Šiandien ne vienas gyvulių augintojas jau yra girdėjęs terminą – „bandos valdymo programa“, tačiau ar daug ūkininkų apie ją žino, ar supranta tokios programos būtinybę šiuolaikiniame gyvulininkystės ūkyje.

Daugelis melžimo įrangos pardavėjų šį terminą paaiškintų taip: „kompiuterinė sistema, kuri pagerina bandos valdymą ir kontrolę bei palengvina kasdieninę karvių priežiūrą“. Ji be pertraukų fiksuoja visus duomenis apie kiekvieną gyvulį ir pateikia išsamias ataskaitas. Ir iš tiesų tai beveik tikslus bandos valdymo programos apibūdinimas. Belieka pridurti, jog ši programa tikrai gali sukaupti daugybę duomenų, pateikti keliskart daugiau ataskaitų, tačiau be gerai apmokyto personalo – tai tik paprastas kompiuteris, kuriame kažkas mirksi ir kartkartėmis pasirodo nesuprantami skaičiai.

Bandos valdymo programa reikalingiausia pieno ūkyje. Pastaraisiais metais didėjo karvių produktyvumas ir vis sunkiau tapo nustatyti karvių rują, pablogėjo apsivaisinimo rezultatai. Pirmieji duomenys apie žingsniamačių panaudojimą gyvulininkystės ūkiuose karvių rujai nustatyti pasirodė 1950-aisiais, tačiau tik aštuntajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje pradėta juos masiškai taikyti. Bėgant metams, daugiau „proto“ įgavo ir kompiuterinės programos.

Programos sudedamosios dalys

Bandos valdymo programai funkcionuoti reikalingas personalinis kompiuteris su specialia programine įranga, kuri kiekvieno gamintojo yra skirtinga. Veikimo principas labai panašus, tačiau skiriasi grafinė išraiška, ataskaitų pavadinimai, duomenų suvedimas ir t. t. Skiriasi ir gamintojų pavadinimai. Štai keletas jau žinomų: kompanija „DeLaval“ savo programą pavadino „Alpro“; kita kompanija GEA (buvusi „Westfalia“) ją vadina „Dairy Plan“. Italijos melžimo įrangos gamintojas „Milkline“ tokios pat paskirties programą pavadino taip pat „Milkline“, nors šios programos išradėjai yra Izraelio kompanija „SCR“. Kitos Izraelio bendrovės „AfiMilk“ bandos valdymo sistema pavadinta „AfiFarm“.

Kaip minėta, kiekviena iš šių programų yra sukurta tuo pačiu principu, tačiau kai kurios iš jų turi savo privalumų. Štai kompanijos „AfiMilk“ paskutiniųjų metų išradimai leido įdiegti modulius, kurie sudaro galimybę melžimo metu kiekvienos karvės piene nustatyti riebalų, baltymų, laktozės kiekį (proc.), kraujo priemaišas ir somatinių ląstelių skaičių (SLS). Be to, žingsniamatis parodo ne tik karvės aktyvųjį, bet ir jos gulėjimo laiką.

Italijos bendrovės „Milkline“ programos unikalūs davikliai nustato karvės atrajojimo intensyvumą. Šie išradimai leidžia greičiau nustatyti vieną ar kitą karvių susirgimą, kad būtų galima imtis priemonių galimiems nuostoliams sumažinti.

Paplitę du daviklių tvirtinimo būdai: ant kaklo ir ant kojos. Kiekvienas iš jų turi ir privalumų, ir trūkumų. Jei daviklis (žingsniamatis) yra tvirtinamas ant kojos, tai jis tiksliau atspindi karvės aktyvumą, tačiau jis niekada neparodys karvės atrajojimo intensyvumo. O jei daviklis bus ant kaklo, tai vasaros dieną, kuomet gausu musių, jis gali parodyti didesnį aktyvumą negu įprasta.

Kad sistema atpažintų karvę ir perduotų jos duomenis į kompiuterį, būtini identifikatoriai, vadinamosios antenos. Jos padeda atpažinti gyvulį ir perduoda sukauptus aktyvumo duomenis. Kiekvienos karvės aktyvumo duomenys yra lyginami su jos pačios vidutiniu aktyvumu.

