Veršelių viduriavimas - dažna ir nuostolinga ūkiams liga. Dėl nebrandžios virškinimo sistemos, nesusiformavusio imuniteto jaunikliai yra labai jautrūs aplinkos poveikiui.

Pirmosiomis gyvenimo dienomis į naujagimių veršelių virškinimo traktą kartu su krekenomis patenka gerosios žarnyno bakterijos. Tačiau dėl nepalankių gyvulių laikymo bei šėrimo sąlygų į žarnyną gali pakliūti ir patogeniniai mikroorganizmai, kurie sukelia disbakteriozę, ir veršeliai pradeda viduriuoti.

Viduriavimo priežastys

Prieauglio virškinimo traktas yra silpnai išsivystęs ir morfologiškai, ir funkciškai. Silpna imuninė, endokrininė ir nervų sistemos. Disbakteriozė dažna ir dėl kitų organizmo fiziologinių ypatumų. Jautriausi yra jaunikliai iki 2 savaičių amžiaus. Gimusių veršelių virškinimo trakte po gimimo įsitvirtina tų rūšių mikrobai, kurie čia patenka pirmiausia. Beveik steriliame virškinimo trakte įsitvirtinti gali ne tik žarnyno pienarūgštės bakterijos, bet ir patogeninė mikroflora. O šių mikroorganizmų kiekybinis ir kokybinis santykis lemia ligų atsiradimą. Esant nedideliems žarnyno mikrofloros sutrikimams, diarėjos simptomų gali ir nebūti. Tačiau tokia lėtinė disbakteriozė turės įtakos veršelių augimui, imuninės sistemos būklei, pašarų virškinimui ir maisto medžiagų įsisavinimui.

Pienarūgštės bakterijos (laktobacilos, bifidobakterijos) patenka į veršelių virškinimo traktą kartu su krekenomis ir sudaro teigiamą žarnyno mikroflorą. Šių bakterijų medžiagų apykaitos produktai slopina patogeninių mikroorganizmų aktyvumą, dauginimąsi, taigi apsaugo organizmą nuo jų sukeliamų ligų. Kad įsitvirtintų gerosios bakterijos, virškinimo trakte turėtų būti jiems optimalios gyvavimo sąlygos, tinkama temperatūra, pakankamas maisto medžiagų kiekis.

Patogeniniai mikroorganizmai į žarnyną patenka su nekokybiškais pašarais, esant antisanitarinėms gyvulių laikymo sąlygoms. Didelę įtaka žarnyno mikroflorai turi nesubalansuoti racionai, skubotas veršelių pratinimas prie naujų pašarų, įvairūs stresai. Kai naudingų bakterijų populiacija nepakankamai gausi, susidaro palankios sąlygos egzistuoti ir daugintis patogeniniams mikrobams: enterobakterijoms, pseudomonoms, enterokokams, stafilokokams, mieliniams grybams ir kt. Veršelių viduriavimo priežastis gali būti ir rota-, koronavirusų infekcija.

Probiotinių preparatų nauda ir privalumai

Vis labiau populiarėjant ekologinei gyvulininkystei, didėjant produkcijos saugos reikalavimams, ieškoma naujų, nemažiau efektyvių negu chemoterapinės priemonės, gydymo alternatyvų. Viena iš jų - probiotiniai preparatai. Probiotikams priklauso gyvi virškinimo trakto mikroorganizmai - laktobacilos, bifidobakterijos, enterokokai ir kt. Tai ekologiškai švarūs biopreparatai, neturintys pašalinio poveikio ir karencijos laiko mėsai. Šie pašariniai priedai teigiamai veikia virškinimo trakto mikrofloros būklę. Probiotikų veikimo mechanizmas - konkurencinė kova dėl maisto medžiagų tarp normalios ir patogeninės žarnyno mikrofloros. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad probiotikų bakterinės kultūros antagonistiškai veikia patogeninius mikroorganizmus, neutralizuoja toksinus, sąveikaudamos su žarnyno gleivine stimuliuoja nespecifinį imunitetą, o prisijungusios prie gleivinės ląstelių sudaro apsauginį barjerą.

Probiotikai teigiamai veikia pašarų virškinimą ir medžiagų įsisavinimą. Jie ypač tinka atstatyti žarnyno mikroflorą po antibiotikų kurso. Naujausi moksliniai probiotikų tyrimai įrodo jų naudą ne tik gydymui ir profilaktikai. Be to, naudojant probiotikus, pagerėja gyvulių apetitas, taigi mažėja pašarų sąnaudos ir didėja priesvoriai. Pastebėtas teigiamas poveikis mėsos kokybei. Probiotikai, kurių sudėtyje yra gyvų mielių, turi daug fermentų, padedančių virškinti pašarą ir teigiamai veikiančių gyvulių produktyvumą.

