Yra nuomonių, kad dėl itin aukštų grūdų kainų nėra ko džiūgauti - esą jos išbalansuos rinką, privers trauktis iš gamybos dalį gyvulių augintojų ir galų gale grūdų poreikis (kartu ir jų kaina) kris. Ką apie tokias prognozes mano Lietuvos grūdų augintojų asociacijos tarybos pirmininkas Romas MAJAUSKAS?

Ne grūdų augintojai iškėlė kainas - tai padarė visagalė rinka. Grūdų augintojams taip pat norėtųsi pastovesnės rinkos ir kainos, kada galima suplanuoti ir tiksliau suskaičiuoti išlaidas ir pajamas. Kalbos apie rinkos išbalansavimą, mano manymu, yra nepagrįstos. Žinoma, gyvulių augintojai privalės prisitaikyti - pareguliuoti kainas pagal išlaidas arba sumažinti gamybą, bet tai tikrai neišbalansuos rinkos. Dėl grūdų poreikio galiu drąsiai pasakyti, kad jis tik didės, ir grūdų augintojų laukia didelis iššūkis - aprūpinti rinką grūdais, o visus Europos Sąjungos gyventojus - duona. Klimato kaita mažina grūdų auginimui tinkamus plotus pasaulyje. Kaip rodo pastarųjų metų patirtis, net ir Lietuvoje, kaip labai gerai kviečiams tinkamoje auginti zonoje, negalime užtikrinti stabilaus derliaus. Tuo labiau, kad vis daugiau dirbamos žemės bus naudojama atsinaujinančios energijos poreikiams tenkinti. Grūdų kainos kelerius metus, kol nusistovės pasiūlos ir paklausos santykis, turėtų išlikti pakankamai aukštos. Kol kas paklausa tik auga, o pasiūla mažėja.

Gal turite duomenų, kokia dalis 2010 m. derliaus grūdų dar yra neparduotų?

Sunku įvardinti tikslius skaičius. Vienintelis pastebėjimas būtų toks, kad grūdų augintojai įvertino liūdną praėjusių metų pavasario patirtį, kuomet kai kuriuose ūkiuose iššalo iki 50 proc. pasėlių, todėl šiemet yra pasilikę apie 10-15 proc. grūdų sėklai. Jeigu pavasarį nereikės atsėti žieminių javų pasėlių, tai manau apie 25 tūkst. tonų grūdų, o gal ir daugiau, tikrai dar bus patiekta į rinką. Neabejotinai grūdų turi prekiautojai - tai produkcija, kuri dėl tam tikrų kokybinių parametrų kol kas neparduota arba laukia savo pirkėjo. Manau, ir pas ūkininkus yra užsilikusių grūdų, tik sunku būtų tiksliai pasakyti kiek.

Kokiais atvejais verta pasirašyti išankstines grūdų pardavimo sutartis, kokią dalį potencialaus derliaus patartina kontraktuoti?

Išankstinė sutartis - tai tarsi nesamo daikto dalybos. Vaizdžiai kalbant, briedis dar girioje, o medžiotojai jau mėsą dalijasi. Apie prekybininkų siūlomas pasirašyti sutartis, kuriose visa atsakomybė dėl gamtos padarinių sukraunama ant ūkininko pečių, mano nuomonė griežtai neigiama. Šiuo metu LGAA jau yra paskutinėje derybų stadijoje su Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacija dėl galutinio sutarties varianto, nors perdirbėjai ir nenori sutikti, kad parengta sutartis būtų tipinė. Be to, kad kreipėmės į ŽŪM dėl Force majeure sąlygų išplėtimo. Ūkininkams vertėtų pasirašyti sutartis ne daugiau kaip 30 proc. planuojamo gauti derliaus, prieš tai būtinai įdėmiai išstudijavus visas netesybų sankcijas.

Ar tiesa, kad, kylant grūdų kainoms, labai greitai į tai reaguoja kiti rinkos dalyviai - trąšų, pesticidų pardavėjai ir savo ruožtu taip pat kelia kainą?

Iš tiesų tai vyksta. Gal mažiau kyla pesticidų kainos, bet trąšų gamintojai reaguoja žaibiškai. Taip atsitiko ir 2008 metais, kai grūdų kainoms pakilus, į viršų šoko ir trąšų kainos. Deja, grūdų kainoms krentant, trąšų gamintojai taip lanksčiai nebereaguoja: tarkime, grūdų kainoms sumažėjus daugiau kaip per pusę, trąšų smuktelėjo gal 30 proc. Dabar trąšos vėl smarkiai pabrango. Blogiausiai, kad brangsta azoto trąšos be kurių jokio derliaus neužauginsime. Minimalios trąšų sąnaudos vienam hektarui šiandieninėmis kainomis siekia apie 1 200-1 500 Lt, o kur dar kitos sąnaudos?

Ar ateinantį sezoną reikėtų stengtis išauginti kuo aukštesnės kokybės grūdus, ar kaip tik atvirkščiai - orientuotis į pašarinius?

Turime auginti kuo geresnės kokybės grūdus, nes ES lietuviški kviečiai yra pripažinti kaip geros kokybės produkcija, tokius grūdus mes galime parduoti ir uždirbti valiutos. Pašarinių grūdų pakankamai užaugina ekstensyviai ūkininkaujantys žemdirbiai, kurie mažiau tręšia ir ne visuomet išlaiko technologinius reikalavimus augindami javus. Nors ES šalyse pašarinių ir maistinių grūdų kainų skirtumas nedidelis. Tik Lietuvoje, tikriausiai dėl mažo pašarinių grūdų poreikio, kainos gerokai skiriasi.

Ūkininkai šiuo metu gauna pasiūlymų parduoti būsimo derliaus rapsus už 1 480 Lt/t, ekstra klasės kviečius - už 790 Lt/t, I klasės -760, II klasės -740, III klasės -700 Lt/t. Kada bus pasiektos javų ir rapsų kainų kilimo lubos? Logiška manyti, kad kai kainos pasieks tokį lygį, jog niekas grūdų nebeįpirks, jos turėtų mažėti. Rapsų kaina susieta su naftos kaina ir priklauso nuo naftos kainos biržose. Tačiau šiuo metu kainos kinta nežymiai, o ateities sandorių kainos beveik nekinta - taigi, dabartinės tendencijos grūdų augintojus nuteikia optimistiškai.

Jurga Zaleckienė

Mano ūkis, 2011/03