Sėkmingai įsidarbinti užsienyje ir uždirbti dažniausiai pavyksta tiems, kurie prieš išvykdami išsiaiškina, kur tiksliai dirbs, kiek uždirbs, ar yra darbo, kur gyvens. Nemažai lietuvių įsidarbina užsienio žemės ūkyje. Kokius darbus siūlo Vakarų ūkininkai lietuviams, kiek moka, kokiomis garantijomis darbuotojai gali naudotis?

Šiuo metu įdarbinimo užsienyje agentūroms licencijos jau nėra reikalingos, tarpininkavimo veikla įmonės ar fiziniai asmenys užsiima kaip bet kuria kita ekonomine veikla, pvz., išsiimdami verslo liudijimą. Daugiausia privačių tarpininkavimo paslaugų teikėjų veikia Vilniuje, Kaune ir Šiauliuose, tačiau įmonių yra ir Kėdainiuose, Kretingoje, Ukmergėje ir kt. Susiradus tarpininkavimo įmonę, verta patikrinti, ar ji yra Lietuvos darbo biržos pateikiamų įmonių sąraše, nors tai ir negarantuoja, kad įmonė veikia nepriekaištingai.

Lietuvos darbo biržos duomenimis, 2009 m. mūsų šalyje veikė daugiau kaip 40 licencijuotų tarpininkavimo įmonių, kurios įdarbino užsienyje 158 kaimo ir 1 351 miesto gyventoją, daugiausia Jungtinėje Karalystėje ir Nyderlanduose, šiek tiek mažiau Danijoje, Norvegijoje, Kipre ir kitose ES šalyse. Pagal surasto užsienyje darbo pobūdį dominavo pakuotojai (35 proc.) ir žemės ūkio darbininkai (26 proc.).

Paprastiems žemės ūkio darbams užsienyje nereikalingas aukštasis išsilavinimas, tačiau šie darbai sunkūs. Anglijos sveikatos priežiūros įstaigose dirbantys lietuviai medikai pastebi, kad besikreipiančius jaunesnio amžiaus lietuvius kamuoja virškinimo trakto sutrikimai, vyresniojo - širdies ligos, alkoholio sukeltos problemos. Daug susirgimų atsiranda būtent dėl sunkaus, alinančio darbo.

Žemės ūkio darbai Jungtinėje Karalystėje

Jungtinės Karalystės žemės ūkyje lietuviai dažniausiai dirba laikiną darbą. Juo aprūpina laikino įdarbinimo agentūros, kurios gali suteikti ir gyvenamąjį plotą, pasirūpinti nuvežimu į darbo vietą ir parvežimu atgal. Sudarius sutartį su laikino įdarbinimo agentūra, ši moka darbo užmokestį, atskaičiuodama visus privalomus mokesčius. Agentūra būna sudariusi sutartį su įmone ar ūkiu, kuriam siunčia laikinus darbuotojus. Galima sudaryti ir tiesioginę sutartį su įmone, tačiau užsienio kalbos ar teisinių žinių stokojantiems asmenims tai nelengva.

Įsidarbinus šioje šalyje, būtina skubiai užsiregistruoti Vidaus reikalų ministerijoje (Home Office), t. y. užpildyti specialią prašymo formą (ją galima rasti ir internete), nurodant asmens duomenis. Su prašymu reikia pateikti savo darbdavio laišką, patvirtinantį, kad dirbama jo įmonėje, nuotraukas, asmens dokumentą ir 50 svarų sterlingų (207 Lt) mokesčio kvitą. Jei prašymas nepateikiamas per mėnesį nuo įsidarbinimo, laikoma, kad asmuo įsidarbino nelegaliai.

