Kiaulių auginimo ekspertams danams, regis, bet kokios kliūtys yra įveikiamos. Augindami kiaules griežtesnėmis negu likusieji Europos Sąjungos ūkininkai sąlygomis, danai sugeba pasiekti rekordinių kiaulių produktyvumo rodiklių. Dalis jų, net pakilus grūdų kainoms, ūkininkauja pelningai. Ir nors didžioji dauguma šios šalies kiaulių augintojų balansuoja ties bankroto riba, jie nenuleidžia rankų ir naujus iššūkius pasitinka optimistišku posakiu: „Nepasiduoti net tada, kai esi spąstuose".

Daugiausia kritikuojami dėl aplinkos užterštumo Danijos kiaulių augintojai daro viską, kad pakeistų visuomenės požiūrį, ir negaili investicijų aplinkos taršą mažinančioms technologijoms. Vis naujus reikalavimus jie priima kaip neišvengiamą būtinybę ir sukandę dantis stengiasi jų laikytis. Taip dirbdami danai pasiekė stulbinamų rezultatų: šiandien, esant tam pačiam užterštumo lygiui kaip 1985 m., jie vietoje vienos kiaulės užaugina dvi. Nuo 1985 m. amoniako kiekis kiaulių mėšle sumažėjo beveik 60 proc. Prieš daugiau kaip 20 metų 98 kg sverianti kiaulė su mėšlu išskirdavo 110 g azoto, o dabar 102 kg masės kiaulė - tik 65 g. Azoto kiekis sumažėjo, sumažinus baltymų kiekį racione.

Pernai Danijoje įsigaliojo dar viena naujovė - kaip ir futbolo aikštėje nusižengusiems futbolininkams, kiaulių augintojams gali būti parodyta geltonoji kortelė. Tokį įspėjimą gauna tie ūkininkai, kurie kiaulėms duoda dvigubai daugiau antibiotikų negu vidutiniškai šalyje. Pasak Danijos žemės ūkio ir maisto tarybos Kiaulininkystės tyrimų centro ir departamento vadovo Martino Andersono (Martin Andersson), priimti tokį sprendimą privertė stiprėjantis susirūpinimas žmonių sveikata ir didėjantis bakterijų atsparumas antibiotikams. „Gydytojai sunerimę dėl kylančių ligų, kurias sunku įveikti, protrūkių. Geltonųjų kortelių sistema įsigaliojo pernai. Gavusiam ją kiaulių augintojui suteikiama galimybė per 9 mėnesius sumažinti kiaulėms suvartojamų antibiotikų kiekį. Jei po 9 mėnesių ūkyje niekas nepasikeičia, ir ūkininkui, ir jo gyvulius prižiūrinčiam veterinarijos gydytojui gali būti taikomos administracinės priemonės. Ūkiui paskiriamas kitas veterinarijos gydytojas, kuris griežtai kontroliuoja vaistų suvartojimą ūkyje. Į stebimą ūkį nuolat vyksta atsakingų tarnybų inspektoriai", - apie naują tvarką pasakoja M. Andersonas.

Antibiotikų įsigijimo duomenys kaupiami nacionalinėje bazėje, todėl nė vienas kiaulių augintojas negali nuslėpti, kiek vaistų nupirko, o gydytojas - kiek jų išrašė. Žinoma, įspėtas kiaulių augintojas gali nesutikti su nuobauda ir tokį įspėjimą ginčyti.

Pasak M. Andersono, nors kiekvieną apribojimą ūkininkai kritikuoja, tačiau pradėta taikyti naujovė pasiteisino: kiaulininkystės ūkiuose suvartojamų antibiotikų kiekis sumažėjo 11,7 proc. Per praėjusių metų antrąjį ketvirtį daniškos kiaulės gavo iš viso 26 820, per trečiąjį - 23 681 kg antibiotikų.

