23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2011/01
Vasarinių javų veislės
  • A. Leistrumaitė, V. Ruzgas
  • Mano ūkis

Nors ruduo palengva migdo laukus ir priešakyje dar laukia ilga žiema, pats laikas susiplanuoti vasarinių javų sėją. Galbūt laukuose atras savo vietą naujų lietuviškų veislių miežiai ir avižos - derlingumu jie beveik nenusileidžia užsienio selekcijos kultūroms, o ištvermingumu dažnai jas net lenkia.

Į Nacionalinį augalų veislių sąrašą 2010 metais buvo įrašytos 32 vasarinių miežių veislės, tarp jų dvi lietuviškos. Tai - Aura DS ir Luokė.

Aura DS - vasarinių miežių veislė, sukurta Žemdirbystės institute, sukryžminus perspektyvinį selekcinį numerį 3762-37 (Mirena x mutantas iš veislės Gintariniai) su švediška veisle Lina.  Aura DS konkursiniuose veislių bandymuose tyrimų metais subrandino 5,75 t ha-1grūdų derlių. Tai 0,84 t ha-1 arba 17,1 proc. daugiau negu standartinė veislė. Augalų veislių tyrimo stotyse derliaus vidurkis - 5,5 t ha-1. Didžiausias grūdų derlius gautas 1997 m. Kauno augalų veislių tyrimo stotyje - 7,34 t ha-1.

Tai vidutinio vėlyvumo miežių veislė, 2-3 dienomis vėlyvesnė už veislę Luokė. Vegetacijos periodas 83-98 dienos. Augalų vidutinis aukštis 74 cm. Augalai atsparūs išgulimui - atsparumas įvertintas 8 balais. Šios veislės miežiai atsparūs miltligei, iš dalies - dulkančioms kūlėms ir dryžligėms.

Grūdai stambūs, vidutinė 1 000 grūdų masė 49,8 g, natūrinis svoris - 683 g l-1. Grūduose 13,7 proc. baltymų ir 58,1 proc. krakmolo. Vasarinių miežių Aura DS varpos dvieilės, geltonos, tankios su ilgais -14-16 cm - akuotais. Veislė varpų kokybe ir atsparumu išgulimui panaši į Alsą, bet  žemesnė ir ankstyvesnė. 1999 m. įrašyta į Nacionalinį augalų veislių sąrašą, 2006 m. - į ES Bendrąjį Žemės ūkio augalų veislių katalogą.

Luokė - vasarinių miežių veislė, sukurta Žemdirbystės institute, sukryžminus perspektyvinį selekcinį numerį 5763-36 (Vega x (Ofir x Berenice)) su angliška veisle Flare. Instituto konkursiniuose veislių bandymuose veislė Luokė tirta 1996-2000 metais. Per šį laikotarpį vidutiniškai subrandino 5,44 t ha-1 derlių. Konkursiniuose bandymuose Šilutės, Pasvalio ir Vilniaus augalų veislių tyrimo stotyse vidutinis derlius gautas 5,25 t ha-1.

Nauja veislė derlingesnė už standartinės veislės miežius 0,17-0,37 t ha-1. Didžiausias grūdų derlius gautas 2000 m. Pasvalio augalų veislių tyrimo stotyje - 7,65 t ha-1, tai rodo didelį veislės derlingumo potencialą. Luokės grūdai stambūs - vidutinė 1 000 grūdų masė 50,4 g, natūrinis svoris 684 g l-1, grūduose sukaupta 12,4 proc. baltymų ir 58,1 proc. krakmolo. Vidutinis augalų aukštis 69 cm. Šie miežiai atsparūs išgulimui - atsparumas įvertintas 8,8 balo. Veislė vidutinio ankstyvumo, jos vegetacijos periodo ilgis 88 dienos, kaip ir veislės Ūla. Bet, skirtingai negu Ūla, atsparesnė dryžligėms, ypač rudadėmei.

Šios veislės miežiai neblogai krūmijasi, varpoje būna vidutiniškai 21-23 grūdai. Varpos geltonos, dvieilės, 7,5-7,9 cm ilgio, su šiurkščiais 13-15 cm akuotais. Veislė pašarinio tipo. Gerai auga ir dera visose dirvose, auginant pagal rekomenduojamą vasarinių miežių auginimo technologiją. 2001 m. įrašyta į Nacionalinį augalų veislių sąrašą, 2005 m. į ES Bendrąjį Žemės ūkio augalų veislių katalogą.

Dar dvi naujos perspektyvios miežių veislės Alisa DS ir Arka DS paskutinius metus tiriamos Lenkijoje, IVS (išskirtinumo, vienodumo ir stabilumo) tyrimuose. Tikimasi, kad kitais metais jos papildys lietuviškų veislių asortimentą.

