Ukrainos įstojimas į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO) 2008-ųjų gegužę paspartino šalies integraciją į Europos Sąjungos ekonominę erdvę. Tuo pačiu ekonomikos globalizavimas Ukrainai tapo rimtu iššūkiu: pirmieji metai po įstojimo yra skirti atlikti „namų darbus" ir tinkamai prisitaikyti prie naujų reikalavimų.

Per pustrečius narystės PPO metus šalyje priimta svarbių dokumentų, laiduojančių sėkmingą verslo aplinką, užsienio prekybos plėtrą, palankesnes sąlygas tiesioginėms užsienio investicijoms. Žemės ūkis buvo išskirtas kaip vienas svarbiausių sektorių Ukrainai stojant į PPO. Pagrindinis derybinis klausimas - tinkamo paramos lygio Ukrainos žemės ūkio sektoriui išlaikymas ir jo konkurencingumo didinimas pasaulyje. Ukrainos derybininkams pavyko išsikovoti neblogą leistiną „gintarinės dėžės" (labiausiai iškreipiančios rinką paramos priemonės: išmokos, susietos su produkcijos kiekiu, rinkos kainų palaikymas) paramos žemės ūkiui lygį, kuris neturi viršyti 609 mln. JAV dolerių (remiantis 2008 m. valiutos kursu), arba 430 mln. JAV dolerių (remiantis 2009 m. valiutos kursu). Papildomai Ukraina gali skirti žemės ūkio sektoriaus paramai iki 5 proc. nuo bendrosios žemės ūkio produkcijos vertės ir remti kiekvieną produkcijos rūšį iki 5 proc. nuo metinės atitinkamo produkto sukurtos pridėtinės vertės.

Kaip ir kitos PPO šalys narės, Ukraina neturi apribojimų skiriant žemės ūkio sektoriui „žaliosios dėžės" paramą, t. y. mažiausiai rinką iškreipiančias paramos priemones, kurios apima infrastruktūros plėtrą, konsultavimo, mokymo ir socialines paslaugas, aplinkosaugos, regioninės plėtros programas, rinkodaros priemones, atitikties techniniams standartams kontrolę ir kt.

Ukrainos derybose dėl narystės PPO vienu svarbiausių klausimų buvo rinkos atvėrimas žaliaviniam cukrui. Pagal PPO reikalavimus, Ukraina turėtų įsileisti ne mažiau kaip 5 proc. vidaus vartojimui reikalingo žaliavinio cukraus kiekio. PPO nesutiko su Ukrainos taikomu cukraus importo muitu, kuris siekė 50 proc. nuo įvežamos produkcijos vertės, bet ne mažiau kaip 300 EUR (1 035 Lt) už toną. Galiausiai sutarta, kad įvežamo cukraus kvota sieks 260 tūkst. tonų. Šiam cukraus kiekiui taikomas vos 2 proc. importo muito tarifas, o cukraus virškvočiui paliktas 50 proc. dydžio importo muitas. PPO šalys narės reikalavo, kad Ukraina leistų įvežti apie 480 tūkst. tonų cukraus.

Ne mažiau svarbus Ukrainos derybininkų pasiekimas buvo tai, jog pavyko apginti ir išlaikyti importuojamos produkcijos apmokestinimą 20 proc. PVM tarifu, kuris yra svarus netiesioginės paramos žemės ūkio ir maisto sektoriui būdas, leisiantis valstybės biudžetą papildyti 250 mln. JAV dolerių (660 mln. Lt).

Vertinant šalies makroekonominius pokyčius po įstojimo į PPO, susiduriama su problema, kadangi Ukrainos stojimas į šią organizaciją sutapo su pasaulio finansinės krizės pradžia bei nepalankiomis žemės ūkio produkcijos kainomis pasaulinėje rinkoje. Todėl pokyčius sudėtinga sieti su konkrečiais veiksniais.

