Lenkija - viena iš Europos lyderių vaistažolių auginimo versle - šioje šalyje auginami vaistažolių ir prieskoninių augalų plotai sudaro daugiau negu 40 proc. visų Europos Sąjungoje auginamų šių augalų plotų. Versliniai vaistažolių ir prieskoninių augalų plotai Lenkijoje užima per 30 tūkst. hektarų, ES - 70 tūkst. ha. Lenkijoje versline vaistažolininkyste užsiima beveik 20 000 ūkių, juose auginama apie 70 rūšių vaistinių augalų, kasmet pagaminama per 20 000 tonų vaistinės žaliavos.

Verslinis vaistažolių auginimas Lenkijoje gyvuoja daugiau negu penkiasdešimt metų. Iki 1970-ųjų tai būdavo nedideli, 5-20 ha ūkiai, vėliau atsirado ir stambesnių valdų. Kai kurie ūkiai išaugo į dideles įmones, ne tik auginančias žaliavą, bet ir ruošiančias galutinį produktą. Kaimynų patirtimi domėjosi pulkelis į vaistažolių verslą įsitraukusių žemės ūkio bendrovės „Agropolis" atstovų ir Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Sodininkystės ir daržininkystės instituto darbuotojų. Pagrindinė bendrovės „Agropolis" veikla - augalininkystė, specializacija - vaistažolių auginimas, dalis jų auginamos ekologiškai. Bendradarbiaujama su specializuotomis vaistažolių auginimo ir perdirbimo kompanijomis iš Vokietijos, Olandijos, Lenkijos bei Latvijos. Bendrovė palaiko gerus ryšius su Kanados kompanija „Eco Solutions", siekdama pritaikyti savo agrarinėje praktikoje inovatyvius šios įmonės pasiekimus žemės ūkio srityje.

Šiaurinėje Lenkijos dalyje vaistažolių auginama nedaug, čia daugiau koncentruojasi įmonės, perdirbančios augalinę žaliavą. Bydgosčiaus mieste dirba įmonė, kurios šūkis - „Viskas, kas natūralu". Įmonė prekiauja augalinės kilmės produktais, kurių pritaikymo galimybės labai plačios. 500 ha plote auginami dygliuotieji šaltalankiai, paprastieji erškėčiai, vaistinės ramunės, pipirmėtės ir kiti augalai. Be vaistinių ir aromatinių augalų žaliavos čia ruošiami produktai, tinkantys smulkių gyvūnų maitinimui ir priežiūrai. Išskirtinis firmos produktas - iš natūralaus medaus pagaminti milteliai, kuriais Lenkijoje prekiaujama nuo 2008 metų. Šiuo metu sukurti ir šaltalankio uogų milteliai. Šie produktai parankūs dėl itin plataus pritaikymo ne tik maisto, vaistų, bet ir kosmetikos pramonėje.

Netoliese įsikūrusi šeimyninį vaistažolių verslą puoselėjanti įmonė, kuri 90 proc. visos savo produkcijos eksportuoja į Vokietiją, Šveicariją, Prancūziją, Vengriją, Ukrainą, Rusiją, Kiniją ir Kanadą. Šeimos verslas peraugo į stambią įmonę, turinčią 50 metų patirtį šioje veikloje. Šiuo metu 150 ha ūkyje auginami vaistiniai valerijonai, vaistinės ramunės, vaistinės medetkos, paprastosios jonažolės, siauralapiai gysločiai, introdukuojami nauji augalai. Įmonės šeimininkai bendradarbiauja su daugiau negu 1 000 augintojų centrinėje ir šiaurinėje Lenkijos dalyje. Auginamų augalų asortimentas labai platus, per 100 rūšių. Moderniai įrengtose gamybinėse patalpose, kuriose atskirtos žaliavos priėmimo, rūšiavimo, smulkinimo ir saugojimo zonos, dirba ne tik nauja įranga, bet ir laiko patikrintos senosios žaliavos ruošimo mašinos, agregatai. Pagalbinių darbininkų nedaug, tačiau kiekvienas užsiėmęs konkrečiai jam paskirtu darbu. Paruošta švari vaistinė žaliava išfasuojama į daugiasluoksnius popierinius maišus, kurie sandariai užsiūti keliauja į sandėlį, o iš ten - pas užsakovus. Šeimininko tvirtinimu, žaliava sandėliuose niekada neužsiguli. Firmos sėkmės paslaptis - spartus ir kokybiškas darbas, betarpiškas bendravimas su augintojais ir apgalvotų auginimo technologijų taikymas.

