Populiarėjančių automatizuotų melžimo sistemų šalininkai teigia, kad toks melžimo būdas turi daugiau privalumų negu trūkumų. Ar melžėjas keičiantys robotai dirba nepriekaištingai, ar iš tiesų automatizuotai melžiamos karvės yra sveikesnės ir produktyvesnės, tirta ir Lietuvoje.

Pastaraisiais metais kai kuriuose šalies pieno ūkiuose pradėtos diegti automatinės melžimo sistemos, arba melžimo robotai. Duomenys apie pieno kiekio ir sudėties pokyčius melžiant į liniją ir robotu yra skirtingi. Teigiama, kad automatinis melžimas gerina pieno kokybę ir didina karvių produktyvumą. Pradėjus melžti automatizuotai, pastebimai padidėja somatinių ląstelių skaičius.

Pieno kokybės pokyčiai, perėjus prie automatinio melžimo, aiškinami ūkio vadybos veiksniais. Tešmens sveikatingumo mažėjimas siejamas su bandos didėjimu. Automatizuotai karvės melžiamos dažniau, todėl kai kurie mokslininkai pastebi, kad, melžiant 6 kartus per parą, piene labai sumažėja somatinių ląstelių, palyginti su jų kiekiu, kai melžiama tris kartus per parą. Teigiama, kad pieno sudėties rodikliai ima gerėti tik po tam tikro adaptacijos periodo. Kitų tyrėjų duomenimis, karvių pieno liauka tampa sveikesnė, kai tik pradedama melžti automatizuotai.

Kitas reikšmingas veiksnys, veikiantis tešmens sveikatingumą, - skirtingos melžimo metodų techninės charakteristikos. Labai svarbūs melžimo sistemos rodikliai yra vakuumo lygis ir melžimo fazių trukmė. Pieno tekėjimo srauto rodikliai gali būti vertinami kaip tešmens sveikatingumo požymiai. Tešmens sveikatingumui įtakos turi B ir D fazės. Ilgėjant B fazei, prastėja pieno liaukos sveikatingumas. Vakuumo lygis melžiant į liniją ir automatizuotai yra tapatus, bet labai skiriasi melžimo fazių trukmė, todėl melžimo būdas daro įtaką pieno sudėties rodikliams.

Tyrimų tikslas

Viename iš Lietuvos ūkių, kuriame įrengti du DeLaval VMS melžimo robotai, buvo atliktas bandymas, per kurį buvo vertinami pieno kiekio ir sudėties rodiklių pokyčiai, pakeitus melžimo būdą. Prieš automatizuojant melžimą karvės buvo melžiamos į liniją. Bandymui atrinktų karvių melžimo fazės: A (atidarymo fazė), B (maksimali vakuumo fazė), C (uždarymo fazė), D (poilsio fazė), vakuumo lygis (Kpa) ir pulso skaičius per minutę (PS) buvo matuojami melžimo testavimo įrenginiu DeLaval VPR 10.

Bandymo metu buvo vertinami 90 karvių pieno kiekio ir sudėties bei kokybės rodikliai melžiant į liniją ir robotu, t. y. - automatizuotai. Kiekvienoje grupėje buvo po 45 Lietuvos juodmarges karves. Bandymui atrinktos antros ir trečios laktacijos vienodo produktyvumo karvės. Surinkti 45 karvių produktyvumo, pieno sudėties bei kokybės (riebalų, baltymų, laktozės, somatinių ląstelių, urėjos koncentracijos ir bakterinio užterštumo) duomenys per septynis mėnesius, melžiant į liniją, ir kitų 45 karvių, kurios melžiamos automatizuotai, analogiški septynių bandymo mėnesių duomenys. Pagal laktacijos fazes abiejose grupėse karvių skaičius buvo toks pat. Duomenys rinkti vieną kartą per mėnesį.

Karvės ūkyje buvo laikomos palaidos ir visus metus šeriamos vienodu pašaru.