Iki narystės Ukraina demonstravo puikius užsienio prekybos žemės ūkio ir maisto produktais rodiklius. Užsienio prekybos žemės ūkio ir maisto produktais apyvarta 2008 m. pasiekė 17,3 mlrd. JAV dolerių (46 mlrd. Lt), arba 1,7 karto daugiau negu 2007 m. Eksportas augo 73,4 proc. ir 2008 m. sudarė 10,8 mlrd. JAV dolerių (28,7 mlrd. Lt), o importas augo 57,1 proc. ir siekė 6,5 mlrd. JAV dolerių (17 mlrd. Lt). Teigiamas užsienio prekybos žemės ūkio ir maisto produktais balansas pasiekė 4,4 mlrd. JAV dolerių (11,7 mlrd. Lt). Ukrainos eksportuojamų žemės ūkio produktų struktūra 2007-2008 m. keitėsi iš esmės: augo saulėgrąžų aliejaus (14,3 proc.), kviečių (14,2 proc.), miežių (12,5 proc.), rapsų (11,1 proc.) ir kukurūzų (5,9 proc.) eksporto apimtys. Mažėjo eksportuojamų produktų įvairovė, o tai didino Ukrainos priklausomybę nuo pasaulio rinkos.

2009 metais, daugiausia kaip pasaulinės finansinės krizės pasekmė, mažėjo užsienio prekybos žemės ūkio ir maisto produktais užsienio prekybos apimtys. Palyginti su 2008 m., eksporto žemės ūkio ir maisto produktais apimtys sumažėjo 12,4 proc., importo apimtys sumažėjo 16,5 proc. Užsienio prekybos žemės ūkio ir maisto produktais balansas išliko teigiamas ir siekė 4,1 mlrd. JAV dolerių (10,9 mlrd. Lt).

Lietuvos ir Ukrainos santykiai

Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų eksporto apimtys į Ukrainą yra daug mažesnės už importą iš šios šalies. Lietuva 2009 metais eksportavo į Ukrainą žemės ūkio ir maisto produktų už 25,2 mln. Lt, o iš Ukrainos tais pačiais metais importavo už beveik 148 mln. Lt. Užsienio prekybos balansas yra neigiamas, ir 2009 metais sudarė - 122,8 mln. litų.

Iš Lietuvos į Ukrainą vežama daugiausia žuvų ir vėžiagyvių (11,2 mln. Lt), kakavos ir jos gaminių (3,9 mln. Lt), gaminių iš javų ir miltų (2,4 mln. Lt) bei gyvų gyvūnų (1,4 mln. Lt). Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų eksporto į Ukrainą struktūra ženkliai pasikeitė nuo 2004 metų, t. y. nuo Lietuvos įstojimo į ES. Iš mūsų šalies į Ukrainą 2004 m. daugiausia buvo vežama kakavos ir jos gaminių (13,2 mln. Lt), cukraus ir konditerijos gaminių (12,8 mln. Lt), javų (8,4 mln. Lt) ir gaminių iš mėsos (7,9 mln. Lt).

Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų importo iš Ukrainos struktūra yra labiau diferencijuota negu Lietuvos eksporto į šią šalį struktūra. Dominuoja aliejinių augalų sėklos ir vaisiai (49,1 mln. Lt), gyvūniniai arba augaliniai riebalai ir aliejus (26,0 mln. Lt), maisto pramonės liekanos ir atliekos (20 mln. Lt). Didelių pokyčių žemės ūkio ir maisto produktų importo iš Ukrainos struktūroje, palyginti su 2004 m., nepastebėta. Pagrindiniai iš Ukrainos importuojami produktai išlieka tie patys kaip ir 2009 metais.

Didžiausios įtakos Lietuvos ir Ukrainos užsienio prekybos santykiams turėjo Lietuvos narystė ES ir su tuo susijusios reformos, kaip antrai cukraus sektoriuje. Ukrainos narystės PPO rezultatus ir jų įtaką užsienio prekybos santykiams pamatuoti sudėtinga dėl jau minėtų persidengiančių veiksnių (pasaulio finansinės krizės bei nepalankių žemės ūkio produkcijos kainų pasaulio rinkoje). Tačiau pastebėtas spartus importo į Lietuvą augimas 2008-aisiais (Ukrainos stojimo į PPO metai), importas iš Ukrainos, palyginti su 2007 metais, padidėjo beveik pusantro karto, daugiausia dėl išaugusio javų ir gyvulinių bei augalinių riebalų ir aliejų importo. Bet augalininkystės sektorius yra labai priklausomas nuo gamtinių sąlygų, ir šis pokytis gali būti daugiausia siejamas su pastaraisiais veiksniais.

