23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2011/02
Svarbiausia ne kiekis, o kokybė
  • J. Zaleckienė
  • Mano ūkis

Kėdainių rajono ūkininkas Rimantas Žebarauskas augina per 100 ha bulvių ir ateinantį pavasarį plotus planuoja didinti. Tikėtina, kad po sėkmingo 2010 metų derliaus pardavimo, kai saugyklas tiesiog šluote šluoja pirkėjai iš Rusijos, į bulvių augintojų gretas įsijungs daug naujų žaidėjų, tačiau tokia konkurencija Rimanto negąsdina: naujokams vargu ar pavyks pasiekti reikiamą produkcijos kokybę.

Kartu su tėčiu Henriku 650 ha žemės dirbantis Rimantas sako, kad šimtas hektarų bulvių – tai jau solidus plotas, prilygstantis 400 ha grūdinių kultūrų. Bulvės labai reiklios dirvai – joms būtina parinkti lengvą, gerai įdirbtą, neužmirkstančią žemę. Jei tokių laukų pavyktų rasti, tai bulvių plotus pavasarį plėstų, jei ne, tai tikrai nerizikuotų ir jų nesodintų – dešimties metų patirtis bulvių auginimo versle rodo, kad gero ir, svarbiausia, kokybiško derliaus tokiu atveju tikėtis neverta.

Pagal dabartines aukštas kainas ūkininkas spėja, kad ūkininkų, norinčių auginti bulves kitais metais, atsiras labai daug, bet užauginti kokybiškas vargu ar visiems pavyks. „Mes jau nuo 1999 metų auginame bulves traškučiams, ir iki šiol kiekvienais metais yra ko mokytis. Be to, ir investicijos į bulvių auginimo verslą yra didelės – tokiam plotui, jei nuo nulio pradėtum, apie 2 mln. litų reikia turėti“, – sako Rimantas.

Ūkyje supirkta visa bulvėms auginti reikalinga technika: vagų formuotuvas, sodinamosios, kombainai. Kita technika yra universali – tinkama ir javų, ir bulvių pasėliams prižiūrėti. Dėl pirkėjų paieškos Rimantui sukti galvos netenka – jis yra kooperatyvo „Bulvių namai“ narys, vienas iš aštuonių pajininkų, tad visą bulvių logistiką patikėjęs tvarkyti kooperatyvo administracijai.

Prognozuoja lietuviškų bulvių trūkumą

Bendras „Bulvių namų“ narių užauginamų maistinių bulvių kiekis siekia 10 000 tonų. Su tokio mąsto įmone skaitosi ir didieji šalies prekybos tinklai, tačiau, pasak Rimanto, problemų dirbant su prekybininkais netrūksta – ir atsiskaitymai vėluoja, ir kainas stengiamasi numušti iki minimumo, ir visos akcijos, viliojančios pirkėjus, daromos augintojų sąskaita. Žinoma, per prekybos tinklus parduodamas didelis bulvių kiekis, ir augintojai suinteresuoti palaikyti kuo geresnius ryšius su prekybininkais, tačiau kai reikalavimai kokybei išauga iki maksimumo, o kainos minimalios, vien geri norai negelbsti.

Rimantas prognozuoja, kad jei bulvės ir toliau į Rusiją keliaus tokiu sparčiu tempu, dar žiemai nepasibaigus bus išparduotas visas lietuviškų bulvių derlius. Rusai po Naujųjų metų už bulvių kilogramą mokėjo 1,30 Lt, ir kaina kas savaitę kyla maždaug po 10 centų. „Atrodo, kad Lietuvoje gerų bulvių greitai nebus galima nusipirkti, nes mūsų tinklai nori produkciją supirkti kuo pigiau. Jei jie nekeis strategijos, tai greitai lietuviškų bulvių paprasčiausiai neliks ir valgysime šviežias „kiaulines“ arba gigantiško dydžio egiptietiškas bulves“, – tokias perspektyvas numato Rimantas.

Praėjusį (2010 m.) sezoną ūkininkas pasodino 14 ha ankstyvųjų bulvių: iš jų 5 ha super ankstyvųjų ir 9 ha –– labai ankstyvų. 50 ha bulvių augina traškučiams, o likusios – paprastos maistinės bulvės. Joninėms šviežių bulvių visada jau spėja išauginti. Ankstyvąsias bulves nukasa prieš javų kūlimą, po javapjūtės pradeda kasti vėlyvąsias bulves. Dalį bulvių pasėlių pačiam ankstyviausiam derliui apdengia plėvele, įsirengė ir laistymo sistemą nuo šalnų (3 ha plotui).

Be abejo, labai svarbu atsirinkti tinkamas veisles. Dabar jau daugelio augintojų pamėgtas bulves Laura „Bulvių namų“ kooperatyvo nariai pradėjo auginti vieni pirmųjų. Ir iki šiol šios pailgos, raudona odele ir geltonu minkštimu bulvės yra vienos iš populiariausių, jų paklausa kasmet didelė. Barai, restoranai ir kitos visuomeninio maitinimo įstaigos vertina klasikines Vineta. Jų skonis ir kulinarinės savybės yra puikios. Traškučiams skirtos Saturna, Lady Rosetta auginamos tik iš sertifikuotos sėklos. Sėklą perka iš Petro Vasiliausko sėklininkystės ūkio, didžioji dalis sėklos atnaujinama kasmet.