Tyrimų rezultatai

Karvių produktyvumo duomenys analizuoti 2008 m. sausio - 2009 m. kovo mėnesiais. Tirtos įprasto ir automatizuoto melžimo charakteristikos, stebima pieno sudėties, kokybės ir produkcijos rodiklių kaita. Melžiant automatizuotai, A fazė buvo 40,5 proc. ilgesnė, o B - 10,01 proc. trumpesnė negu melžiant į liniją. Bendra melžimo fazės trukmė, melžiant į liniją ir automatizuotai, nesiskyrė. Robotais melžiamos karvės melžimui buvo paruoštos geriau. Šie skirtumai siejasi su tam tikru adaptacijos laikotarpiu, kuris pastebėtas įdiegus automatinio melžimo sistemą. Tai atspindi padidėjęs SLS (somatinių ląstelių skaičius).

Melžiant automatizuotai, karvės buvo pamelžiamos 8,6 proc. greičiau, todėl gerėjo tešmens sveikatingumo rodikliai. Be to, buvo primelžta 18,5 proc. daugiau pieno, jame buvo 0,08 proc. daugiau baltymų, 0,09 proc. daugiau riebalų ir 21,8 proc. didesnė urėjos koncentracija. SLS, palyginti paskutinius 7 mėnesius prieš įdiegiant sistemą su 7 mėnesių laikotarpiu po jos įdiegimo, padidėjo 12,4 proc. Ketvirtą automatizuoto melžimo mėnesį somatinių ląstelių pagausėjo antrą kartą, bet jų buvo 11,2 proc. mažiau, negu tik pradėjus taikyti šį melžimo būdą. Vertinant SLS per 7 automatizuoto melžimo mėnesius, akivaizdu, kad šis rodiklis tendencingai mažėjo.

Vienfaktorinės dispersinės analizės duomenimis, melžimo būdas daro 53,5 proc. statistiškai patikimą įtaką primelžiamo pieno kiekiui (p<0,001), o pieno sudėčiai turi mažesnę reikšmę: SLS piene - 0,6 proc. (p>0,05), laktozei - 18 proc. (p<0,01), pieno baltymingumui - 10,8 proc. (p<0,01) ir pieno riebumui - 5,2 proc. (p<0,05). Pieno bakterinis užterštumas melžiant į liniją ir robotu skyrėsi 0,5 proc. (p>0,05).

Remiantis pateiktais duomenimis, bendros karvių melžimo charakteristikos (vakuumo dydis, pulsas) nuo melžimo būdo nepriklauso.

Pradėjus melžti robotais, 38 proc. padidėjo SLS, padaugėjo karvių, kurių piene somatinių ląstelių buvo daugiau kaip 200 tūkst./cm³. Vėliau šis rodiklis tendencingai mažėjo. Mažiausiai (29,6 proc. mažiau negu vidutiniškai melžiant į liniją) SL nustatyta šeštą automatizuoto melžimo mėnesį. Dispersinės analizės duomenimis, laikas, įdiegus automatizuotą melžimą, turi 31,5 proc. įtakos SLS (p<0,001), pieno laktozės koncentracijai - 66 proc. (p<0,001), baltymų kiekiui - 46,4 proc. (p<0,01), riebalų  kiekiui- 42,6 proc. (p<0,001).

Nustatyta išreikšta koreliacija (p<0,001) tarp melžimo būdo ir pieno sudėties: riebalų - r = 0,2, baltymų - r = 0,3, laktozės - r = 0,4, urėjos - r = 0,3.

Taikant automatizuoto melžimo sistemą, primelžiama daugiau, riebesnio ir baltymingesnio pieno, pastebima pieno kokybės rodiklių gerėjimo tendencija. Automatizuotas melžimas neigiamos įtakos pieno liaukos sveikatingumui neturi.

