Didžiausia Šiaurės Europoje paroda „Agromek" metus užbaigė įžiebdama naujas žvaigždes gyvulininkystės ir augalininkystės technologijų padangėje. Pirmą kartą nuo 2007 m. žvaigždėmis (specialiuoju „Agromek" ženklu) įvertinta tiek daug naujų produktų - 173, iš jų trimis žvaigždėmis pasipuošė 32, dviem - 22 eksponatai.

Organizatoriai šią parodą vadina išskirtine, bet ne dėl to, kad atidarytas naujas modernus paviljonas didelėms žemės ūkio mašinoms eksponuoti. Ir ne dėl to, kad pirmą kartą renginio atidarymo iškilmėse dalyvavo Danijos Premjeras Larsas Lokė Rasmusenas (Lars Løkke Rasmussen). Svarbiausia žinia ir parodos dalyviams, ir lankytojams, ta, kad nuo šiol „Agromek" veidas įgaus ankstesnius bruožus, t. y. kaip ir anksčiau ji bus skirta visų žemės ūkio sričių naujovėms pristatyti. „Paroda vėl bus tokia pat, kokią mes pažįstame nuo 1975 metų. Sprendimas organizuoti specializuotas augalininkystės ir gyvulininkystės parodas pamečiui nepasiteisino. Atsižvelgiant į dalyvių pageidavimus, nuspręsta sugrąžinti ankstesnę renginio koncepciją ir parodas rengti kas dveji metai. Technikos gamintojams paprasčiau dalyvauti „Agromek" tais metais, kai nevyksta didžiausia technikos paroda „Agritechnica". Taigi, kita paroda „Agromek" vyks 2012 metais lapkričio mėnesį, - sprendimą keisti parodų organizavimo tvarką motyvuoja organizacinio komiteto pirmininkas Stenas Andersenas (Sten Andersen). - Be to, tokiu sprendimu siekiama sumažinti parodos organizavimo išlaidas."

Pasak jo, žemės ūkis ir maisto sektorius užima svarbią vietą Danijos ekonomikoje, todėl ir „Agromek" įgauna vis didesnę reikšmę. Daniškų gaminių (maisto ir technikos) eksportas sudaro apie 20 proc. viso šalies eksporto, kuris pernai, palyginti su 2009 m., išaugo 9 proc. „Daugiau kaip 10 tūkst. ūkininkaujančių danų sukuria 150 tūkst. darbo vietų kaimo vietovėse. Tai sudaro 13 proc. visos šalies mastu, todėl labai svarbu, kad sektorius būtų skatinamas vystytis, o ne kuriamos dirbtinės kliūtys jam plėtoti. Deja, šiandieninėje Danijoje žemės ūkis neturi tokių prioritetų, kokius turėjo anksčiau. Dažnai pamirštamas ir faktas, kad be žemdirbių nebus nei daniškos duonos, nei mėsos, nei pieno ", - apgailestavo S. Andersenas, pridurdamas, kad Danijos ūkininkai šiandien susiduria su naujais iššūkiais. Vienas iš jų - klimato kaita. Tarptautinė klimato komisija pažymėjo, kad Danija turi skirti daugiau dėmesio energijos gamybai iš biomasės.

Keturias dienas vietoje penkių trukusį naujovių šou S. Andersenas vertina itin pozityviai. Nepaisant sunkumų kai kuriose žemės ūkio srityse, „Agromek" parodoje tvyrojo optimistinės nuotaikos. Nors renginio data sutapo su galinga jėga Daniją užgriuvusios žiemos pradžia, Herningo parodų centre apsilankė daugiau kaip 37 tūkst. lankytojų, iš jų - beveik 3 750 atvyko iš užsienio.

Daniška technika ir gyvuliai turi tarptautinį pripažinimą

Tai, kad į Danijoje organizuojamą parodą atvyko tiek daug užsieniečių, S. Andersenas įvardija kaip ženklą, jog daniškos mašinos turi gerą vardą ir yra paklausios. Rekordinis nuo 2007 m. komisijos įvertintų technikos ir technologijų naujovių skaičius rodo nė sekundei nesustojančią pažangą. „Kai kuriose Europos valstybėse krizė jau praeityje ir mes tikimės, kad daniškų mašinų paklausa vėl augs. Mes jau pasirengę didinti technikos gamybos apimtis, - kad rinkos atsigauna įsitikinęs Danijos žemės ūkio mašinų gamintojų organizacijos vadovas Peteris Pedersenas (Peter Pedersen). - Šalies įmonės kasmet parduoda technikos už 6-8 mlrd. Danijos kronų (2,8-3,7 mlrd. Lt). Daugiausia - eksporto rinkose."

Parodoje „Agromek" gyvulininkystės ūkių įrangą, veislinius gyvulius, pašarų priedus, veterinarijos naujoves, žemės ūkio mašinas, bioenergijos sistemas, konsultavimo paslaugas ir kitas ūkininkavimui būtinas priemones pristatė daugiau kaip 500 dalyvių. Dalis jų savo pasiekimus demonstravo gyvai: pavyzdžiui, veislininkystės darbo rezultatus geriausiai atspindi veisliniai, rekordinio produktyvumo gyvuliai, kuriems demonstruoti kiekvieną dieną buvo rengiama po kelis pasirodymus. Danijoje galvijų veislininkystei skiriamas ypatingas dėmesys, todėl šalies ūkiuose auginamos karvės duoda bene daugiausiai pieno visoje Europos Sąjungoje.

„Agromek" prizininkai

Iš visų parodoje pristatytų naujovių speciali „Agromek" komisija išskyrė 173 naujoves, iš jų 6 eksponatai pripažinti renginio laureatais. Juos eksponuojančioms kompanijoms atiteko specialūs prizai.