Asmenys, pasamdyti dirbti derliaus nuėmimo rankomis darbų, turi teisę į minimalų žemės ūkio darbuotojo darbo užmokestį (Agricultural Minimum Wage). Anglijoje ir Velse mokama ne mažiau kaip 4,5 svarų sterlingų (18,6 Lt) už valandą, jei asmuo sukakęs 19 metų. Jei dirbami kiti žemės ūkio darbai, turi būti mokama ne mažiau kaip 5,15 svarų sterlingų (21,3 Lt) už valandą. Lietuvoje minimalus mėnesinis atlygis už valandą yra 4 kartus mažesnis - 4,85 Lt. Asmenys, Jungtinės Karalystės žemės ūkyje dirbantys daugiau kaip 39 val. per savaitę, turi teisę į užmokestį už viršvalandžius, kuris yra 1,5 karto didesnis už pagrindinį valandinį darbo užmokestį. Didžioji dalis imigrantų stengiasi kuo daugiau dirbti ir uždirbti. Tokiu atveju dirbantiems derliaus nuėmimo rankomis darbus už viršvalandžius turi būti mokama ne mažiau kaip 6,75 svarų sterlingų (28 Lt) už valandą, dirbant kitus žemės ūkio darbus - ne mažiau kaip 7,7 svarų sterlingų (32 Lt) už valandą. Minėti valandinio darbo užmokesčio įkainiai yra reguliariai peržiūrimi. Darbdavys negali reikalauti žemės ūkio darbus dirbti ilgiau kaip 48 val. per savaitę, skaičiuojant 26 savaičių vidurkį, nebent dirbantysis pasirašė sutikimą, išreiškiantį jo norą dirbti daugiau valandų (ir daugiau uždirbti). Dirbant šios šalies žemės ūkio sektoriuje, priklauso mokamos 22 dienų trukmės atostogos per metus arba 11 dienų, jei asmuo pasirašęs 6 mėnesių trukmės darbo sutartį. Jei darbo sutartis pasibaigė, o priklausančios atostogos dar neišnaudotos, darbdavys turi sumokėti už nepanaudotas dienas.

Viena iš organizacijų, užtikrinančių laikiną darbą (vaisių skynimą) 18 metų ir vyresniems žmonėms Jungtinėje Karalystėje yra „International Farm Camp". Atvykėliai apgyvendinami 80 km nuo Londono esančioje stovykloje po 4 viename kambaryje. Už savaitę imamas 31,22 svarų sterlingų mokestis (apie 130 Lt). Paprastai dirbama pirmadieniais-penktadieniais nuo pusės devynių ryto iki pusės penkių vakaro, tačiau atsižvelgiama į oro sąlygas. Yra galimybė papildomai dirbti anksti rytą ar savaitgaliais. Mokama 5,74 svaro sterlingo už darbo valandą (apie 24 Lt).

Skinant obuolius Anglijoje per mėnesį įmanoma uždirbti apie 5 000 Lt, obuolių skynimo darbas trunka apie 1,2 mėn. Išvykstama rugsėjo pradžioje.

Reikalavimai darbuotojams

Atsargesni lietuviai, ieškantys darbo Jungtinėje Karalystėje ar kitoje šalyje, kreipiasi į „Eures" (Europos užimtumo tarnybos) konsultantus, dirbančius teritorinėse darbo biržose Lietuvoje. Konsultantai nemokamai pataria, informuoja apie laisvas darbo vietas, gyvenimo, būsto sąlygas, mokymosi galimybes, pragyvenimo išlaidas, kvalifikacijos pripažinimą, padeda parašyti prašymus, parengti gyvenimo aprašymus (CV). Norint gauti „Eures" konsultantų paslaugas, nebūtina registruotis darbo biržoje.

„Eures" portale galima išsiaiškinti ir reikalavimus darbuotojams. Antai sodininkų pageidaujama turėti sodininkystės darbų patirtį, vairuotojo pažymėjimą (privalumas, bet ne būtinybė); pagrindinės atliekamos funkcijos darbe: žolės, vejos pjovimas, grėbimas, pakavimas. Tai trumpalaikis 3 mėn. darbas, už kurį mokama 6-7,5 svaro sterlingo (25-31 Lt) už valandą. Didesnis atlyginimas (15 svarų sterlingų arba 62 Lt) siūlomas buhalteriui, kuris tvarko ūkio finansus, tačiau ir reikalavimai gerokai didesni: mokėti kompiuterinėmis programomis tvarkyti žemės ūkio finansų apskaitą, turėti gerus organizacinius ir bendravimo įgūdžius, kadangi teks nuolat bendrauti su šeimininku (ūkininku), ūkio klientais ir tiekėjais.

Gyvulių prižiūrėtojui mokamas valandinis atlygis siekia iki 6 svarų sterlingų (25 Lt). Iš jo reikalaujama prižiūrėti kiaules, avis, arklius, taip pat šunis: maitinti, šukuoti, prausti, valyti gardus, prižiūrėti sveikatos būklę.