Beje, ūkininkas dvejoja, ar kitais metais auginti bulves traškučiams – viskas priklausys nuo to, kokias sąlygas išsiderės su traškučius gaminančiomis kompanijomis. „Dabar pats derybų įkarštis – etapas, kai gąsdiname vieni kitus, – šypsosi Rimantas. – Mes sakome, kad už tokią mažą kainą neauginsime, o gamintojai – kad gaus pirkti iš kitur. Bet tikiu, kad pasieksime kompromisą.“

Bulvių augimą sustabdė liepos karščiai

Ūkininkas prasitaria, kad praėjusį sezoną traškučiams augintos bulvės buvo parduotos už labai mažą kainą (nė 40 centų už kilogramą nesiekė). Rimanto skaičiavimu, dėl prastų oro sąlygų bendras bulvių derlius užderėjo maždaug 40 proc. mažesnis negu įprastais metais, tad tam, kad įvykdytų sutarties sąlygas, bulvių teko nusipirkti iš kitų augintojų.

Labiausiai bulvių derlių sumenkino vidurvasario kaitros: visą liepą laikėsi nepakeliami karščiai, net naktimis temperatūra nenukrisdavo žemiau 24 laipsnių šilumos, o bulvių gumbai kaip tik liepos mėnesį auga sparčiausiai (optimali jiems temperatūra – nuo 12 iki 23oC). Nors bulvių plotai per kaitras buvo net kelis kartus laistyti, tai nepadėjo išvengti derliaus nuostolių. Be to, traškučiams skirtos bulvių veislės yra lepesnės, mažiau atsparios ligoms ir ne tokios derlingos. „Abejočiau, ar dabartinis kainų padidėjimas kompensuos derliaus praradimą“, – svarsto Rimantas ir guodžiasi tik viena mintimi, kad dveji iš eilės metai negali būti blogi.

Tėvukas ūkininkauja nuo 1992 m., Rimantas – nuo 2000-ųjų, bet tokių prastų metų, kaip praėjusieji, neprisimena. Kentėjo ne tik bulvės – javų derliaus taip pat tik pusė planuoto kiekio gauta. Be bulvių, ūkyje dar auginami vasariniai ir žieminiai rapsai, garstyčios, vasariniai ir žieminiai kviečiai, kukurūzai grūdams. Tačiau visas išankstines grūdų pardavimo sutartis įvykdė 100 proc. „Viską realizavome, švelniai pasakius, nepatogiomis kainomis“, – prisipažįsta ūkininkas. Ir čia pat pasidžiaugia, kad tokioje sudėtingoje žemdirbiui situacijoje bankai elgiasi supratingai – vieno kredito mokėjimą atidėjo iki 2011 metų galo, kitą (lėšos buvo būtinos trąšoms pirkti) suteikė su palyginti mažomis palūkanomis. „Taip bendradarbiaudami gal ir rasime atspirties tašką išgyventi ateinantį sezoną“, – SEB banko darbuotojų supratingumu džiaugiasi ūkininkas.

Visas ateinančiam sezonui reikalingas trąšas ūkininkas nusipirko dar iki Kalėdų. Rimantas tai sumai lėšų, kiek kainuoja trąšos, iš karto užfiksavo ateities sandorius rapsams ir kviečiams. Rapsų pardavimo išankstines sutartis pasirašė su bendrove „Kėdainių aruodai“, kviečių – su „Malsena plius“. Išankstinės sutartys pasirašytos ketvirtadaliui potencialaus derliaus kiekio.

Ūkininkas dalyvauja kooperatyvo „Lietuviški javai“ veikloje. Kooperatyvo nariai kartu aptaria, ką augins, kokios veislės labiausiai tinkamos perdirbėjams. Kai vienos veislės grūdų turimas didelis kiekis, lengviau derėtis dėl kainos – tokiu atveju galima išsiderėti papildomus 20–40 Lt už toną. Be to, per kooperatyvą galima pigiau įsigyti trąšų. Rimanto nuomone, labai svarbu, kad į kooperatyvą ateitų atsakingi žmonės, bendraminčiai. Kad kiekvienas narys įsisąmonintų, jog kooperatyvas savo veiklai turi užsidirbti pinigų. „Kas tai supranta, tiems labai gerai. Žiemą dabar man jokio vargo: suvežu produkciją į sandėlį ir galiu visą žiemą atostogauti“, – sako Rimantas.

Ambicingi ateities planai

Pasakodamas apie naujas investicijas, ūkininkas nepraleidžia progos pasidžiaugti, kad supaprastinta projektų rengimo tvarka yra tikras išganymas ūkininkams. „Ir vadinamieji didieji projektai dabar daug lengviau sutvarkomi. Praėjusią vasarą buvau nustebintas – projektą parengiau per 20 minučių, mokėjimo prašymą užpildžiau per 25 minutes. NMA ­tikrai pažengė į priekį ir yra verti pagiriamojo žodžio“, – sako Rimantas Žebarauskas.

Žebarauskų ūkyje jau įgyvendintas ne vienas projektas, naudojantis ES paramos lėšomis pastatyti grūdų bokštai, nupirkti visi traktoriai, javų kombainai. Dar vienam dideliam projektui rengiamasi šiemet – atėjo laikas sutvarkyti visą ūkio infrastruktūrą. Ūkio bazė pastatyta ant pliko lauko, buvusioje senelių žemėje. Iki šiol Rimantas bulvių derlių veža sandėliuoti į „Bulvių namų“ saugyklas Rūdiškėse, tačiau 2012 m. planuoja pasistatyti didelę saugyklą, kurioje galima būtų laikyti ir bulves, ir grūdus. Jei viskas klostysis gerai, tokį ambicingą planą turėtų pavykti įgyvendinti.