„Agromek" prizininkais šiemet tapo „Kverneland" kompanijos programinė įranga Geoseed ateities sėjamosioms, palydoviniu ryšiu kontroliuojanti kiekvieną mašinos išsėjimo diskelį. Sėjamosios su tokia įranga sėja itin preciziškai ir sėklą įterpia labai tiksliai, todėl nelieka neužsėtų ar persidengusių plotų. Specialiu prizu apdovanota ir įmonės „Biocover" rūgščių įterpimo į srutas laistymo metu įranga SyreN. Į srutas įterptos rūgštys mažina organinių trąšų rūgštingumą, dėl to mažėja ir amoniako emisijos. Talpykla su sieros rūgščių tirpalu montuojama ant priekinės traktoriaus pakabos, o rūgštys iš jos pumpuojamos į srutų rezervuarą. Tokia technologija gali būti naudojama bet kokių augalų pasėliams tręšti.

Iš gyvulininkystės ūkiams skirtų naujovių laureatais pripažintos „kojinės" Kruuse Bovivet Hoof Bandage karvių nagoms gydyti, automatinių šėryklų kiaulėms plovimo sistema Maximat Porker. Komisija įvertino ir fermentuotus rapsų baltymų priedus kiaulėms, galvijams, paukščiams ir kailiniams žvėreliams, pagamintus kompanijoje „Vådfodereksperten". Parodos prizą taip pat gavo įmonė „P. J. Skovværktøj" už prietaisą pjūklo grandinei galąsti, nenuimant jos nuo įrankio.

Daniška technika paklausi ir Lietuvoje

Danijoje pagamintomis mašinomis prekiauja kelios Lietuvos įmonės. Bendrovė „East West Agro" praėjusių metų pavasarį atnaujino prekybą daniškais žemės dirbimo agregatais Dal-Bo. „Šios technikos pardavimų rodikliai gerokai viršijo mūsų lūkesčius. Pardavėme dvigubai daugiau padargų negu planavome", - sako Lietuvos įmonės direktorius Gediminas Kvietkauskas.

Danijos kompanijos „Dal-Bo" vizitinė kortelė - volai, tačiau Lietuvoje paklausūs ir diskiniai skutikliai, sunkiosios lėkštės. Tik kultivatoriai kol kas neranda pirkėjo, nes iki šiol jie buvo gana brangūs. „Tikimės, kad šį sezoną lietuviai įvertins ir danišką kultivavimo techniką, kuri šiek tiek atpigo", - viliasi įmonės vadovas. Parodoje demonstruotas naujos kartos lengvesnis, mažesnio darbinio pločio (5-8 m) ir su mažesniu skaičiumi darbinių dalių kultivatorius Dal-Bo CultiLift - šių metų kompanijos „Dal-Bo" naujovė, skirta nedideliems ūkiams. „Palyginti naujas kūrinys - smulkinimo agregatas MaxiCut. Tai universali mašina, smulkinanti bet kokias liekanas ir kietus grumstus. Palyginti su įprasta mulčiavimo mašina, MaxiCut pranašesnė, nes mažiau dylančių dalių, galima važiuoti didesniu greičiu", - liekanų smulkintuvo paskirtį nurodo G. Kvietkauskas.

Unikalios konstrukcijos daniškus purkštuvus Danfoil į Lietuvą tiekiančios įmonės TTK („Technikos tiekimo kompanija") vadovai taip pat tikina, pasirinkę labai gerą techniką. „Purkštuvais prekiaujame porą metų. Jie išsiskiria iš kitų purškimo mašinų dideliu našumu. Chemikalai ant augalų patenka su suslėgto oro srautu, kuris padengia ne tik viršutinę, bet ir apatinę lapijos dalį, todėl pakanka 35-50 l/ha tirpalo normos vietoj įprastos 200-400 l/ha. Taip pat taupomi ir pesticidai. Jų sąnaudos sumažėja 15-20 proc. Kai kurie užsienio ūkininkai normas mažina dar labiau - 75 procentais", - apie technikos ypatumus pasakoja Alfredas Lukminas, TTK atstovas. Kad daniški purkštuvai yra labai taupūs, įsitikino ir lietuviai. Rokiškio r. ūkininkas Vytautas Giriūnas, įsigijęs Danfoil prikabinamą purkštuvą, tirpalo normas sumažino iki 50 l/ha, o pesticidų - 15 procentų.

Parodoje „Agromek" eksponuoti keli atnaujinti Danfoil purkštuvų modeliai. Juose įdiegti naujos kartos kompiuteriai, kurie gali gauti palydovinės navigacijos duomenis. Kad nebeliktų kelis kartus nupurkštų plotų, purškimo sijos dalis gali būti atjungta. Be to, įdiegus lietimui jautrius ekranus, supaprastėjo ir jų valdymas.

Kompanija „Danfoil" gamina tik 3 modelių purkštuvus: prikabinamus, pakabinamus ir savaeigius, tačiau visi jie su pažangia purškimo technologija. Purškimo mašinos gali būti gaminamos iki 36 m darbinio pločio. Išskirtiniai ir Danfoil purkštukai, kuriems suteikiama net 10 metų garantija. Be to, jie tinkami bet kokiems preparatams išpurkšti. Skystoms trąšoms purkšti reikia užsakyti specialią sistemą, montuojamą ant to pačios sijos, t. y. tas pats purkštuvas gali purkšti ir trąšas, ir pesticidus.

Daina Stanišauskienė

Mano ūkis, 2011/01