Bakterinė degligė į Lietuvos sodus įsiveržė 2005 m. ir pridarė sodininkams nemažai nuostolių. Paskui buvo ligos depresijos periodas, tačiau praėjusiais metais fiksuoti duomenys rodo, kad ateinančiam vegetacijos periodui lieka susikaupęs stiprus bakterinės degligės užkrato potencialas. Ar vėl bus ligos proveržis, priklausys nuo meteorologinių sąlygų bei auginamų veislių vaismedžių jautrumo.

Vaismedžių bakterinę degligę sukelia bakterija Erwinia amylovora (Burrill) Vinslov et al. Ji gali pažeisti apie 200 rūšių erškėtinių šeimos augalų: kriaušes, obelis, svarainius, slyvas, dyglainius, kaulenius, gudobeles, šermukšnius, rožes, avietes ir kt. Liga pažeidžia beveik visas augalo dalis: žiedus, lapus, jaunus ūglius, šakas, kamieną. Paprastai ligai jautriausi yra žiedai, nuo jų užkratas pereina ant lapų, ūglių ar šakų.

Ligos sukėlėjas plinta su vėju, lietumi, kruša. E. amylovora - pirmoji išaiškinta augalų patogeninė bakterija, kurią platina vabzdžiai (bitės, vapsvos, musės, amarai ir kt.), paukščiai. Ji gali būti pernešta su sodinamąja ir skiepijimo medžiaga, rečiau - su vaisiais, eksudatu ištepta tara ir pakavimo medžiaga. Ligai išplisti palankios sąlygos, kai pakankamai drėgna (laikosi 70 proc. drėgmė). Patogenas gali daugintis, esant plačiam temperatūros diapazonui: nuo 4 iki 32 ^oC. Karštu vasaros laikotarpiu ligos plitimas gali sustoti, tačiau vėl atsinaujinti rudenį. Nustatyta, kad liga greičiau vystosi šilto ir drėgno oro sąlygomis.

Pasaulyje yra sukurtos bakterinės degligės prognozavimo sistemos - modeliai Maryblyt, Cougar blight, Billing. Jos leidžia nustatyti ligos plitimo riziką ir pagal tai tiksliau pasirinkti purškimo laiką. LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės institute naudojama pažangi sodo ir daržo augalų ligų ir kenkėjų prognozavimo sistema, kuri yra sukurta 2005 m. Austrijoje. iMETOS®sm (Pessl Instruments, Austrija) - yra moderni automatinė matavimų stotis meteorologiniams duomenims fiksuoti bei ligų ir kenkėjų rizikai nustatyti. Ją sudaro: oro temperatūros, santykinės oro drėgmės jutikliai, vandens rinktuvas krituliams matuoti, lapų drėgmės, vėjo krypties ir greičio, dienos periodo bei slėgio matavimo jutikliai.

Meteorologinės stotys duomenis fiksuoja kas 10 min., jie perduodami naudojant GPRS ryšį. Duomenys internetinėje duomenų bazėje atnaujinami kas valandą. Atsivertus internetinį puslapį ir įvedus slaptažodį, atidaromi meteorologinių stotelių duomenys, užfiksuoti visų jutiklių. Ligų ir kenkėjų prognozavimo modeliai periodiškai pagal meteorologinius duomenis apskaičiuoja ligų infekcijos riziką ar kenkėjų galimą pasireiškimą.

Internetinės prognozavimo iMETOS®sm sistemos bakterinės degligės prognozavimo modelis numato skirtingus ligos pasireiškimo fonus.

Išskiriami penki galimi fonų variantai:

• pastaruosius du sezonus degligės nebuvo;
• pastaruosius du sezonus degligė pasireiškė atskirose vietose;
• praėjusį sezoną degligė pasireiškė atskirose vietose;
• bakterinė degligė aptikta šalia sodo;
• netoliese yra dabar aktyvių degligės žaizdų.

Skirtinguose fonuose susidaro nevienodos galimybės patogenams pasireikšti.

