Kukurūzų silosas yra pagrindinis galvijų pašaras. Vokietijos Kukurūzų komiteto (vok. Maiskomitee) duomenimis, pasaulyje kukurūzai silosui auginami 30-50 mln. ha, iš jų ES-27 šalyse - 5,168 mln. ha plote, bendras jų derlius sudaro 176,386 mln. t. Vidutinis derlius siekia 36,8 t ha^-1.

Didžiausi kukurūzų plotai (1,647 mln. ha) silosui užsėjami Vokietijoje, vidutinis derlius ten siekia 44,6 t ha^-1. Prancūzijoje kukurūzai silosui užima 1,434 mln. ha, vidutinis derlius - 36,8 t ha^-1. Lietuvos statistikos metraščio duomenimis, kukurūzų derlius silosui ir žaliajam pašarui siekia apie 31 t ha^-1. Lietuvoje yra palankios sąlygos kukurūzus auginti silosui. Jie gali būti ilgą laiką atsėliuojami. Artimiausiu metu kukurūzų plotai dar didės, nes jų masė yra pagrindinė biodujų gamybos žaliava.

Kukurūzų vertė ir nuėmimo laikas

Kukurūzai auginami 0,75 m pločio tarpueiliais, atstumas tarp gretimų augalų eilutėje nuo 0,19 iki 0,22 m. Vidutinis kukurūzų aukštis siekia nuo 1,5 iki 3 m. Lietuvoje auginami apie 2 m aukščio augalai.

Kukurūzų nuėmimo metu natūralaus drėgnio augalo stiebo masė sudaro nuo 20 iki 35, burbuolė - nuo 45 iki 64, o lapai - nuo 10 iki 25 proc. viso augalo masės. Vertingiausia augalo dalis yra burbuolė. Grūdų dalis siekia apie 70, šerdis - 22, o lapai - apie 8 proc. visos burbuolės masės. Kukurūzų grūde yra nuo 50 iki 70 proc. krakmolo, apie 5 proc. riebalų, nuo 8 iki 10 proc. baltymų, apie 16 proc. vandens ir nuo 2 iki 3 proc. kitų medžiagų.

Viso kukurūzų augalo energinė vertė siekia apie 6,3 MJ NEL (kg s. m.)^-1, burbuolės be lapų - 8,5 MJ NEL (kg s. m.)^-1, grūdų - apie 9,5 MJ NEL (kg s. m.)^-1. Naujausių veislių kukurūzų silosas sukaupia 6,8 MJ NEL (kg s. m.)^-1 energijos.

Svarbiausieji kukurūzų siloso vertinimo rodikliai yra sausosios medžiagos, žaliosios ląstelienos dalis ir energijos koncentracija. Kukurūzai silosui pjaunami, kai viso augalo sausosios medžiagos sudaro daugiau kaip 28, o grūdų - per 40 proc. Racionaliausias pjovimo laikas, kai viso augalo sausosios medžiagos siekia nuo 30 iki 35 proc. Austrijos mokslininkai nustatė, kad vėlinant kukurūzų nuėmimą, juose kinta maisto medžiagų kiekis: didėja sausųjų medžiagų dalis ir energija, bet mažėja žaliųjų proteinų, žaliosios ląstelienos ir žaliųjų pelenų. Viršijus racionalų sausųjų medžiagų kiekį, atsiranda pavojus, kad siloso fermentacijos metu jame gali padidėti temperatūra, susidaryti pelėsių židiniai.

Visame kukurūzų augale žaliosios ląstelienos kiekis priklauso nuo brandos ir pjovimo aukščio. Vėlinant kukurūzų nuėmimą, didėja burbuolės ir likusios augalo dalies masių santykis ir energija. Mažėjant žaliosios ląstelienos kiekiui, didėja organinės medžiagos virškinamumas. Kukurūzai pjaunami paliekant nuo 0,25 iki 0,35 m aukščio ražieną. Šią kukurūzų dalį gyvulių organizmas blogiausiai įsisavina. Ražienos aukštis turi būti toks, kad silose žaliosios ląstelienos dalis neviršytų 20 proc. (kg s. m.)^-1.

Pjaunant kukurūzus, paprastai paliekama apie 0,25 m aukščio ražiena, kurios masė sudaro apie 38 proc. viso augalo natūralaus drėgnio masės. Padidinus ražienos aukštį iki 0,35 m, lauke lieka apie 48,6 proc. visos augalo masės. Dėl to prarandama apie 10 proc. masės. Likusios augalo dalies žalioji ląsteliena sudaro mažiau kaip 18 proc. (kg s. m.)^-1, o siloso energinė vertė padidėja apie 0,2-0,3 MJ NEL (kg s. m.)^-1. Kukurūzų veislė taip pat turi įtakos žaliosios ląstelienos kiekiui. Kukurūzų veislės Salgado stiebų skersmuo viršūnės link tolygiau mažėja, todėl 0,25 m aukščio ražiena sudaro 35,5 proc. visos stiebų masės, o 0,35 m - 46,8 procento.

