Nors už lango karaliauja žiema, tačiau būtent dabar pats laikas pasirūpinti, kad vasarą užklupę karščiai nebūtų netikėti, o gyvulius neištiktų šilumos stresas. Remiantis Jungtinių Valstijų specialistais, kai oras karštas ir drėgnas, pieno primilžis sumažėja iki 50 proc., o per karščius apsivaisina tik 10-20 proc. sėklintų karvių.

Gyvuliams perkaitimą (šilumos stresą) sukelia aukšta temperatūra ir didelis oro drėgnis. Stresą taip pat didina tiesioginiai saulės spinduliai, bet mažina judantis oras. Melžiamoms karvėms optimali temperatūra nuo -5 ^oC šalčio iki +18 ^oC šilumos (kiti tyrėjai šį intervalą išplečia nuo -13 ^oC iki +25 ^oC). Teigiama, kad gyvuliai patiria šilumos stresą, kai oro temperatūra yra 27-32 ^oC, o santykinis oro drėgnis viršija 50 proc. Jau tada primilžis sumažėja 10 proc., gyvuliai kvėpuoja dažnai, bet negiliai, intensyviau prakaituoja, suėda mažiau pašarų, tačiau išgeria daugiau vandens. Jei karvė suėda 0,5 kg pašarų mažiau (skaičiuojant sausosiomis medžiagomis), primilžis sumažėja 1 kg. Pakyla kūno temperatūra. Šilumos stresui sumažinti rekomenduojama taikyti papildomas vėsinimo ir apsaugos priemones, o kai aplinkos oro temperatūra pasiekia 38 ^oC,  nors santykinis  drėgnis neviršija 20 proc., būtina karves papildomai vėsinti. Pavojinga riba laikoma 38 ^oC aplinkos temperatūra ir 50 proc. oro santykinis drėgnis, o kai esant tai pačiai temperatūrai oro drėgnis padidėja iki 80 proc. silpnesni gyvuliai pradeda kristi. Dėl karščių Kalifornijos valstijoje (JAV ) 2006 m. krito 30 000 galvijų.

Apskaičiuota, kad dėl didelio karščio patiriama apie 422 EUR (1 460 Lt) nuostolių, skaičiuojant vienai karvei. 80 proc. visų nuostolių patiriama dėl sumažėjusios produkcijos ir  20 proc. dėl sveikatos problemų: pablogėja reprodukcija, susilpnėja imunitetas, dėl to padidėja gyvulių kritimas, pagausėja somatinių ląstelių piene.

Karštame ore galvijai šilumos gamybą ir išsklaidymą, taip pat kūno temperatūrą reguliuoja dviem būdais. Jie stengiasi išgarinti kuo daugiau drėgmės, dažniau kvėpuoja, seilėjasi. Organizmas pagreitina kraujo cirkuliaciją. Kad gamintųsi mažiau šilumos, gyvuliai mažiau juda ir mažiau, bet dažniau ėda. Karvės šilumą gamina virškindamos pašarus. Ėsdama grūdinius ir baltymingus pašarus karvė gamina mažiau šilumos negu ėsdama daug ląstelienos turinčius. Į tai atsižvelgiama, koreguojant gyvulių šėrimą karščių metu.

Priemonės karščio poveikiui mažinti

Vidurio Europos tvartuose taikomi šie techniniai karščio poveikio mažinimo būdai:

v  tiesioginės saulės radiacijos sumažinimas (stoginės, pavėsinės, izoliacija, želdiniai);

v  vėsinimas vandeniu (sėkmingai taikomas paukštidėse, kai oras traukiamas per kasetes, kuriomis cirkuliuoja vanduo);

v  oro judėjimo gyvulių zonoje suintensyvinimas ventiliatoriais (taikomas natūraliai vėdinamose galvijų tvartuose);

v  oro vėsinimas grunte iškastais kanalais (taikomas kiaulidėse);

v  šaldymo (kondensavimo) įrenginiai ( dažniausiai kiaulidėse).

JAV karštų zonų tvartuose karvės vėsinamos derinant purškimą vandeniu ir oro pūtimą. Literatūros duomenimis, purkšti vandeniu labiau rekomenduojama sauso klimato zonose, nors karvių dušai naudojami ir tropinėse bei subtropinėse zonose.

Galvijų girdymas. Pagerinti girdymą - svarbiausia priemonė per karščius. Kai labai karšta, karvės išgeria daugiau vandens pirmiausia savo fiziologinėms reikmėms patenkinti: daugiau vandens iškvėpuoja ir išprakaituoja. Jeigu vandens trūksta, mažiau pagaminama pieno. Uždarame aptvare girdyklos išdėstomos kas 15 m. Karvės neturėtų eiti iki girdyklos daugiau kaip 30 m, kai šviečia saulė, karšta ir drėgna. Karštą vasaros dieną karvei reikia vidutiniškai 20 l daugiau vandens. Įrengiant lauko melžimo aikštelę reikia nepamiršti, kad 50-60 proc. paros normos karvė išgeria iš karto po melžimo. Atstumas iki švaraus šviežio vandens šaltinio ganykloje neturi būti didesnis kaip 200 m. Dažniausiai 20-čiai karvių įrengiama viena gėrimo vieta arba joms skiriama 60 cm krašto lovinės girdyklos, įrengtos take, kuriuo karvės eina iš melžyklos. Girdyklos gylis bent 8 cm. Prie girdyklos 20-čiai karvių skiriama bent 1,2 m² vietos. Karvėms maloniausia gerti 20-30 ^oC šviežią vandenį.