Sodininkystės ir daržininkystės institute 2008-2009 m. atliktas tyrimas „Bakterinės degligės židinių stebėsena Lietuvos versliniuose soduose ir medelynuose ir ligos rizikos veiksnių analizė". Bakterinės degligės monitoringas atliktas ekspedicijų metu penkiuose versliniuose soduose Pasvalio, Panevėžio, Alytaus, Anykščių bei Kauno rajonuose. Mokslininkai stebėjo bendrą augimviečių būklę, ieškojo augalų su degligei būdingais simptomais. Klinikinių bakterinės degligės požymių neaptikta, tad galima teigti, kad po ankstesnio bakterinės degligės proveržio, šie metai buvo ligos depresijos metai. Vaismedžiai buvo apžiūrimi dviem etapais: gegužės pabaigoje - birželį bei rugpjūčio pabaigoje - rugsėjį.

Visuose stebėtuose soduose per 2008 m. vegetacijos periodą iMETOS®sm bakterinės degligės prognozavimo modelis užfiksavo iš viso 10 dienų, o per 2009 m. vegetacijos periodą - jau 50 dienų, kai bakterinės degligės infekcijos rizikos indeksas rodė didžiausią patogeno pasireiškimo galimybę.

Praėjusių metų ypatumai

2010 m. vegetacijos periodas išsiskyrė sudėtingomis oro sąlygomis. Birželio mėnesį vyravo lietingi orai. Aukščiausia oro temperatūra daugelyje rajonų siekė 27-30 °C, pietiniuose rajonuose 31-32 °C. Kritulių iškrito 1,5-3 normomis daugiau negu įprasta. Liepos mėnesį vyravo labai šilti orai. Mėnesio vidutinė oro temperatūra buvo 20,3-22,2 °C (4,1-5,4 °C aukštesnė negu vidutinė daugiametė). Šį mėnesį kritulių iškrito taip pat iki 2,5 normos daugiau negu paprastai būdinga liepai. Rugpjūčio pirmąjį ir antrąjį dešimtadienius išsilaikė labai šilti orai. Nuo antrojo dešimtadienio pabaigos orai atvėso. Mėnesio vidutinė oro temperatūra buvo 2,6-3,9 °C aukštesnė negu vidutinė daugiametė. Visam vegetacijos periodui taip pat buvo būdingas didelis santykinis oro drėgnumas. Žodžiu, susidarė idealios sąlygos bakterinėms ligoms plisti.

Per 2010 m. vegetacijos periodą sode, kur paskutinius du sezonus degligės nebuvo, iMETOS®sm bakterinės degligės prognozavimo modelis užfiksavo iš viso 48 dienas, kai bakterinės degligės infekcijos rizikos indeksas rodė didžiausią patogeno pasireiškimo galimybę. Sode, kur bakterinė degligė aptikta šalia sodo, tokių dienų buvo 61. Nors abu sodai yra skirtinguose sodininkystės rajonuose, tačiau palankiausias bakterinei degligei periodas truko 51 dieną (nuo birželio 30 iki rugpjūčio 20 dienos) visuose versliniuos soduose, kuriuose veikia iMETOS®sm meteorologinės stotelės. Duomenys rodo, kad ateinančių metų vegetacijos periodui lieka susikaupęs stiprus bakterinės degligės potencialas, viskas priklausys nuo meteorologinių sąlygų vegetacijos metu bei auginamų veislių vaismedžių jautrumo.

Profilaktinės apsaugos priemonės

Efektyvių, specifinių cheminių preparatų nuo bakterinės degligės nėra. Profilaktikai rekomenduojama naudoti vario grupės preparatus. Lietuvoje yra registruoti Funguran - OH 50 WP (v. m. vario hidroksidas) ir Champion 50 WP (v. m. vario hidroksidas), kurie skirti obelų ir kriaušių apsaugai nuo rauplių (produktai registruoti profesionaliam naudojimui). JAV atlikti tyrimai parodė, kad vario hidroksido efektyvumas nuo bakterinės degligės svyruoja nuo 36 iki 75 proc. Funguran OH 50 WP 2,5 kg/ha purškiama iki pumpurų brinkimo ar krintant vaismedžių lapams, mažesnė (0,75 kg/ha) Funguran norma naudojama vegetacijos metu iki žydėjimo. Champion 50 WP (5,0 kg/ha) naudojamas pavasarį, iki pumpurų brinkimo. Šiuos preparatus būtina naudoti profilaktiškai, ypač medelynuose ir jaunuose soduose. Profilaktiškai minėti vario preparatai naudojami iš karto po genėjimo.

