Daržovių augintojai, saugodami pasėlius nuo kenkėjų, išskirtinį dėmesį skiria tabakiniams tripsams. Ir ne veltui - Lietuvoje tabakinis tripsas dažnas ir pavojingas įvairių žemės ūkio augalų kenkėjas. Jie ne tik sugadina prekinę daržovių išvaizdą, bet ir perneša virusinių bei grybinių ligų sukėlėjus. Ypač sunku tripsų plitimą suvaldyti sausą ir karštą vasarą.

Tabakiniai tripsai priskiriami polifaginiams kenkėjams - iš viso gali maitintis daugiau kaip 100 rūšių augalais. Dažniausiai jie kenkia svogūnams, porams, česnakams, kopūstams, salierams, pomidorams, pupoms, agurkams, morkoms, sodo, dekoratyviniams ir šiltnamio augalams.

Pastaruoju metu itin didelis tabakinio tripso žalingumas stebimas kopūstuose - iš visų kopūstams kenkiančių tripsų rūšių tabakiniai sudaro nuo 76 iki 96 proc. Paprastai kopūstuose tripsai aptinkami birželio pabaigoje, nors jų rasti galima jau nuo gegužės vidurio. Tripsai labiausiai kenkia vidutinio ankstyvumo ir vėlyvųjų veislių kopūstams, skirtiems rauginti. Tokių veislių kopūstai paprastai būna su švelnesniais lapais ir plonesnėmis gyslomis - būtent todėl tripsai juos labiau mėgsta. Pirmiausia tripsai aptinkami ant išorinių lapų, bet vėliau jie atsiduria tarp besisukančių į gūžes lapų ir taip patenka į laikymui skirtas patalpas. Kai kopūstai laikomi aukštesnėje temperatūroje (pervežimo sandėliai, produkcijos ruošimo, prekybos salės ir panašiai), tripsai kenkia ir toliau.

Pažeidimų simptomai

Pažeisti tripsų lapai įgauna sidabrišką atspalvį dėl gausių smulkių gelsvų ar sidabriškų dėmelių, kurios vėliau paruduoja. Baltagūžių kopūstų lapų audiniai įgauna bronzinį atspalvį. Pažeistų audinių paviršiuje atsiranda įvairių nelygumų, iškilimų, primenančių karputes. Jie pablogina prekinę produkcijos išvaizdą, be to, tenka pašalinti ne vieną kopūstlapį, todėl padidėja derliaus nuostoliai. Per tripsų padarytus pažeidimus lengviau patenka puvinius sukeliantys patogenai.

Tripsų maitinimosi vietose matomi juodi taškeliai - tripsų ekskrementai

Anglakalbėse šalyse tabakinis tripsas vadinamas svogūniniu (onion thrips). Ant pažeistų svogūnų laiškų ir porų lapų atsiranda balsvų dėmių. Lapai blykšta, vėliau paruduoja ir nudžiūsta.

Biologijos ypatumai

Tabakinis tripsas (Thrips tabaci Lindeman) priklauso vabzdžių (Insecta) klasei, tripsų (Thysanoptera) būriui, tikrųjų tripsų (Thripidae) šeimai.

Tripsai yra smulkūs, gležni vabzdžiai su dviem poromis sparnų, kurių pakraščiai apaugę ilgomis blakstienėlėmis. Jų kūnas verpstės formos, burnos organai duriamieji. Tripsų vystymasis sudėtingas - jie turi kiaušinio, judriosios lervos, nejudriosios nimfos ir suaugėlio fazę, tad užima tarpinę vietą tarp nepilnos ir pilnos metamorfozės vabzdžių.

Tabakinio tripso suaugėliai žiemoja viršutiniame dirvos sluoksnyje. Pavasarį, kai vidutinė oro temperatūra pasiekia 10 ^oC, tripsai pradeda maitintis augalų žiedais, vėliau perskrenda ant kultūrinių augalų. Lauke mūsų klimato sąlygomis gali išsivystyti 2-4 generacijos. Populiacija gali labai išplisti šiltnamiuose - ten per metus spėja išsivystyti net 14 generacijų. Dauginasi partenogenetiškai. Toks dauginimosi būdas lemia labai greitą populiacijos augimą. Tripsų vystymasis trunka nuo 14 iki 30 dienų. Kai temperatūra pakyla per 30 °C, vystymosi ciklas sutrumpėja iki 10 ar 11 dienų. Suaugėliai gyvena iki 20 dienų.

