Stodama į Europos Sąjungą mūsų šalis buvo išsiderėjusi septynerių metų pereinamąjį laikotarpį, per kurį žemdirbiams nereikėjo mokėti mokesčio už stojimo į ES metu augintų teisiškai saugomų augalų veislių dauginamąją medžiagą. Šių metų sausio 1 d. tas laikotarpis baigėsi, ir šiemet mes, kaip ir visų kitų ES šalių nariai, privalėsime mokėti selekcinį užmokestį. Tačiau kol kas nei dėl jo dydžio, nei dėl surinkimo bei administravimo tvarkos nėra iki galo susitarta.

Šalyje sėklas platinančių kompanijų atstovai skundžiasi, kad pastaruoju metu kyla vis daugiau problemų su sėklininkystės firmomis, mat jos nebenori teikti mūsų rinkai naujausių veislių sėklos, kadangi mūsų žemdirbiai nemoka selekcinio užmokesčio, kitaip tariant, - honoraro veislės kūrėjams. „Jau yra tokių atvejų, kad, norėdami sėti pačių naujausių veislių sėklą, ūkininkai raštu pasižada sumokėti selekcinį užmokestį veislės kūrėjui", - sako bendrovės „Dotnuvos projektai" sėklininkystės skyriaus vadovas Sigitas Augas.

Žemdirbiai prie minties, kad teks mokėti selekcinį užmokestį, aktyviai pratinami jau dveji metai. Daugiausia darbo šioje srityje nuveikė Lietuvos sėklininkystės asociacija (LSA). Asociacijos pirmininkas, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto direktoriaus pavaduotojas selekcijai Vytautas Ruzgas pabrėžia, kad selekcinį užmokestį turės mokėti tie žemdirbiai, kurie augina 30 ir daugiau hektarų lauko augalų pasėlių (bulvių - 10 ha ir daugiau). LSA turimais duomenimis, tokių žemdirbių šalyje būtų apie 9 000. Koks numatomas mokesčio dydis? LSA tarybos nuomone, už hektarą javų reikėtų mokėti 12 Lt, už hektarą bulvių - 70 Lt, už hektarą rapsų - 30 Lt selekcinį užmokestį. „Tai mažiau, negu moka kitų ES šalių ūkininkai", - ramina V. Ruzgas.

Surenkant mokestį, svarbiausi yra du dalykai: žinoti tikslią informaciją ir sukurti surinkimo mechanizmą. Bet realiai šie paprastai skambantys teiginiai yra palyginti sunkiai įgyvendinami. Surenkant duomenis apie tai, kokie plotai ir kokių augalų veislių auginami, talkinti pasirengęs Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras, parengęs specialias anketas, kurias žemdirbiai turėtų užpildyti. Galima remtis kitų šalių patirtimi, kai informacija apie naudotą sėklą ir ja apsėtus plotus surenkama pasėlių deklaravimo metu.

Lietuvos grūdų augintojų asociacija (LGAA) siūlo savo mokesčio surinkimo ir administravimo modelį: mokestis būtų renkamas iš visų ūkio subjektų, turinčių daugiau kaip 1 ha pasėlių, administravimui būtų skiriama 10 proc. sumos, 40 proc. tektų sėklininkystei remti (pavyzdžiui, kompensuoti žemdirbiams dalį sertifikuotos sėklos įsigijimo kainos pagal tai įrodančius dokumentus), selekcinėms firmoms liktų 50 proc. surinktos sumos.

Žemės ūkio viceministras Aušrys Macijauskas nurodo kelias mokesčio administravimo galimybes: patikėti administravimą LSA, LGAA arba Žemės ūkio ministerijai. „Vis dėlto manau, kad svarbiausią vaidmenį čia turėtų vaidinti Žemės ūkio rūmai. Tai būtų vienas iš žingsnių perduodant žemdirbių savivaldos organizacijoms konkrečias funkcijas", - pabrėžia viceministras. Šių metų pasėlių deklaracijos jau turėtų būti patobulintos - atskiroje grafoje reikės nurodyti auginamų augalų veisles. „Mokesčio surinkimo projektas kuriamas, laukiame konkrečių pasiūlymų. Šiandien svarbu ne įkainis, o pats faktas, kad toks mokestis bus pradėtas rinkti", - mano A. Macijauskas.

Jurga Zaleckienė

Mano ūkis, 2011/03