Kuomet fermoje jau įdiegta bandos valdymo programa ir kiekviena karvė turi daviklį, ne mažiau svarbu atidžiai suvesti duomenis į kompiuterį. Kiekvienai bandos karvei sukuriama atskira gyvulio kortelė, kurioje galima nurodyti ne tik karvės amžių, veislę, kilmę, bet ir įterpti karvės nuotrauką. Vėliau ši kortelė bus papildoma kiekvienu nauju įvykiu, pavyzdžiui, sėklinimo ar veršiavimosi data.

Kai visi bandos gyvuliai suregistruoti, pradedami kaupti duomenys. Kiek­vieną kartą melžimo metu registruojami rodmenys apie karvės aktyvumą nuo praėjusio melžimo iki paskutiniojo, matuojamas pieno kiekis, nustatomas jo atleidimo greitis. Net matoma, ar karvė nebuvo nuspyrusi melžiklių, ar melžėja teisingai paruošė tešmenį, ar nemelžia per dažnai rankomis. Kai kuriose melžimo sistemose įrengti svėrimo moduliai, t. y. išeidama iš melžimo aikštelės karvė pasveriama. Tai leidžia stebėti, ar nekrenta karvės svoris po apsiveršiavimo, pasikeitus racionui ir t. t. Jei įrengiant karvidę buvo numatytas ir šėrimo modulis, tai karvės gali būti šeriamos automatinėse šėryklose, kuriose kiekviena gauna jai priklausančią koncentratų dalį.

Kita svarbi bandos valdymo programos sudedamoji dalis – selekciniai karvių atskyrimo vartai. Jie reikalingi tam, kad padėtų veterinarijos gydytojui, sėklintojui ar fermos vedėjui atskirti reikiamą gyvulį po melžimo į atskirą patalpą. Tereikia įvesti karvės identifikacijos numerį į kompiuterį, ir po melžimo, eidama pro selekcinius vartus, ji bus atskirta. Tokiu būdu galima atskirti rujojančias ar sunegalavusias karves. Net melžėja melžimo metu gali nukreipti karvę į apžiūros patalpą. Tam tereikia paspausti poros klavišų kombinaciją jos melžimo vietoje esančiame ekrane.

Tiesa, norint turėti visus duomenis apie gyvulį, nepakanka tik rodmenų, gautų melžimo metu. Jei karvė sėklinama, būtina informacija apie sėklinimo datą, kokio buliaus sperma karvė apsėklinta. O jei tenka gydyti, tuomet būtina suvesti visą informaciją apie susirgimą, naudojamus vaistus, išlaukos periodą. Tokiu būdu gydomai karvei atėjus į melžimo aikštelę, sistema iš karto perspės melžėją, kad ši karvė gydoma, o jos pienas turi būti nukreiptas į atskirą talpyklą.

Įspėjimai ir ataskaitos

Naudojant bandos valdymo programą, svarbu ne tik suvesti visus duomenis į programą, bet ir mokėti juos analizuoti bei vertinti ataskaitas. Kiekvienam vartotojui itin svarbios specializuotos ataskaitos. Pavyzdžiui, ūkio vadovui svarbu matyti primelžiamo pieno kiekį, veterinarinių preparatų, spermos dozių sunaudojimą ir panašiai. Veterinarijos gydytojas programos pateikiamuose įspėjamuosiuose sąrašuose mato gyvulius, kurie duoda mažiau pieno, kurių aktyvumas sumažėjęs ir kuriems reikalinga veterinarinė apžiūra. Selekciniai vartai tokius gyvulius atskiria melžimo metu. Gyvulių prižiūrėtojas turi galimybę sukurti savitą ataskaitų meniu, kuriame gali pasirinkti jį labiausiai dominančias ataskaitas.

