Rusijos, Baltarusijos ir Kazachstano muitų sąjunga kelia daug diskusijų ir klausimų. Ar tikrai naujoji sąjunga sukuria šių šalių narių konkurencinį pranašumą, ar yra tik rinkos apsaugos priemonė?

Rusijos pozicija dėl stojimo į Pasaulio Prekybos Organizaciją (PPO) 2009 metais pasikeitė iš esmės. Šalis pareiškė stosianti į tarptautinę organizaciją kartu su Baltarusija ir Kazachstanu, o tuo tarpu tarp trijų šalių sudaroma trišalė muitų sąjunga. Tai Rusijos atsakas į ilgai užsitęsusias derybas su PPO ir pasaulinės finansinės krizės iššūkius. Pastarasis veiksnys, ko gero, buvo pretekstas Rusijos apsisprendimui, kadangi pasaulinės finansinės krizės akivaizdoje importas į Rusiją ir toliau sparčiai augo, o šalies eksporto apimtys nuosekliai mažėjo. Šalis turėjo imtis kokių nors priemonių, todėl įgyvendino jau nuo 1995 metų puoselėtą Muitų sąjungos idėją.

Muitų sąjungos įkūrimas suteikia galimybę suvienodinti pagrindines užsienio prekybos reguliavimo nuostatas, sukurti vieningą muitų teritoriją ir nacionalinį valdymo organą. Sąjungos šalys nutarė taikyti vienodus muito tarifus prekėms ir vadovautis vieningu Muitinės kodeksu, tačiau kiekviena šalis atskirai pasilieka teisę kai kurioms prekėms taikyti kitokius mokesčius ir nusistatyti pereinamąjį laikotarpį.

Muitų sąjungos nustatytieji tarifai bus aukštesni negu ligšiol taikyti: siekiama įdiegti 95 proc. unifikuotą muitų tarifą, tarp šalių neliks muitinės postų ir muitinės patikrų. Baltarusijai Muitų sąjunga – tai kelias į ES. Šalis planuoja, kad per 3–4 metus pavyks sukurti laisvosios prekybos zoną su ES. ES atsakas Baltarusijai – pasiūlymas grįžti prie preferencinių muitų tarifų sistemos nuo 2010 m. pradžios. Preferenciniai ES muitų tarifai žemesni už standartinius maždaug 3–5 proc., o Baltarusijai tai reiškia 21 mln. JAV dolerių metinių pajamų. Vieningo muitų sąjungos tarifo kūrimo pagrindu taps Rusijos muitų tarifai. Planuojama, kad Kazachstano tarifai nežymiai kils, o muitų tarifas Rusijai eiti į Baltarusijos ir Kazachstano rinkas bus sumažintas 1 procentiniu punktu. Prognozuojama, kad Muitų sąjunga Rusijai atneš 400 mlrd. JAV dolerių pelno, o Baltarusijai ir Kazachstanui – apytiksliai po 16–18 mlrd. dolerių.

Regioninė integracija

Regioniniai integracijos projektai yra sveikintini, jie kuria didesnę rinką, tačiau Muitų sąjungos sukūrimo tikslai interpretuojami įvairiai. Viena vertus, tai siekis sukurti konkurencinį pranašumą bei svaresnę įtaką pasaulinėje grūdų rinkoje, kita vertus, Sąjunga vertinama vien kaip politinis darinys, grąžinantis Rusijai politinę įtaką regione. Trečias aspektas yra tai, jog Muitų sąjunga yra atsakas į vis stiprėjančią Kinijos įtaką Centrinės Azijos regione. O Rusijai, kad patektų į pastarąjį regioną ir jame įsitvirtintų, reikalingas Kazachstanas, kaip vartai į Centrinę Aziją. Tuo labiau, kad planuojama, jog susitarimo tarp trijų šalių sėkmės atveju prie jų prisijungs Tadžikistanas ir Kirgizija. Sudarytoji muitų sąjunga leis kroviniams judėti be kliūčių pagrindiniais transporto koridoriais: Azijos–Ramiojo vandenyno regionas–Europa, Vidurinė Azija–Europa.

Koks Muitų sąjungos šalių potencialas? Visų pirma, tai skirtingo dydžio šalys. Sąlyginai mažoms šalims – Baltarusijai ir Kazachstanui – naudinga prisijungti prie vienos didžiausių pasaulio valstybių, stengiantis pasiekti masto ekonomiją. Rusijoje ir Baltarusijoje kaimo gyventojų dalis yra panaši – apie 26–27 proc., o Kazachstane šis rodiklis daug didesnis – 46,8 proc. Tai reiškia, kad beveik pusė Kazachstano gyventojų gyvena kaimo vietovėse, o ketvirtadalis visų užimtų žmonių dirba žemės ūkio sektoriuje. Kartu trys šalys prikultų apie 126,5 mln. tonų grūdų, pagamintų 8,5 mln. tonų mėsos ir primelžtų 44,5 mln. tonų pieno.