Atlyginimai, viršijantys minimalius, siūlomi aukštąjį išsilavinimą (bakalauro, magistro laipsnius) įgijusiems žemės ūkio srities specialistams. Ne kiekvienas lietuvis gali pretenduoti į tokias darbo vietas. Pvz., kiaulių mitybos specialistas turi gebėti analizuoti rinką, vesti mokymus, tikrinti produkcijos kokybę. Darbdavys šiuo atveju užtikrina stabilų atlyginimą, priedus, suteikia automobilį, tačiau reikalaujama turėti magistro ar daktaro diplomą gyvulių mitybos, gyvulių gerovės ar panašioje srityje, išmanyti kiaulininkystės sektoriaus ypatybes, turėti darbo patirties vienoje iš šių sričių. Kandidatui reikalingas pasiryžimas keliauti Jungtinės Karalystės teritorijoje ir už jos ribų.

Mažiau reikalavimų keliama gyvulių pašarų ir papildų prekeiviams. Šių darbuotojų ieško žemės ūkio įmonės, pageidaujančios, kad darbuotojai važinėtų pas ūkininkus, užmegztų ir palaikytų su jais tiesioginį ryšį, parduotų jiems pašarus ir papildus, skirtus kiaulėms, avims, karvėms. Darbdaviai tikisi, kad į tokį darbą pretenduojantys asmenys turės žinių apie gyvulininkystę ir gyvuliams skirtus produktus, kompiuterinio raštingumo įgūdžių, vairavimo teises, mokės puikiai bendrauti su žmonėmis, pasitikės savimi, gebės pritraukti naujus klientus.

Atlygį sumažina mokesčiai

Jungtinėje Karalystėje darbdaviai nuo darbo užmokesčio gali atskaičiuoti mokestį už apgyvendinimą, tačiau atskaičiuojamą sumą riboja įstatymai. Jeigu mokamas ne didesnis kaip minimalus žemės ūkio darbuotojo darbo užmokestis, darbdavys negali atskaičiuoti daugiau kaip 24,5 svaro sterlingo (101 Lt) per savaitę (ši suma reguliariai peržiūrima).

Darbdavys gali atskaičiuoti mokestį už nuvežimą į darbo vietą ir atgal. Dirbant žemės ūkyje, iš darbo užmokesčio atskaičius mokestį už transportą, sumokamas darbo užmokestis negali būti mažesnis už minimalų žemės ūkio darbuotojo darbo užmokestį.

Pajamų mokestį nuo darbo užmokesčio už darbą privalu sumokėti, reikiamais susitarimais ir mokesčio atskaitymu pasirūpina darbdavys.

Socialinio draudimo (valstybinio draudimo) įmokų mokėti nereikia tuo atveju, jei sutartį su laikino įdarbinimo agentūra asmuo pasirašė Lietuvoje ir socialinio draudimo įmokas moka Lietuvoje. Tokiu atveju asmuo turi gauti iš valstybinės ligonių kasos E101 formą, kuri patvirtina, kad Lietuvoje žmogus moka socialinio draudimo įmokas ir todėl Jungtinėje Karalystėje iš jo nebereikalaujama mokėti šių įmokų. Jei įdarbinimo sutartį žmogus sudaro JK teritorijoje (su agentūra arba tiesiogiai su darbdaviu), darbdavys rūpinasi atskaitymais nuo darbo užmokesčio.

Asmeniui mokant pajamų mokestį ir valstybinio draudimo įmokas, jam suteikiamas valstybinio draudimo (National Insurance) numeris, kurį padeda sužinoti darbdavys. Jei darbdavys negelbsti, tuomet reikia kreiptis į įdarbinimo centrą „Jobcentreplus".

Be asmens raštiško sutikimo jokie kiti atskaitymai negalimi. Be to, laikino įdarbinimo agentūra negali reikalauti užmokesčio už darbo užmokesčio tvarkymą ar apsaugines priemones, tačiau ji gali pasiūlyti kitas mokamas paslaugas, pvz., surengti mokymus papildomiems įgūdžiams įgyti.

Susirgus, susižeidus ar pastojus garantuojama teisė į nemokamas valstybinės sveikatos apsaugos tarnybos teikiamas gydymo paslaugas, tačiau išlaidas už skirtus vaistus, dantų gydymą, tam tikras optikų paslaugas sumoka pacientas. Štai kodėl per atostogas į Lietuvą trumpam grįžę lietuviai užplūsta gydymo įstaigas (minėtos paslaugos Lietuvoje gerokai pigesnės). Jei asmuo moka Jungtinėje Karalystėje pajamų mokestį ir valstybinio draudimo įmokas, jis gali pretenduoti į motinystės ar ligos pašalpą, jei dėl sveikatos būklės negali dirbti 4 dienas iš eilės ir ilgiau, tačiau norint pasinaudoti gydymo paslaugomis, reikia žinoti savo valstybinį draudimo numerį.