Ypač plačiai vaistažolių verslas išvystytas pietrytinėje Lenkijos dalyje - Liublino regione. Vienoje iš šiame krašte sėkmingai dirbančių įmonių iš pažiūros nedideles džiovinimo ir rūšiavimo patalpas turintys savininkai per metus paruošia iki 1 500 tonų vaistinės žaliavos. Mūsų apsilankymo dieną vyko intensyvūs vaistinio čiobrelio žaliavos džiovinimo ir valymo darbai. Nustebino tai, kad vaistinei žaliavai surenkami tik čiobrelių lapeliai, o sumedėję stiebai rišami į ryšulius, panašiai kaip šienas, vėliau kūrenami krosnyje, kurios šiluma džiovinama kita augalinė žaliava. Šioje įmonėje dar auginami vaistiniai šalavijai, vaistiniai valerijonai, paprastieji raudonėliai. Speciali džiovintos žaliavos valymo įranga su detektoriais akmenims ir metalui, dulkių išpūtimu leidžia paruošti itin aukštos kokybės vaistažolių žaliavą. Įmonei žaliavą tiekia greta jos įsikūrę žemdirbiai ir kiti pietryčių Lenkijos augintojai, nes šis šalies regionas laikomas ekologiškai švariausiu, su giliomis vaistažolių auginimo tradicijomis.

Dar stambesnė įmonė, įkurta 1992 m., taip pat Liublino pašonėje - metinė prieskoninių ir vaistinių augalų žaliavos apyvarta siekia per 3 000 tonų. Nuolatiniai tiekėjai - nedideli šeimos ūkiai, kurie sugeba užauginti geros kokybės žaliavą. Pagrindiniai augalai, iš kurių ruošiama žaliava: vaistinis čiobrelis, kvapusis mairūnas, vaistinė melisa, pipirmėtė, vaistinis valerijonas, vaistinė ramunė, taurusis bobramunis. Pasak įmonės vadovų, stabilumo ir platesnių užmojų jų veiklai suteikė galimybė pasinaudoti Europos Sąjungos lėšomis. 2007 m. pastatytas naujas sandėlis, kuriame vienu metu galima saugoti iki 600 tonų paruoštos žaliavos. Išvalytos ir surūšiuotos žaliavos, gautos iš augintojų, kokybė kruopščiai patikrinama modernioje įmonės laboratorijoje. Paruošti produktai fasuojami į didelius (300 kg talpos) polipropileninius maišus arba į popierinius maišus po 7-25 kg. Nauja pakavimo linija leidžia sufasuoti žaliavą į plastikinius maišelius po 250-1 000 g, o šie sudedami į konteinerius. Tokias pakuotes labai paranku naudoti maitinimo ir mėsos perdirbimo įmonėse. Šiuo metu įmonės produkcija keliauja ne tik į daugelį Europos šalių, bet ir į Pietų bei Šiaurės Ameriką, Afriką.

Netoli Liublino, Davydų gyvenvietėje įsikūręs ūkininkas Adamas Dzyras verčiasi vaistinių augalų žaliavos paruošimu ir prekyba. Pats augina, džiovina, valo, rūšiuoja ir prekiauja vaistiniais augalais. Žvalus ir nuoširdus šeimininkas svetingai aprodo savo ūkį. Nedidelis gyvenamasis namas, sandėlis, džiovykla, žaliavos paruošimo patalpos iš pirmo žvilgsnio atrodo kukliai, tačiau iš tiesų ūkio gamybos apimtys didelės. Šeimininkas patenkintas savo verslu ir vykdomos veiklos perspektyvomis.

Verslą ir patirtį ūkininkas perėmė iš savo tėvo, ūkyje vaistažolės auginamos jau daugiau kaip 20 metų. Pastaraisiais metais 35 ha plote telpa iki 8 rūšių augalų. Didesnėje dalyje sėjamos vaistinės ramunės. Likusiame plote auga vaistiniai valerijonai, vaistiniai čiobreliai, vaistinės gelsvės, paprastieji moliūgai. Specializuotame ūkyje, priklausomai nuo sezono, darbuojasi 14-20 žmonių.

Šeimininkas bando suderinti ekologinį vaistažolių auginimą su moderniomis technologijomis. Kovai su piktžolėmis nepakanka vien technikos, tenka grįžti prie elementaraus ravėjimo rankomis. Tačiau ūkyje yra ir itin modernios įrangos - ūkininkas neišsiverčia be specializuoto ramunių skynimo kombaino ir žaliavos rūšiavimo mašinų. Vaistinė žaliava ruošiama ne tik iš ūkyje užaugintų vaistažolių, bet ir iš natūraliai gamtoje surinktų augalų. Sandėlyje saugomi pilni maišai kokybiškai paruoštos beržų lapų, takažolių ir siauralapių gysločių žolės, juodauogių šeivamedžių, gudobelių, medetkų ir rugiagėlių žiedų, ajerų šaknų žaliavos.

E. Dambrauskienė

Mano ūkis, 2011/02