Lygindami dviejų gretimų veiklos laikotarpių rezultatus, matome trumpalaikius pokyčius, o pastebėti ir įvertinti tendencijas sudėtinga. Ieškodami atsakymo, kaip plėtojasi ar, priešingai, traukiasi mūsų šalies žemės ūkio gamyba, turime analizuoti ilgesnį, pavyzdžiui, penkerių metų laikotarpį.

Informaciją apie 2010-ųjų žemės ūkio gamybą Statistikos departamentas skelbs vėliau. Todėl remdamiesi Statistikos departamento oficialiai paskelbtais duomenimis (www.stat.gov.lt ir „Lietuvos žemės ūkis. 2009"), taip pat Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto mokslininkų apžvalgomis („Lietuvos žemės ir maisto ūkis. 2009"), pamėginome pasigilinti, kaip keitėsi žemės ūkio produkcijos gamyba ir jos apimtys per pastaruosius penkerius metus: kopiame į kalną ar riedame žemyn?

Bendrosios žemės ūkio produkcijos 2009 metais veikusiomis kainomis buvo pagaminta už 5 mlrd. 818 mln. Lt, t. y. 21,5 proc. mažiau negu 2008-aisiais, o palyginti su 2005 m. - 13,7 proc. daugiau.

Augalininkystės produkcija 2005-2009 metais (išskyrus nederlinguosius 2006-uosius) sudarė daugiau kaip pusę visos žemės ūkio produkcijos. Iš augalininkystės produkcijos pagal svarbą pirmą vietą užima grūdai, po jų - pašariniai ir kiti augalai, bulvės, rapsai, daržovės. Didžiausią gyvulininkystės produkcijos dalį sudarė pienas (net 23-29 proc. visos žemės ūkio produkcijos), gyvulių, paukščių, kiaulių, galvijų auginimas.

Augalininkystė

Grūdiniais augalais 2009 m. buvo apsėta 59,2 proc. viso pasėlių ploto (2008 m. - 60,6 proc., 2007 m. - 60,4 proc., 2006 m. - 57,4 proc.). Per 5 metus grūdinių augalų plotas Lietuvoje išaugo dėl 11,2 proc. padidėjusio bendro pasėlių ploto. Grūdinių augalų derliaus padidėjimą lėmė didesnis jų pasėlių plotas ir derlingumas (palyginti su 2005 m., plotas padidėjo 16,1 proc., derlingumas - 17,0 proc.).

Lietuva visiškai apsirūpina grūdais. Daugiausia jų sunaudojama gyvulininkystėje (2005-2009 m. pašarams skirta 36,8 proc. grūdų).

Cukrinių runkelių plotas Lietuvoje sumažėjo nuo 21 tūkst. ha 2005 m. iki 15,1 tūkst. ha 2009-aisiais. Nors cukrinių runkelių kokybės rodikliai gerėjo ir derlingumas didėjo, cukraus gamybos kvotai įvykdyti runkelių plotai 2008 m. buvo pernelyg sumažinti.

Bulvių pasėlių plotai kasmet mažėjo, per 2005-2009 metus - 37 proc., per 2009 metus - 3,9 proc. Bulvių derlius 2009 m. Lietuvoje buvo 7,5 proc. mažesnis nei prieš metus, o palyginti su 2005-aisiais - 26 proc. Tačiau prekinių bulvių pasiūla rinką patenkino, nes, paklausai sumažėjus, gyventojai savo reikmėms užsiaugino daugiau bulvių.

Lietuvoje 2009 metais rapsais buvo apsėta 191,9 tūkst. ha, arba 18,8 proc. daugiau negu 2008-aisiais. Žieminių rapsų pasėliai padidėjo 62,1 proc., vasarinių sumažėjo 10,9 proc. 2009 metų rudenį Lietuvos rapsų augintojai pasėjo 126,6 tūkst. ha žieminių rapsų - 20,1 tūkst. ha (18,9 proc.) daugiau nei 2008-aisiais.

Rapsų plotas ir derlingumas 2005-2009 m.

Rapsai yra vieni rentabiliausių augalų. Jų derlius 2009 metais, palyginti su 2008-aisiais, išaugo 25,9 proc. Per 2009 metus Lietuvoje iš rapsų augintojų supirkta 366,5 tūkst. t rapsų, arba 67,1 tūkst. t (22,4 proc.) daugiau nei 2008-aisiais.

Lauko daržovių pasėlių plotai 2005-2009 m. mažėjo. 2009 metais pasodinta 14,1 tūkst. ha lauko daržovių - 0,7 proc. mažiau nei prieš metus ir net 32 proc. mažiau negu 2005-aisiais. Ūkininkų ir šeimos ūkiuose yra 99 proc. lauko daržovių pasėlių ploto ir tik 1 proc. - bendrovėse. Šakninės daržovės (morkos, svogūnai, burokėliai ir kitos) užėmė 55 proc. lauko daržovių pasėlių, kopūstai - 25 proc.

Lauko daržovių derlius 2006 m. sumažėjo 46 proc., dėl išaugusio daugelio daržovių derlingumo kasmet didėjo ir 2009-aisiais buvo didžiausias per pastaruosius ketverius metus, tačiau 12 proc. mažesnis negu 2005-aisiais. Per 2005-2009 metų laikotarpį didėjo tik agurkų derlius - išaugo 53 procentais.

Žemės ūkio pridėtinė vertė 2005-2008 išlaikė augimo tendenciją, o 2009 m. ją pakeitė kritimas. Šis rodiklis, palyginti su 2008-aisiais, sumažėjo daugiau kaip penktadaliu. Pridėtinės vertės sumažėjimą lėmė žemės ūkio produkcijos supirkimo kainų kritimas. Tačiau kritimas šiame sektoriuje buvo daug mažesnis nei vidutiniškai šalies ūkyje.

Žemės ūkio dalis bendrosios pridėtinės vertės struktūroje kasmet mažėja: nuo 8,7 proc. 1998 m. iki 3,4 proc. 2009-aisiais.

Šie pokyčiai rodo, jog išlaikyti žemės ūkio gamybos lygį ir didinti jos apimtis yra sudėtinga. Šiandieninius rezultatus garantuoti padeda didelė ES ir nacionalinė parama žemės ūkiui, rinkos reguliavimo priemonės.

Viktoras Trofimišinas

Mano ūkis, 2011/02