Žemės ūkio darbai kitose šalyse

Darbą užsienyje siūlančiuose skelbimuose nurodoma, kad skinant apelsinus ar mandarinus Ispanijoje galima užsidirbti 700-1 300 eurų (2 450-4 485 Lt) per mėnesį.

Ispanijos Huelvos provincijoje, netoli Kartajos miestelio, ūkininkaujantis penkiasdešimtmetis Franciskas Rubijus Murielis ūkininkavimo tradicijas perėmė iš tėvų. Ūkyje jis dirba pats bei samdo keletą darbininkų. Sezono metu - vaisiams skinti ir sodinukams sodinti ūkininkas priima emigrantus, kurie apgyvendinami čia pat - plantacijoje pastatytame dviejų aukštų pastate.

Darbas žemės ūkyje tęsiasi be pertrūkio. Vasario ir kovo mėnesiais skinamos braškės. Už 6,5 valandų darbo dieną darbininkas gauna apie 36 eurus. Gegužę skinami persikai, vėliau apelsinai, mandarinai. Lapkritį ir gruodžio mėnesiais skinamos aliejui spausti auginamos alyvuogės.

Vaisius skinantiems darbininkams mokama įvairiai: ir pagal valandinį įkainį, ir už priskinto derliaus kiekį. Bene brangiausiai apmokamas alyvuogių derlių nuimančių darbininkų darbas. Priklausomai nuo vietovės ar ūkininko, skinant alyvuoges galima užsidirbti nuo 45 iki 60 eurų per darbo dieną. Rankomis skinamos tik konservavimui skirtos alyvuogės, aliejui spausti - nukratomos ir vežamos perdirbti.

Apelsinus skinantys darbininkai, priklausomai nuo to, kokiame rajone dirba, skirtingai juos ir skina. Sevilijos regione apelsinai ir mandarinai skinami į didelius medžiaginius maišus, pasikabinamus per petį, o Valensijoje šie vaisiai skinami į „kepasus" - plastikinius krepšius, kuriuose telpa irgi 20 kilogramų vaisių. Už priskintą apelsinų dėžę mokami 55 euro centai, o už mandarinų - 1,1euro.

Vaismedžių plantacijose dirbama nuo 8 iki 13.30 valandos su pusvalandžio pietų pertrauka. Po pietų, pačiu karščiausiu paros metu Ispanijoje nebedirbama - siesta.

Italijoje už darbą skinant pomidorus ir juos renkant į dėžutes žadama mokėti 5 eurus (17,25 Lt) už dėžutę, prižiūrint vynuogynus ir skinant vynuoges - 1 800 eurų (6 210 Lt) per mėnesį, bet dirbti reikia ne mažiau kaip 40 val. per savaitę, dirbant ir šeštadieniais (už viršvalandžius ar darbą savaitgaliais mokama daugiau). Dirbant karštu oru, daromos 2-3 val. pertraukos. Nėra svarbu darbuotojų amžius, lytis ar išsilavinimas, svarbiausia - gera fizinė sveikata. Užsienio kalbos žinios pageidautinos, bet neprivalomos, kadangi ūkininkų laukuose už darbo organizavimą paskirti atsakingi tautiečiai. Lietuviai įspėjami, kad dažnai vietovėse, kuriose jie gyvena ir dirba, nėra prekybos centrų, todėl maisto produktų ir kitų prekių nusipirkti gali sekmadieniais, savo lėšomis nuvykdami į didesnius miestus.

Olandijoje siūloma dirbti gėlių šiltnamiuose (moterims ir vyrams), atlyginimas - nuo 1 300 Lt eurų (4 485 Lt) per mėnesį. Tačiau iš algos atskaitomi mokesčiai už būstą.

Tarpininkų skelbimuose dėl darbo Suomijoje siūloma rinkti grybus ir uogas (spanguoles, bruknes). Už kilogramą surinktų ir išvalytų uogų supirkėjai moka 1,2-2 eurus (4,15-7 Lt), rudmėsių - 2 eurus (7 Lt), baravykų - 6 eurus (apie 21 Lt). Per dieną rudmėsių įmanoma surinkti 50 kg (ir užsidirbti 350 Lt), baravykų - iki 30 kg per dieną (ir užsidirbti 630 Lt). Lietuviai apgyvendinami stovyklavietėse (nameliuose), už būstą parai imamas 6,5 eurų (22 Lt) mokestis. Pasirašius su tarpininkais sutartį, lietuviai nukreipiami atvykti nurodytu adresu Suomijoje, tarpininkavimo įmonė užsako kelto bilietus, sukomplektuoja automobilių ekipažus (vykstama nuosavais automobiliais arba keleiviui surandama vieta kitame automobilyje). Kelionės iki derliaus rinkimo vietos savikaina vienam asmeniui - apie 200 Lt. Tiesa, niekas iš anksto nepasako, kaip bus tuomet, jei uogų ar grybų neužderės, kaip kad atsitiko šią vasarą.