Teigiamą poveikį patvirtina daugiau bandymų

Apie tai, kokią įtaką pieno kiekiui ir sudėčiai daro skirtingos melžimo technologijos, tyrimais įrodė ir kiti mokslininkai. Nurodoma koreliacija tarp melžimo būdo ir pieno riebalų, baltymų ir laktozės koncentracijos, taip pat neigiama koreliacija su SLS. Dažniau melžiant į liniją, produkcijos kiekis padidėja, bet sumažėja pieno riebumas ir baltymingumas. Pieno sudėties ir pieningumo pagrindas yra mityba, o automatinė melžimo sistema leidžia karves melžti dažniau ir padeda optimizuoti šėrimą. Ši aplinkybė akivaizdžiai įtikina, kad automatizuotas melžimas padidina pieningumą, pieno baltymingumą ir riebumą.

G. H. Klungelis ir kiti tyrėjai teigia, kad automatizuotas melžimas padidina pieno bakterinį užterštumą, tačiau Lietuvoje atlikto bandymo metu to nebuvo nustatyta.

Tyrimo duomenimis, melžiant į liniją, melžimo trukmė ilgesnė negu melžiant automatizuotai, o lėtai melžiant ilgiau dirginamas tešmuo ir speniai, tad jie greičiau pažeidžiami. V. Juozaitienė su kitais tyrėjais nustatė, kad mažiausiai somatinių ląstelių yra vidutiniu greičiu ir greitai (p<0,001) melžiamų karvių piene. Kiti tyrėjai teigia, kad melžimo greitis neigiamai koreliuoja su SLS.

Taip pat nustatyta, kad daugumos karvių, kurioms diagnozuotas bakterinės kilmės tešmens susirgimas, melžimo greitis buvo mažesnis negu 2 arba didesnis kaip 4 kg/min. Dėl labai greito melžimo gali padidėti SLS. Tarp melžimo trukmės, greičio ir pieno kiekio nustatyta teigiama koreliacija.

Kai kurie autoriai nurodo, kad, pradėjus taikyti automatizuoto melžimo sistemą, padaugėja karvių, kurių piene didesnis SLS, o tai siejama su naujų infekcijų atsiradimu ir lėtinių uždegimų paūmėjimu. Teigiama, kad bendras SLS labai koreliuoja su susirgimais mastitu, jei somatinių ląstelių daugiau kaip 200 tūkst./cm³. Lietuvoje atlikto tyrimo metu SL piene buvo mažiau kaip 200 tūkst./cm³, tad jų pagausėjimas, pradėjus taikyti automatizuotą melžimą, siejamas ne vien su naujų infekcijų atsiradimu. Viena iš padidėjusio SLS priežasčių - automatizuotam melžimui neatrenkamos karvės su mažesniu SLS, o melžiant įprastai į liniją, karvės su didesniu SLS melžiamos atskirai.

Automatizuoto melžimo metu speniai valomi ir SLS nustatomas automatizuotai. Tai labai sumažina infekcijos patekimo į tešmenį tikimybę. Nors vakuumas ir pulso rodmenys, taikant įvairias melžimo sistemas, tapatūs, melžimo būdas pagal melžimo fazių parametrus skiriasi. Pagal ISO 5707 standarto 10.4 straipsnį, kad melžimas būtų saugus, B fazė turi sudaryti bent 30 proc. viso pulsacijos ciklo. Jeigu B fazė per trumpa, kiekvienu pulsacijos ciklu primelžiama mažiau pieno ir melžimo laikas yra ilgesnis. Melžiant į linija, B fazė yra ilgesnė, negu numatyta mažiausia riba pagal standartą - 24,9 proc., o melžiant automatizuotai - 19,4 proc. Šie skirtumai lemia skirtingą fiziologinį atsaką. Tai, kad padaugėja pavienių karvių, kurių piene SLS padidėja ketvirtą automatizuoto melžimo mėnesį, aiškinama melžimo intervalais ir tam tikru adaptacijos sindromu.

G. Vorobjovas

Mano ūkis, 2011/03