Ūkiuose, kuriuose karvės yra kontroliuojamos, „Alpro“ ir „Dairy Plan“ programų naudotojai gali susieti jų duomenis su VĮ „Pieno tyrimai“ duomenimis. Tokiu būdu bandos valdymo programa papildoma karvių produktyvumo ir pieno sudėties paramtrais. Programos pateikiamose ataskaitose galima matyti, koks visos bandos servis periodas, kiek spermos dozių sunaudojama vidutiniškai vienai karvei apsėklinti, tačiau negalima vertinti gyvulių pagal vienos grupės rodmenis. Pavyzdžiui, jei programa įspėjimų lange parodo karvių, kurių aktyvumas padidėjęs, sąrašą, tai nereiškia, kad visos jos rujoja, nes naujo gyvulio bandoje aktyvumas paprastai būna didesnis. Rujojančios karvės ne tik būna aktyvesnės, sumažėja ir jų primilžiai. Minėtieji du parametrai (aktyvumas ir pieno kiekis) ir nurodo rują. Jei karvė melžimo metu duoda mažiau pieno, o pieno elektrinis laidumas padidėjęs, galima įtarti mastitą, nes, likus maždaug penkioms valandoms iki klinikinių mastito požymių pasireiškimo, piene padidėja kalio ir natrio jonų koncentracija, dėl kurios padidėja ir pieno elektrinis laidumas.

Fermose, kuriose įrengtos svarstyklės, galima vertinti karvės kūno masės sumažėjimą dėl ligų. Jei karvė serga subklinikine ketoze, dar nepasireiškus klinikiniams simptomams, programa perspėja, kad mažėja karvės svoris, todėl veterinarijos specialistai gali anksčiau imtis gydymo priemonių.

Naudojantis bandos valdymo programa, galima analizuoti ir melžėjų darbą, sužinoti, ar tinkamai paruoštas tešmuo, ar karvė laiku atleido pieną. Per pirmąsias dvi minutes iš karvės gaunama beveik 50 proc. pieno. Jei tešmuo buvo tinkamai paruoštas, tačiau melžikliai uždėti per greitai, melžimo pradžioje pieno srautas būna labai nedidelis, karvė melžiama „sausai“, kol išsiskiria oksitocinas, ir tik vėliau baigiama melžti. Jei karvei melžikliai uždėti per vėlai (praėjus apie 1,5–2 min. nuo pirmo prisilietimo prie tešmens), pieno srautas būna pats didžiausias, tačiau greitai sumažėja, ir karvė vėl melžiama „sausai“, kol vėl neišsiskiria antroji oksitocino banga.

Programos naudingumas

Jei fermoje daugiau kaip 200 melžiamų karvių, vien tik žurnalų ir sąsiuvinių neužtenka, norint išanalizuoti visos bandos duomenis ar pasirinkti tik kelis pačius svarbiausius. Todėl stambesnėse bandose tokia valdymo programa labai paranki ir fermos darbuotojams, ir veterinarijos gydytojui, ir savininkui. Remiantis ja, lengviau ir greičiau išaiškinami gyvulių susirgimai, nustatoma karvių ruja, kurią, didėjant karvių produktyvumui, vis sunkiau pastebėti. Minėtas programas galima naudoti ir vaistų bei spermos dozių apskaitai, prognozuoti, kiek ir kokių medžiagų bus sunaudota ūkyje. Ūkių savininkai, įdiegę bandos valdymo programas, pirmiausia pamato, kiek trunka servis periodas, kaip ilgai karvės melžiamos ir kiek laiko jos buvo nesėklintos.

Norint įvertinti auginamos bandos reprodukciją nedideliuose ūkiuose (iki 100 melžiamų karvių), vertėtų turėti bandos vaisingumo kontrolės kalendorių. Tai paprastas apskritimas, kurio plotas padalintas į kelis sektorius: apsiveršiavimas, I ruja, II ruja, III ruja. Aplink šį apskritimą pavaizduotos dienos ir įvykiai: apsiveršiavimas, veršingumo nustatymas, užtrūkinimas ir kiti. Kuomet karvė apsiveršiuoja, adatėlė su jos numeriu įsmeigiama į pirmąjį sektorių (apsiveršiavimas), o surujojus pirmą kartą, perkeliama į antrąjį sektorių. Kuo arčiau centro adatėlė, tuo daugiau kartų karvė sėklinta. Tokiu būdu, net ir trumpai žvilgtelėję į šį kalendorių, galima pamatyti, kokios reprodukcijos bėdos būdingos ūkiui.

Visoms bandos valdymo programoms (kompiuterinė ar popierinė) tvarkyti reikia laiko. Šiuolaikinės technologijos leidžia optimaliau išnaudoti bandos išteklius, tačiau be žmogaus rankų jokia programa neveiks. Taigi, jei nusprendėte įsigyti bandos valdymo programą, turite susitaikyti su mintimi, kad kiekvieną dieną teks bendrauti ne tik su karvėmis, bet ir su kompiuteriu.