Vertinant atskirų Muitų sąjungos narių konkurencingumą, pažymėtina, kad stipriausiai atrodo Baltarusija. Ji turi nemažą santykinį konkurencinį pranašumą pieno ir pieno produktų, cukraus ir konditerijos gaminių sektoriuose bei vidutinį santykinį konkurencinį pranašumą mėsos sektoriuje. Kazachstanas žinomas pasaulyje kaip geros kokybės grūdų gamintojas. Kazachstano malybos produkcija turi stiprų santykinį konkurencinį pranašumą pasaulyje, o žaliavinių grūdų sektorius yra išsikovojęs vidutinį santykinį konkurencinį pranašumą. Tuo tarpu Rusija nei stipraus, nei vidutinio santykinio konkurencinio pranašumo pasaulio rinkose neturi, gali pasigirti tik silpnu santykiniu konkurenciniu pranašumu žuvų ir vėžiagyvių bei grūdų sektoriuose.

Atrodytų šalys papildo viena kitą ir turėtų ženkliai padidinti Rusijos konkurencinį pranašumą tarptautinėse rinkose, tačiau tyrimo rezultatai rodo visiškai priešingą tendenciją. Trijų Muitų sąjungos šalių bendri rezultatai, vertinant jų žemės ūkio ir maisto produktų konkurencingumą pasaulio rinkose, yra silpni. Kartu Muitų sąjunga turi tik silpną konkurencinį pranašumą žuvų ir vėžiagyvių, javų ir malybos produkcijos sektoriuose. Išvada viena – Rusija nutarė savo deklaruojamą siekį – pakelti šalies apsirūpinimo maistu lygį – realizuoti pasinaudodama kaimynėmis. Tokiu būdu lietuviški pieno ir mėsos produktai Rusijos rinkoje konkuruos su pigesne baltarusiška produkcija, o lietuviški miltai konkuruos su miltais iš Kazachstano.

Muitų sąjungos rinka

Greičiausiai Muitų sąjungos įkūrimas padės Rusijai apsirūpinti maistu pasinaudojant šalimis partnerėmis, glaudžiai susijusiomis su ja istoriniais saitais. Apie tai liudija ir pagrindinių žemės ūkio produktų gamybos mastas, tenkantis vienam šalies gyventojui.

Nepaisant netolygios grūdų sektoriaus plėtros, dėl jo priklausymo nuo gamtinių oro sąlygų, visos trys Sąjungos narės turi potencialą eksportuoti grūdus, kadangi grūdų gamyba, tenkanti vienam šalies gyventojui, gerokai viršija vidutinį grūdų suvartojimo lygį ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse.

Visų trijų Muitų sąjungos narių mėsos sektoriuje vyksta tolygus augimas, tačiau šiuo metu mėsos eksporto potencialą turi tik Baltarusija. Sukurtoji bendra prekybos erdvė labai prisidės prie Rusijos apsirūpinimo mėsa ir jos produktais. Be to, Baltarusija patvirtino paukštininkystės sektoriaus rėmimo 2011–2015 m. programą, kuri vertinama kaip ryžtingas žingsnis išstumti amerikietišką ir brazilišką paukštieną iš Rusijos rinkos.

Rusijos pieno sektorius kelerius metus išgyvena stagnaciją, mažėja pieninių galvijų bandos, nepavyksta pagerinti produktyvumo rodiklių, tad pieno gamyba, tenkanti vienam gyventojui, metai iš metų nesikeičia ir siekia 225–230 kg. Tuo tarpu Baltarusijoje vyksta spartus šio sektoriaus augimas, ypatingai nuo 2004–2005 metų. Tai gali siejama su Baltarusijos nacionaline kaimo atkūrimo ir plėtros 2005–2010 m. programa.

Prognozuojama, kad Muitų sąjungos įkūrimas keleriais metais pailgins derybų procesą dėl jos narių priėmimo į PPO. Rusija panaudos šį laikotarpį aktyviems importo ribojimo veiksmams, nors Rusija ir Baltarusija siekia PPO narystės nuo 1995, Kazachstanas – nuo 1996 metų. Trijų šalių laukia didelis darbas techninių reglamentų derinimo ir vienodinimo srityje, bendrų higienos, sanitarijos ir fitosanitarijos normų laikymosi kontrolės sistemos diegimas. Preliminariais duomenimis, muitų paskirstymas tarp šalių atrodytų taip: Rusijai atitektų 86,5 proc. visų surinktų muitų, Kazachstanui – 8,2 proc., o Baltarusijai – 5,3 procento.

Atskirų Rusijos mokslininkų nuomone, sėkmingas Muitų sąjungos procesas gali lemti šalių tarpusavio bendros transporto, energetikos ir informacijos erdvės sukūrimą. Tokiu būdu įvyktų kompleksinis atskirų ekonomikų susijungimas, siekiant bendrų socioekonominių rodiklių gerinimo, struktūrinės, inovacinės, tarptautinės ir galiausiai socialinės politikos derininimo.

J. Droždz

Mano ūkis, 2011/01