Apsaugai nuo bakterinės degligės taip pat turi būti taikomos visos agrotechninės priemonės, norint išvengti ligos išplitimo soduose. Geriausi rezultatai gaunami, kai nuo bakterinės degligės taikoma integruota apsaugos strategija. Ši strategija pagrįsta prevencinių apsaugos priemonių taikymu: tinkamu vaismedžių genėjimu, pažeistų šakų, ūglių šalinimu ir naikinimu, subalansuotu vaismedžių tręšimu bei kenkėjų naikinimu insekticidais.

Norint laiku užkirsti kelią ligos plitimui soduose, reikia sodinti tik sveikus sodinukus, parinkti atspariausias bakterinei degligei obelų veisles bei jų poskiepius. Nuo vaismedžių žydėjimo pradžios iki vasaros pabaigos reikia nuolat stebėti augalų būklę, ypač kai žydėjimo metu vyrauja šilti ir drėgni orai. Žydėjimo metu sodas apžiūrimas 2-3, o po žydėjimo - 1-2 kartus per savaitę. Bakterinės degligės pažeistas vaismedžių šakas ir ūglius nupjauti 15-45 cm žemiau pažeidimo vietos ir sudeginti. Genėjimo priemonės būtinai turi būti dezinfekuojamos prieš kiekvieną panaudojimą.

Tręšiant vaismedžius, reikia parinkti tinkamą azoto, fosforo ir kalio (N-P-K) trąšų balansą ir nepertręšti azoto trąšomis, nes tai sudaro palankią terpę degligei plisti. Reikia atlikti lapų analizę, kad būtų pasiektas maitinimo metu vaismedžiams būtinas N-P-K balansas. Dirvos rūgštumas taip pat turi įtakos degligės plitimui. Dirvos pH turi būti palaikoma 5,5-6,5. Taip pat patartina vengti laistymo iš viršaus, geriau palieti lašeliniu būdu, kai vanduo nukreipiamas tiesiai į šaknų zoną.

Bakterinę degligę platina kenkėjai: amarai, pjūkleliai, blakutės ir kiti vabzdžiai (skruzdėlės, blakės). Kai kuriuos vabzdžius, pavyzdžiui, muses, skruzdėles, pritraukia bakterijų išskiriamas eksudatas. Eksudatu aplipę vabzdžiai migruoja ant sveikų vaismedžio ūglių ir juos užkrečia. Bitės gali platinti bakterinę degligę žydėjimo metu, pernešdamos bakterijas iš užsikrėtusių žiedų į sveikus. Todėl, esant bakterinės degligės rizikai, negalima bičių avilių laikyti šalia sodo. Po žydėjimo labiau plinta amarai, kurie taip pat platina degligę. Visi kenkėjai, platinantys bakterinę degligę, naikinami insekticidais. Insekticidai naudojami žalio kūgio tarpsniu, prieš žydėjimą bei po žydėjimo, pradėjus plisti amarams.

Šiuo metu mūsų šalyje bakterinė degligė yra karantininis organizmas, todėl 2006 m. birželio 14 d. Lietuvos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-246, nustačius soduose bakterinės degligės židinius, turi būti veikiama pagal griežtas taisykles. Per 15 dienų ligos židiniai bei aplinkui augantys vaismedžiai (žemaūgiuose soduose - 10, aukštaūgiuose - 20 metrų spinduliu) turi būti išrauti ir sudeginti.

A. Valiuškaitė

Mano ūkis, 2011/02