Oro judėjimas. Beveik visi galvijų tvartai vėdinami natūraliai. Per karščius visiškai atidaromos vėdinimo angos, durys, kad oro judėjimo greitis padidėtų iki rekomenduojamo esamai temperatūrai ir papildomai vėsintų gyvulius. Karštomis dienomis be vėjo suintensyvinti oro judėjimą gali tik ventiliatoriai.

Įrengus papildomus ventiliatorius natūraliai vėdinamame tvarte galima suintensyvinti oro judėjimą ir apsaugoti gyvulius nuo šilumos streso. Taikomi techniniai sprendimai pavaizduoti schemoje.

Ventiliatoriai įjungiami, kai temperatūra viršija 20 ^oC. Tačiau JAV specialistų nuomone efektyvesnė vėsinimo priemonė - gyvulių purškimas vandeniu ir išpurkšto vandens garinimas oro srautu. Todėl įrengiami ir ventiliatoriai, ir vandens purškikliai.

Purškimas vandeniu. Dušai gyvuliams dažniausiai naudojami karštose sauso klimato zonose. Ant karvės per vėsinimo ciklą, trunkantį 1-2 minutes, išpurškiama 1,25 l vandens. Purškiama, kai aplinkos temperatūra viršija 20 ^oC. Kai aplinkos temperatūra 21-27 ^oC, purškiama kas 15, kai 28-32 ^oC - kas 10, kai viršija 32 ^oC - kas 5 min. Purškikliai montuojami 15-30 cm aukštyje virš gyvulio galvos ar 1,5-1,8 m aukštyje virš grindų. Per parą karvei išpurškiama apie 100 litrų vandens. Purškiant vandenį, patalpą reikia intensyviai vėdinti, kad nepadidėtų tvankumas.

Geriau gyvuliai vėsinami ir mažiau padidėja oro drėgnis, kai purškimas derinamas su vėsinimu oro ventiliatoriais. Gyvulys gali dar labiau kaisti, jeigu ant jo patekęs vanduo nedžiūsta. Geriausia, kai karvės link oras nuolat pučiamas vidutiniškai 3 m/s greičiu. Jeigu karvė intensyviai aušinama priešmelžiminėje laukimo zonoje, mažiau vėsinama tarp melžimų. Stengiamasi, kad vanduo netekėtų ant tešmens, nes į spenių liaukas gali patekti bakterijos ir sukelti mastitą.

JAV naudojami kelių tipų ventiliatoriai. Pavyzdžiui, 370 W galios ir 90 cm skersmens ašiniai ventiliatoriai, kurių našumas 19 000-20 000 m³/val., orą nupučia 6-9 m. Galingesni, 750 W galios ir 120 cm skersmens, ventiliatoriai, kurių našumas 36 000 m³/val., orą nupučia 9-12 m. Kalifornijos valstijoje ventiliatoriai sunaudoja 100-175 kWh elektros energijos vienai karvei per metus.

Paprastai laukimo patalpos (priešmelžiminės aikštelės) gale įrengiami ne mažiau kaip du ventiliatoriai. Didesnėje patalpoje rekomenduojama montuoti keturis ventiliatorius: du gale ir du patalpos viduryje. Ventiliatoriai orą pučia virš karvių šiek tiek įstrižai, kad oro srautas pasiektų gyvulius ir juos vėsintų. Kad nesikauptų vanduo ir gyvuliai neslidinėtų, laukimo patalpos grindų paviršius turi būti šiurkštus arba su grioveliais. Toks vėsinimo būdas naudojamas ne tik laukimo patalpoje, bet ir tvarte - ėdimo ir vaikščiojimo zonose.

Praėjusią vasarą ir Lietuvoje galvijų vėsinimo būdas vandeniu ir ventiliatorių pučiamu oru būtų labai pravertęs.

Apsauga nuo tiesioginių saulės spindulių. Siekiant apsaugoti ganomus galvijus nuo tiesioginių saulės spindulių, reikėtų įrengti pavėsines. Per karščius vertėtų sumažinti vaikščiojimo atstumus, trumpinti laukimo laiką priešmelžiminėje zonoje. Jeigu laukimo zona atvirame aptvare, jį rekomenduojama apdengti specialiais audiniais, kurie tiesioginių saulės spindulių poveikį sumažina 80 proc. Karštą saulėtą dieną gyvulius geriau laikyti tvarte negu atviroje ganykloje, tačiau tvarto durys, langai turi būti atidaryti, kad kiltų nedidelis skersvėjis. Jeigu karvės vis dėl to ganomos, reikėtų pasodinti greitai augančių medžių salelių ir kelyje į ganyklą, ir pačioje ganykloje. Ypač svarbu saugoti nuo tiesioginių spindulių tamsaus kailio galvijus.

Šėrimas. Per karščius karvės ėda mažiau, mažiau įsisavina sausųjų medžiagų - tai pagrindinė primilžio mažėjimo priežastis. Kad gyvuliai daugiau suėstų, pirmiausia jiems neturi trūkti šviežio vandens. Taip pat svarbu suderinti žolinių ir grūdinių pašarų racioną, mineralinius priedus, vitaminus. Mažinamas daug ląstelienos turinčių pašarų kiekis, didinama grūdinių pašarų dalis racione, riebalų kiekis. Galvijus reikėtų papildomai šerti vėsesniu paros laiku: ankstų rytą ir vėlų vakarą.

Mes nežinome, kokios vasaros bus Lietuvoje. Net jeigu ilgi karšti laikotarpiai dažnai nesikartos, vėdinimo suintensyvinimas, girdymo ir šėrimo tobulinimas visuomet atsipirks.

Straipsnyje panaudotos JAV, Vokietijos ir kitų šalių mokslininkų rekomendacijos

B. Kavolėlis

Mano ūkis, 2011/02