LERVOS

Labai smulkios, nuo 0,5 iki 1,2 mm dydžio, baltos spalvos. Kūnas pailgos formos, siauras. Išsiskiria akys, kurios yra tamsios ir gana lengvai matomos. Lervos turi trumpas antenas. Skirtumas tarp suaugėlių ir lervų yra tas, kad pastarosios neturi sparnų ir neskraido.

Dauguma lervų aptinkamos tarp jaunų lapelių augalo viršūnėje, mat labiausiai mėgsta maitintis jaunais lapeliais. Pabaidytos jos labai greitai juda, pasislėpdamos lapų pagrinde, pažastyse. Apie dvi savaites pasimaitinusios lervos lenda į dirvą, kur galutinai subręsta ir po savaitės pasirodo naujos kartos suaugėliai.

NIMFOS

Tripsų nimfos yra tarpinės formos tarp lervų ir suaugėlių. Jos labai mažos, nuo gelsvos iki rudos spalvos, turi trumpas antenas, sparnai jau užsimezgę, bet dar nefunkcionuoja. Šioje stadijoje tripsai nesimaitina, paprasčiausiai būna ant augalo arba dirvoje.

SUAUGĖLIAI

Kūnas pailgos formos, apaugęs trumpais rausvais šereliais, iki 2,0 mm ilgio. Antenos iš 7 narelių, pirmasis narelis skaidrus, likusieji blyškiai gelsvi. Suaugėliai turi visiškai išvystytus sparnus, kurie labai skiriasi nuo kitų vabzdžių sparnų: yra siauri, apaugę blakstienėlėmis, priekiniai tamsesni, ant pagrindinės gyslos yra 4 šereliai. Ramybės būsenoje jie būna suglausti išilgai kūno. Spalva - nuo gelsvos iki tamsiai rudos. Patinėliai sutinkami retai, jie būna mažesni ir šviesesni už pateles. Aptinkami panašiai, kaip ir nesubrendę tripsai (ant jaunų lapelių), taip pat galima rasti ir ant žiedų. Suaugėliai yra judresni negu nesubrendę tripsai ar nimfos, nes gali skraidyti. Juos traukia geltona ir balta spalvos.

KIAUŠINIAI

Kiaušiniai yra mikroskopinio dydžio, elipsiški, skaidrūs ir beveik nematomi, balti arba geltoni. Patelės 1-2 savaites deda kiaušinėlius vieną po kito, įsprausdamos juos į minkštus audinius. Vienas kiaušinio galas yra arti audinio paviršiaus, kad galėtų vėliau iš jo išsiristi lerva. Viena patelė gali padėti iki 30 kiaušinių, labiau mėgsta dėti į lapų, skilčialapių arba žiedo audinius.

Svarbu skirti dėmesį profilaktinėms ir prevencinėms priemonėms. Apsaugos priemonės taikomos, kai kenkėjas pasiekia žalingumo ribą. Tačiau tripsų žalingumo riba nėra nustatyta visoms žemės ūkio kultūroms. Be to, įvairiose šalyse nustatoma skirtingai. Tai priklauso nuo vietinių klimato ir agrobiologinių sąlygų, kurios turi įtakos kenkėjo vystymuisi ir paplitimui.

Svogūnuose tripsų ieškoma gegužės ir birželio mėnesiais, poruose - liepą ir rugsėjį. Žalingumo riba svogūnuose laikoma 6-10 tripsai (suaugėliai ar lervos) ant augalo 3-5 lapelių tarpsniu; poruose - 6-10 tripsai ant augalo. Kitose šalyse tripsų žalingumo riba laikoma 3 tripsai ant lapo.