Verta padirbėti savanoriškai

Ir darbdaviai, ir tarpininkaujančios agentūros pastebi, kad emigrantai dažnai neįvertina savo galimybių ir nusiteikimo dirbti sunkų fizinį darbą žemės ūkyje. Tiems, kuriems pinigai nėra žūtbūtinis tikslas, vertėtų pirma padirbėti savanoriškai, ypač studentams. Europoje veikia programos, kurių rėmuose žmonės turi galimybę atvykti dirbti į tam tikrą ūkį savanoriškais pagrindais: už maistą ir nakvynę. Paprastai savanoriai vyksta dirbti vasarą ir turi galimybę pasisemti darbo ūkyje patirties, patirti naujų įspūdžių, susipažinti su šalimi, jos kultūra, patobulinti užsienio kalbos žinias. Pavyzdžiui, Prancūzijoje veikia ūkis „La Cravirola Farm", kurį įkūrė vokiečių pora apleistoje žemėje Alpėse, Prancūzijos ir Italijos pasienyje. Ūkininkų šeima iš karvių ir ožkų pieno spaudžia sūrius, kuriuos realizuoja vietos rinkoje. Šiame ūkyje savanoriai rytais valo gardus, dirba ūkiniuose statiniuose, o po pietų gamina sūrį. Vakarais ilsisi, ragauja profesionalaus virėjo paruoštų gurmaniškų patiekalų, vyno.

Paprastai 18-40 metų amžiaus ir vyresni žmonės tokius ūkius suranda per savanoriško darbo programas, dažnai už galimybę išvykti jie sumoka mokestį. Ūkyje apsistoja 1-4 savaitėms ar keliems mėnesiams.

Kai kurie ūkininkai laukia studentų praktikantų ir suteikia galimybę jiems dirbti ne tik ūkyje, bet ir kaimo turizmo sodybose. Italijos ekologiniame ūkyje „Tenuta di Spannocchia" auginamos vynuogės, alyvuogės, daržovės, laikomos avys, karvės, kiaulės, arkliai, asilai, vištos. Be to, ūkininkų šeima verčiasi kaimo turizmu. Ūkyje 3 mėnesiams iš užsienio atvykusiems praktikantams skiriamos individualios užduotys. Vieni dirba daržuose, kiti rūpinasi avimis, dar kiti prižiūri vynuogyną ir kt. Jei atsiranda poreikis, visi praktikantai sutelkiami bendram darbui, pvz., bulvių sodinimui, piktžolių naikinimui ar kelių taisymui. Praktikantai, kurie darbuojasi kaimo turizmo sodyboje, padeda gaminti pusryčius ir pietus, tiekiamus sodybos svečiams, juos sutinka ir išlydi, rūpinasi svečių registracija, gėlėmis svečių patalpose ir pan.

Praktikantai dirba 30 val. per savaitę, du kartus per savaitę (pavakary) sodybos šeimininkai veda jiems italų kalbos ir švietėjiškas pamokėles, o penktadieniais veža į „ūkio keliones". Vykstama ne tik į laukus, bet ir sūrio gamybos, kitas įmones. Už šias išvykas ir italų kalbos pamokėles praktikantai moka 200 JAV dolerių (540 Lt), taip pat moka už bilietus iki Italijos miesto Siena, tačiau iš ten jie paimami ir į ūkį atvežami nemokamai. Maistas ir nakvynė nekainuoja.

Lietuvoje žemės ūkio darbai irgi nėra lengvi, tačiau jei dirbama savo ūkyje, galima lanksčiau planuoti darbą ir poilsį. Prieš išvykstant dirbti į užsienį, būtina atidžiai perskaityti pasirašomus dokumentus, įsitikinti dokumentų turinio suvokimu. Tarpininkaujančio asmens, įmonės ar tiesioginio darbdavio pažadai turi sutapti su sutarties turiniu. Rekomenduojama pasidaryti ir saugoti pasirašytų sutarčių kopijas. Nereikia rizikuoti dirbti be darbo sutarties.