Vertinant neigiamas PPO narystės pasekmės, pažymėtina, kad Ukrainos vidaus rinka užpildoma importuojama mėsa ir mėsos produktais. Ukrainos mėsos sektorius yra silpnai išvystytas, daugelis gyvulių auginama smulkiuose šeimos ūkiuose, kur laikomi 1-3 gyvuliai. Po narystės PPO gyvulių skaičius šalyje dar labiau sumažėjo, nuo 5 mln. 490 tūkst. galvijų 2008 m. pradžios iki 4 mln. 918 tūkst. galvijų 2010 m. pradžioje, arba 10,4 proc. mažiau.

Neišspręstos problemos

Kitas, ne mažiau problemiškas aspektas, yra žemi Ukrainos higienos, sanitarijos ir fitosanitarijos standartai. Po rinkos atvėrimo į šalį plūstelėjo žemos kokybės užsienio produkcija. Palyginimui: Europos Sąjungoje (ES) žemės ūkio ir maisto produktai tikrinami dėl 74 normų antibiotikams produktuose nustatyti, o Ukrainoje tik dėl 3. Leistinas švino lygis piene ir mėsoje iki 5 kartų didesnis negu leistinas ES. Mikrobiologiniai pieno tyrimai 3-10 kartų viršija leistinas ES normas. Techninių reglamentų suderinimas tebėra neišspręstas.

Produktų kokybės neatitikimas reikalavimams, kurie taikomiems ES, stipriai riboja ukrainietiškos žemės ūkio ir maisto produkcijos eksporto galimybes į ES šalis. Tuo labiau, kad aukštesnius sanitarijos ir fitosanitarijos standartus privaloma taikyti ne tik išorinėse rinkose, bet ir Ukrainos vidaus rinkoje. O tai Ukrainos žemės ūkio ir maisto produktų sektoriui reiškia didžiulį investicijų poreikį, didesnes produkcijos gamybos sąnaudas ir žemesnį pelningumą. Ukrainos Ministrų kabinetas svarsto galimybes visiškai atsisakyti privalomo valstybinio sertifikavimo, tačiau tuo pat metu pasigirsta nuogąstavimai dėl Ukrainos rinkos užpildymo nekokybiška ir nesaugia importine produkcija. Klestės nesąžininga, vartotojus klaidinanti konkurencija. Nepalankioje padėtyje atsidurs nemažai šalies eksportuotojų, prekybos santykiais susijusių su tomis šalimis, kurios pripažino Ukrainos sertifikatus.

Sprendžiant daugelį iškilusių problemų, priimti atitinkami teisiniai dokumentai „Prioritetinių veiksmų planas dėl Ukrainos įsipareigojimų PPO vykdymo" ir „Veiksmų planas dėl Ukrainos ekonomikos prisitaikymo prie PPO reikalavimų". Abu šie dokumentai orientuoti į šalies konkurencingumo didinimą. Juose numatytas veiksmų planas dėl paramos žemės ūkio sektoriui skyrimo, atsižvelgiant į PPO reikalavimus, rinkos infrastruktūros gerinimas, dvišalių susitarimų plėtojimas, žemės ūkio ir maito produkcijos kokybės ir saugumo standartų peržiūrėjimas, didinant produkcijos saugą ir kokybę, perėjimas prie tarptautinių techninių standartų taikymo ir kt.

Priimta Valstybinė tikslinė ekonominė vidaus rinkos plėtros iki 2012 metų programa. Pagrindinės programoje numatytos priemonės yra: muitų-tarifinio reguliavimo politikos tobulinimas, mokestinės sistemos reforma, valstybės pagalbos suderinimas su tarptautine praktika.

J. Droždz

Mano ūkis, 2011/02