Pradėti tikrinti nuo lauko pakraščių

Tripsus palyginti lengva aptikti. Tam gali būti naudojamos geltonos ar baltos spalvos gaudyklės, kurios išdėstomos, priklausomai nuo augalų tipo. Svogūnuose tripsų ieškoti reikia prie pat lapų pagrindo, nes ten jų randama daugiausiai.

Dažnai vegetacijos pradžioje tripsai pirmiausia aptinkami pasėlio lauko pakraščiuose, o ne lauko viduryje, todėl reguliariai tikrinant lauko pakraščius, tripsus galima pastebėti laiku. Kad būtų galima dar lengviau pastebėti pirmuosius kenkėjus, rekomenduojama vėlyvųjų kopūstų laukus apsodinti ankstyvaisiais kopūstais, ant kurių tripsai pirmiausia ir bus aptikti.

Prevencinės apsaugos priemonės

● Neauginti kopūstų, ypač vėlyvųjų veislių, arti sandėlių, šiltnamių bei kitų objektų, kur laikoma augalų produkcija, vengti auginti arti svogūnų ir porų pasėlių. Net arti esantys žiemkenčių pasėliai gali būti rimta tripsų invazijos į kopūstus priežastis.

● Lietingo sezono metu tripsai paprastai nebūna didelė problema, kadangi lietus nuplauna smulkius vabzdžius nuo augalų paviršiaus. Ir atvirkščiai, sausą karštą vasarą tripsų populiacijos pasiekia maksimumą. Tokiu atveju apsaugoti augalus nuo tripsų sunku arba tiesiog neįmanoma.

● Laistymas sumažina tripsų dauginimąsi ir plitimą.

● Nors tripsai blogi skrajūnai, bet su vėjo srovėmis gali skristi toli. Todėl reikia atsižvelgti į vyraujančių vėjų kryptį ir planuoti pasėlius taip, kad laikyti skirti vėliau sodinami kopūstai būtų mažiau atakuojami tripsų.

● Po derliaus nuėmimo būtina sunaikinti augalų liekanas.

Cheminis apsaugos būdas

Pastebėjus tripsų, insekticidais kopūstus verta pradėti purkšti dar skrotelės tarpsniu (paprastai tai atitinka birželio trečiąjį dešimtadienį). Kitas kritinis momentas sutampa su svogūnų lapų (laiškų) nulinkimu. Kopūstų taip pat negalima purkšti pavėluotai - kai tripsai būna sulindę tarp į gūžę besisukančių lapų, purškimai jau neefektyvūs. Pastaruoju metu paplitusi nuomonė, kad nuo tripsų būtina purkšti sisteminio veikimo insekticidais, yra klaidinga: svarbiausia insekticidą panaudoti laiku. Nė vienas insekticidas nėra efektyvus, kai tripsai jau tūno po keliais į gūžę besisukančiais lapais.

Lenkijoje, kur tripsų problema kopūstuose ir svogūnuose taip pat labai aktuali, rekomenduojamas 2-3 ciklų purškimas. Vieną ciklą sudaro du purškimai kas 7 dienos. Naudojami insekticidai, kurių veikliosios medžiagos daugiausia yra iš piretroidų grupės. Tai beta-ciflutrinas, esfenvaleratas, cipermetrinas, deltametrinas, alfa-cipermetrinas, lambda-cihalotrinas, bifentrinas. Į kai kurių produktų sudėtį, be piretroidų, įeina fosforoorganinės grupės veikliosios medžiagos. Kalbant apie pesticidų naudojimą nuo tripsų, reikia pažymėti, kad egzistuoja atsparumo chemikalams problema.

Kitas svarbus momentas - purškimo kokybė. Labai svarbu, kad purškiamas tirpalas pasiektų kenkėją - negalima pamiršti, kad tripsai linkę gyventi pasislėpę tarp lapų, todėl purškiamas tirpalas turi gerai padengti visą augalo paviršių. Ruošiant tirpalą, būtent tripsams sunaikinti nurodoma naudoti didelį vandens kiekį ir išpurkšti jį aukštu spaudimu.

E. Survilienė

Mano ūkis, 2011/02