tik popieriuje. Jei Lietuva eksportavo 1 mln. tonų grūdų, antrątiek sunaudojo vidaus rinkoje, o derlius, anot statistikos, neva sudarė 3,2 mln. tonų, tai kur tuomet dingo 1,2 mln. tonų grūdų? Žemdirbių sandėliuose yra grūdų atsargų, tačiau ne tokie milžiniški kiekiai. Išpūsti skaičiai buvo skirti užmigdyti gyvulių ir paukščių augintojus, o šie dabar raunasi plaukus, nes dėl pašarų stokos sektoriaus ateities prognozės labai niūrios.

Jonas Jagminas, Seimo Kaimo reikalų komiteto narys:

Tai, kad Lietuva kasmet eksportuoja 1-1,5 mln. tonų grūdų yra ne džiaugsmas, o didelė nelaimė. Galima būtų džiaugtis, jei Lietuva eksportuotų kuo daugiau mėsos, pieno ir kitų didesnės pridėtinės vertės produktų, o grūdų - mažiau. Tada naudą pajustų ir žemdirbiai, ir perdirbėjai ir valstybė.

Edmundas Pupinis, Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas:

Reikėtų pagalvoti apie smulkių gamintojų kooperacijos modelį, siekiant juos integruoti į stambių žemės ūkio produktų perdirbimo įmonių veiklą, kartu kuriant ir pasidalijant pridedamąją vertę.

Viktoras Trofimišinas

Mano ūkis, 2011/03