Alisa DS - sukurta 2002 m. Žemdirbystės institute, sukryžminus danišką veislę Jacinta su angliška veisle Vortex. 2004-2005 m. duomenimis, Alisa DS (5,04 t ha-1) lenkė standartą Luokė (4,39 t ha-1) 0,65 t ha-1, arba 14,8 proc. Naujoji veislė pasižymi trumpu šiaudu (66 cm), atspari išgulimui. Gerai krūmijasi. Grūdai stambūs, 1 000 grūdų masė - 52,5 g. Vidutinio ankstyvumo, salyklinio tipo (baltymų - 9,6-11,9, krakmolo - 61,8-62,3 proc.). Atspari miltligei, dryžligei, dulkančiosioms kūlėms, vidutiniškai atspari rinchosporiozei. 2006 m. perduota tirti Valstybiniam augalų veislių tyrimo centrui (dabar Valstybinė augalininkystės tarnyba).

Arka DS - sukurta 1998 m. Žemdirbystės institute, sukryžminus selekcinį numerį LŽI 7385 su vokiška veisle Madona. 2004-2008 m. tyrimų duomenimis, Arka DS (5,21 t ha-1) lenkė standartinę veislę Luokė 0,75 t ha-1, arba 16,8 proc. Naujoji veislė pasižymi trumpu šiaudu (64 cm), yra atspari išgulimui. Gerai krūmijasi. 1 000 grūdų masė - 43,4 g. Vidutinio ankstyvumo, pašarinio tipo (baltymų - 12,9, krakmolo - 59,9 proc.). Atspari miltligei, dryžligei, dulkančiosioms kūlėms, vidutiniškai atspari rinchosporiozei ir ramuliarijai. 2007 m. perduota tirti Valstybiniam augalų veislių tyrimo centrui.

Į Lietuvos Nacionalinį augalų veislių sąrašą 2010 metais buvo įrašyta 14 avižų veislių. Tarpe jų yra dvi lietuviškos - tai Migla ir plikosios avižos Mina DS.

Migla - sukurta Žemdirbystės institute iš kryžminimo kombinacijos LŽI 1172 su veisle Dula. Lietuvos Augalų veislių tyrimo stotyse veislė tirta 1998-2000 metais. Per šį laikotarpį vidutiniškai prikulta 4,93 t/ha grūdų. Nauja veislė derlingesnė už standartinės veislės Jaugila avižas 0,48 t ha-1. Didžiausias grūdų derlius gautas 2000 m. Šilutės AVT stotyje - 7,3 t ha-1. Naujos veislės grūdai vidutinio stambumo, vidutinė 1 000 grūdų masė 39,1 g, tai yra 1,2 g didesnė negu veislės Jaugila. Vidutinis lukštingumas - 25,1 proc. Augalų aukštis 90 cm. Atsparumas išgulimui įvertintas 6,2 balo.

Veislės vegetacijos periodo ilgis panašus kaip ir standartinės veislės Jaugila. Naujoji veislė yra vidutiniškai atspari ligoms. Grūduose mažiau riebalų, bet grūdai yra stambesni, todėl jie geriau tinka maisto produktų gamybai negu Jaugilos grūdai. Baltymų kiekis grūduose (13,2 proc.) panašus kaip ir standartinės veislės Jaugila. Veislė priklauso vadinamajai aurea atmainai. Ji yra geltongrūdė ir be akuotų. Šluotelė skėstašakė, tačiau pakankamai kompaktiška, 11-15 cm ilgio. Šiaudas tvirtas, su 2-4 bambliais. Natūrinis svoris - 496 g l-1. 2001 m. įrašyta į Nacionalinį augalų veislių sąrašą, 2006 m. - į ES Bendrąjį Žemės ūkio augalų veislių katalogą.

Mina DS - plikųjų (belukščių) avižų veislė, sukurta Žemdirbystės institute, sukryžminus selekcinį numerį LŽI 1309-5 ir veislę Abel. Šios avižos belukštės, dėl to derlingumu negali prilygti lukštingosioms veislėms. Kauno AVT stotyje 2007-2008 m. vidutiniškai užderėjo 5,9 t ha-1. Didžiausias šios avižų veislės grūdų derlius išaugintas 2008 m. Kauno AVT stotyje - 6,90 t ha-1. Augalų vidutinis aukštis palyginti didelis - 120 cm. Stiebai labai atsparūs išgulimui, įvertinta 9 balais. Tai vidutinio ankstyvumo veislė, jos vegetacijos periodo vidutinė trukmė - 91 diena. Grūdai vidutinio stambumo, 1 000 jų svoris - 30,1 g. Grūdai pasižymi labai mažu lukštingumu, kuris tyrimo metais vidutiniškai sudarė tik 5,97 proc. Tačiau, kaip ir visos belukščių avižų veislės, Mina DS yra nepralenkiama pagal grūdų kokybės rodiklius. Riebalų joje randama 7,5, o baltymų 15,2 proc. 2010 m. ši veislė įrašyta į Nacionalinį augalų veislių sąrašą ir į ES Bendrąjį Žemės ūkio augalų veislių katalogą.

A. Leistrumaitė, V. Ruzgas

Mano ūkis, 2011/01