Gyvūnų gerovė - po padidinamuoju stiklu

Per pastaruosius metus Danijos kiaulininkystės sektoriuje įgyvendinta ir daugiau naujovių. Kad daniška kiaulienos produkcija būtų išskirtinė, Danijos kiaulių augintojų organizacija prieš trejus metus parengė naują specifinę kokybės standartų sistemą, pagal kurią kontroliuojamas kiaulių šėrimas, gydymas, analizuojamos gyvulių kritimo priežastys, gerinamos jų auginimo sąlygos. „Įdiegtos naujovės garantuos maisto saugumą, atsekamumą ir gyvulių gerovę bei sveikatą", - standartų esmę nurodo M. Andersonas. Šiai programai skirta apie 1 mln. EUR (3,45 mln. Lt). Nauja kokybės standartų sistema visiems ūkiams bus privaloma nuo 2013 metų.

Danijoje gyvūnų gerovės reikalavimai taip pat yra griežtesni negu kitose šalyse, pavyzdžiui, praėjus 4 savaitėms po sėklinimo ir likus 7 dienoms iki paršiavimosi kiaulės turi būti laikomos palaidos. Palaidai laikyti paršingas kiaules bus privaloma visiems šalies kiaulių augintojams nuo 2013 metų. „Žinoma, tai pareikalaus nemažų investicijų. Kai kurie ūkininkai, neturėdami iš ko investuoti, bus priversti ūkius parduoti arba uždaryti", - svarsto Danijos žemės ūkio ir maisto tarybos atstovas.

Remiantis atlikta apklausa, dabar palaidai paršavedes laiko 68 proc. kiaules auginančių danų, o nuo 2013 m. tokia laikymo sistema bus įdiegta 94 proc. visų ūkių. „Be to, ūkininkai planuoja laikyti 14 proc. daugiau paršavedžių. Tai labai optimistiniai planai. Atėjus 2013-iesiems, dar daug kas gali pasikeisti. Greičiausiai, paršavedžių populiacija nedidės, nes ūkius plėsti Danijoje sudėtinga dėl aplinkosaugos reikalavimų", - apklausos rezultatus atsargiai vertina M. Andersonas. Jo nuomone, ūkininkų norai gali ir nevirsti tikrove, nes ūkių plėtra šalyje sustojo dėl griežtos bankų politikos. Investicijos į kiaulininkystę pastaraisiais metais siekia trečdalį įprasto lygio, t. y. nukrito nuo 1,6 iki 0,27-0,41 mlrd. EUR (nuo 5,54 iki 0,93-1,42 mlrd. Lt). „Organizuojame daug susitikimų su bankininkais, kuriems bandome įrodyti, kad Danijos ūkininkai yra profesionalūs kiaulių augintojai, todėl jiems duoti kreditus nėra rizikinga. Deja, bankai nenori didinti finansavimo krepšelio žemės ūkiui ir švelninti paskolų teikimo sąlygų", - problemas vardija M. Andersonas.

Daniją, kaip ir daugelį valstybių, palietusi ekonomikos krizė gerokai numušė žemės kainą, kuri pasiekė 2006 m. lygį. Nepaisant to, žemė Danijoje išlieka brangiausiųjų sąraše: 1 ha pernai kainavo per 20,5 tūkst. EUR (70,7 tūkst. Lt), 2008-aisiais pakilimo metais ji buvo užkopusi net iki 34 tūkst. EUR (117,3 tūkst. Lt) ir aukštesnės ribos.

Smaugia pabrangę pašarai

Kaip ir visiems Europos Sąjungos gyvulių augintojams, danams siaubą kelia brangstantys pašarai. „Pašarų kaina per didelė, kiaulienos savikaina per aukšta, o kiaulių supirkimo kaina nedengia išlaidų - tokia šiandiena padėtis", - komentuoja M. Andersonas. Pernai vidutiniškai vienas ūkis patyrė apie 48 tūkst. EUR (apie 166 tūkst. Lt) nuostolių. Tiesa, 33 proc. efektyviai besiverčiančių ūkių metus užbaigė pelningai ir uždirbo vidutiniškai po 20 tūkst. EUR (70 tūkst. Lt) pelno.