Prebiotikai - kas tai?

Prebiotikai - gerųjų bakterijų augimą stimuliuojančios medžiagos. Tokiomis savybėmis pasižymi angliavandeniai: inulinas, sojos oligosacharidai, laktilolis ir kt. Prebiotikai - tai medžiagos, nevirškinamos gyvulio organizmo fermentų, tačiau skaidomos žarnyno mikrofloros gerųjų bakterijų. Dėl tokių specifinių savybių prebiotikai žarnyne metabolizuojami tik gerųjų virškinimo trakto bakterijų, todėl padidina bifidobakterijų kiekį.

Iš dalies patogeninės bakterijos prebiotikų skaidyti nesugeba, todėl jos konkurenciškai slopinamos. Prebiotikai, skatindami teigiamos mikrofloros dauginimąsi, stiprina žarnyno gleivinės apsauginę funkciją, sujungia ir šalina į organizmą patekusias patogenines bakterijas bei jų išskirtus toksinus, gamina medžiagas, stimuliuojančias imuninį ir neimuninį atsaką. Dėl tokių savybių prebiotikus tikslinga naudoti kartu su probiotikais, kad sustiprėtų pastarųjų veiksmingumas.

Veršelių disbakteriozės gydymas ir profilaktika

Tik pastebėjus sergantį veršelį, būtina jį izoliuoti nuo sveikų gyvulių ir gydyti pagal veterinarijos gydytojo nurodymus. Nustačius ligos priežastį, skiriamos atitinkamos gydymo priemonės. Visais atvejais sergantys gyvūnai laikomi šiltoje, sausoje patalpoje, gausiai pakreikus kraiko. Stipriai viduriuojant netenkama daug skysčių, todėl didelis dėmesys turi būti skirtas organizmo skysčių-druskų balansui palaikyti. Veršeliai girdomi iki kūno temperatūros pašildytais elektrolitų tirpalais, pavyzdžiui, ringerio-loko ar natrio chlorido izotoniniu (9 mg/ml) tirpalais. Galima ir patiems ūkyje pasigaminti 1 proc. valgomosios druskos ir virinto vandens tirpalą. Tinka preparatai, kurių sudėtyje yra gliukozės, vitaminų, pektino, želatinos ir kitų medžiagų, pavyzdžiui, etrovitinas, regidratas. Tokie preparatai apsaugo žarnyno sienelių ląsteles nuo uždegimo, pagerina pieno virškinimą žarnyne. Gliukozė virškinimo trakte teigiamai veikia fermentaciją, elektrolitų pasisavinimą ir aprūpina organizmą energija. Sunkiais atvejais eletrolitiniai-rehidraciniai tirpalai leidžiami tiesiai į veną. Viduriuojančius veršelius tikslinga girdyti sėmenų, ryžių ar vaistažolių nuovirais, pavyzdžiui, ąžuolo žievės nuoviru, ramunėlių arbata. Esant disbakteriozei, būtina atstatyti normalią žarnyno mikroflorą. Kad žarnyne netrūktų gerųjų bakterijų ir iš naujo susiformuotų populiacija, veršeliai turi gauti probiotikų 2 kartus per parą visą gydymo laiką. Pasirinkti probiotiniai preparatai (pavyzdžiui, Microbond, Yeasture ir kt.) dozuojami pagal instrukcijas.

Profilaktiškai rekomenduojama sugirdyti įvairių probiotikų kartu su pirmosiomis krekenų porcijomis. Patekusios į žarnyną aktyvios mikrobinės kultūros jungiasi prie gleivinės ląstelių ir taip apsaugo ją nuo potencialių sukėlėjų, jau pirmosiomis gyvenimo dienomis formuoja teigiamos žarnyno mikrofloros populiaciją. Savitas mikrobinis balansas žarnyne bus išlaikytas, jeigu su pašarais arba pašarų priedais gyvulys reikalingų mikroorganizmų gaus periodiškai.

Jauniklių organizmas labai jautrus laikymo sąlygoms ir tvarto parametrų svyravimams. Tvartų mikroklimatas turėtų būti ne tik optimalus, bet ir stimuliuoti imuninę organizmo būklę, sveikatingumą. Nereikėtų pamiršti bendrų profilaktikos priemonių: valyti ir dezinfekuoti veršiavimosi patalpas, veršelių gardus, girdymo indus ir kitą inventorių. Labai svarbu per pirmąsias 6 veršelio gyvenimo valandas sugirdyti užtektinai krekenų. Veršelius reikia šerti reguliariai du kartus per dieną. Krekenas ir pieną prieš girdymą reikia pašildyti iki 36-38 ºC temperatūros. Naudojami tik aukštos kokybės pieno pakaitalai ir pašarų priedai.

J. Ramanauskienė

Mano ūkis, 2011/01