Skaičiuojama, kad Danijoje kiaulių augintojai patiria po 16 EUR (po 55,2 Lt) nuostolių vienai kiaulei. Kiaulių supirkimo kaina 1,28 1,48 EUR/kg skerdenos (4,41 Lt/kg), o sąnaudos - 1,48 EUR/kg skerdenos (5,12 Lt/kg). „Norint išlikti konkurencingiems, kiaulių auginimo savikaina turi būti apie 1,15 EUR/kg (apie 3,96 Lt/kg), - pabrėžia M. Andersonas, - o norint kiaules Danijoje auginti pelningai, reikia nemažai žinių ir sugebėjimų. Tai ne kiekvienam įkandamas verslas".

Pagal Danijos kiaulininkystės tyrimų centro prognozes, nuo vasario mėn. kiaulienos kainos ir Jungtinių Valstijų, ir ES rinkose pradės kilti. Augimas numatytas iki birželio-liepos mėn. Vėliau jos stipriai kris, o šių metų pabaigoje vėl pradės augti.

Svarbus Danijos žemės ūkio sektorius

Kiaulininkystė Danijoje - reikšmingas visai šalies ekonomikai sektorius. Net 90 proc. kiaulininkystės produkcijos eksportuojama, daugiausia į Vokietiją. Kiaulininkystės eksporto apimtys sudaro per 4 mlrd. EUR (13,8 mlrd. Lt). Per metus eksportuojama apie 7,5 mln. atjunkytų paršelių ir 0,7 mln. bekonų, išvežama per 1,8 mln. t kiaulienos.

Danijoje kiaules augina 5 tūkst. ūkininkų, iš kurių didžioji dauguma priskiriama profesionalams. 1985 m. šalyje buvo 10 kartų daugiau (beveik 50 tūkst.) kiaulininkystės ūkių. Daugiau kaip 65 proc. paršavedžių laikoma didesnėse kaip 500 paršavedžių bandose. Didžioji dalis (65 proc.) skerdžiamų kiaulių užauginama stambiuose ūkiuose, kuriuose per metus nupenima daugiau kaip 5 tūkst. bekonų. Šalyje auginama 28,2 mln. kiaulių, 1,1 mln. paršavedžių. „Naujų ūkių nebekuriama, tik stambėja esami", - sako M. Andersonas.

Danijos kiaulių augintojai pasiekė labai gerų kiaulių produktyvumo rodiklių. Per metus paršavedė atveda beveik 30 paršelių. Tiesa, nemažai jų - daugiau kaip 10 proc. - nugaišta, žurnalistų apskaičiavimu, per dieną šalyje netenkama 25 tūkst. paršelių. „Tai išties nemaža problema, kuriai išspręsti telkiami mokslininkų protai. Beje, ir kitose šalyse paršelių mirtingumo rodikliai mažai skiriasi, - tikina M. Andersonas. - Nemažo jauniklių mirtingumo priežastis sunku įvardyti. Tikėtina, kad viena iš jų - didelis paršelių skaičius vadoje. Be to, intensyvios kiaulininkystės ūkiuose pritrūksta laiko tinkamai kiaulių priežiūrai."

Remiantis kiaulininkystės tyrimų centre atlikto eksperimento rezultatais, prieita išvados, kad, siekiant išsaugoti kuo daugiau paršelių, verta laikyti papildomą paršelius žindančią paršavedę. Apsimokėtų samdyti ir darbuotoją specialiai apsiparšiavusioms kiaulėms naktį prižiūrėti. „Tačiau kas norės dirbti tokį darbą?" - svarsto M. Andersonas. Nepaisant visų sunkumų, kiaulininkystė Danijoje gyvuos, mat kiaulienos poreikis, didėjant gyventojų skaičiui, auga. Kasmet kiaulienos suvartojimas pasaulyje padidėja beveik 2 procentais. Naujus iššūkius danai pasitinka be baimės: naujas kiaulininkystės galimybes atveria neseniai pradėta taikyti genominė selekcija, gerokai paspartinanti veislininkystės procesus.

Daina Stanišauskienė

Mano ūkis, 2011/02