Siloso gamybos reikalavimai

• Kukurūzų nuėmimo mašinos našumas turi atitikti ūkio transporto priemonių ir tranšėjoje masę spaudžiančios mašinos našumą.
• Susmulkintų kukurūzų teorinis pjausnio ilgis turi būti 5-8 mm.
• Smulkintuvo maigiklis turi sutraiškyti arba sužaloti visus grūdus.
• Masė tranšėjoje spaudžiama apie 15 t svorio traktoriumi.
• Traktoriaus ratuose oro slėgis turi būti maksimalus leistinas, važiuojama 4 km val.^-1 greičiu.
• Ant suslėgtos kukurūzų masės klojamas vis naujas apie 0,3 m storio pjausnio sluoksnis.
• Tranšėja pripildoma per 1-2 dienas ir nedelsiant uždengiama.
• Atidengus tranšėją, kas savaitę atpjaunama apie 1,5 m storio siloso riekė.

Kukurūzų nuėmimo mašinos

Kukurūzus pjauna, smulkina pakabinami, prikabinami ir savaeigiai smulkintuvai, kurie pjaustinį supučia į šalia traktoriaus traukiamą arba prie smulkintuvo prikabintą talpią priekabą ar į ant smulkintuvo uždėtą bunkerį. Iš jo masė iškraunama į galulaukėje stovinčią labai talpią transporto priemonę.

Mažuose ūkiuose kukurūzai silosui nuimami prie traktoriaus pakabintu smulkintuvu, kuris pjauna vieną arba dvi eilutes. Prie smulkintuvo yra pakabinama pjaunamoji, kurios pjovimo aparatas diskinis-būgninis. Kukurūzai pjaunami važiuojant išilgai ir skersai eilučių. Darbo metu smulkintuvai į dirvos paviršių remiasi atraminiu ratuku. Jo padėtimi keičiamas ražienos aukštis.

Pakabinamuose smulkintuvuose dažniausiai įrengiamas diskinis smulkinimo aparatas. Jį sudaro nuo 0,7 iki 1,2 m skersmens diskas su pritvirtintais nuo 6 iki 12 plokščių peilių. Tarp peilių prie disko yra pritvirtintos mentelės, kurios susmulkintą masę meta į lataką. Kad grūdai būtų sužaloti, prie disko tvirtinami laikikliai su spragilais, o prie disko gaubto dugno nelygaus paviršiaus - pobūgnis. Diskinio smulkinimo aparato pagrindinis trūkumas tas, kad, sukant diską pastoviu dažniu, peilio ašmenų judėjimo greitis yra nepastovus, todėl skiriasi ir pjaustinio sudėtis. Juo toliau nuo disko veleno nutolusi peilio ašmenų dalis, tuo ji juda greičiau.

Susmulkintų kukurūzų dalelių frakcinė sudėtis labiausiai priklauso nuo tiekiamos į smulkinimo aparatą masės judėjimo greičio, disko su pritvirtintais peiliais sukimosi dažnio, tarpo tarp peilių ašmenų ir priešpeilio. Kadangi peiliai dėvisi skirtingai, sudėtinga nustatyti kuo mažesnį tarpą tarp ašmenų ir priešpeilio. Ne visuose smulkintuvuose yra peilių galandinimo įtaisas. Svarbiausia, kad nebūtų sužalojami visi grūdai.

Vakarų šalyse kukurūzai silosui nuimami savaeigiais smulkintuvais. Tik stambūs ūkiai turi nuosavus smulkintuvus. Mažesniuose ūkiuose kukurūzus pjauna technikos paslaugų įmonių technika. Kukurūzų pjaustinį vežti, masę suspausti tranšėjoje padeda kaimynų technika, nes savaeigis smulkintuvas talpią priekabą užpildo per 8-10 minučių.

Pagrindiniai savaeigių smulkintuvų gamintojai yra „Claas", „Krone", „John Deere", „New Holland" kompanijos. Juos numato gaminti ir Vokietijos įmonė „Fendt". Savaeigiai Claas Jaguar smulkintuvai gaminami nuo 1973 m., jų pagaminta daugiau kaip 30 tūkst. Europos rinkoje ši  technika sudaro apie 58 proc. visų parduodamų savaeigių smulkintuvų.

Savaeigį smulkintuvą sudaro važiuoklė, variklis, kukurūzų pjaunamoji, tiekimo, smulkinimo, masės maigymo ir padavimo į transporto priemonę įrengimai.

Važiuoklė. Ji yra dviejų tiltų, keturratė. Priekinio tilto pavara hidrostatinė. Užpakaliniai ratai vairuojamieji. Labai laidžių savaeigių smulkintuvų abu tiltai varantieji. Vairuojamuosiuose ratuose įtaisyti hidrauliniai varikliai. Lauku galima važiuoti iki 20 km val.^-1 greičiu. Išjungus antrojo tilto pavarą, transportinis važiavimo greitis siekia 40 km val.^-1 Numatoma gaminti 60 km val.^-1 greičiu važiuojančias savaeiges mašinas. Toks greitis pasiekiamas, varikliui sukantis tik 1 400 arba 1 600 min.^-1 dažniu, tada jis naudoja mažiau degalų. Pavaros perjungiamos elektromechaniškai. Jas gali perjungti ir automatinė valdymo sistema, kai pasiekiamas nustatytas važiavimo greitis. Jau galima įsigyti smulkintuvus su vienu varančiuoju tiltu, specialiomis padangomis, kuriose važiuojant drėgna dirva sumažinamas oro slėgis ir padidinama traukos jėga. Oro slėgis padangose sumažinamas, kai susmulkintos masės tiekimo latakas pasukamas į darbo padėtį. Smulkintuvo švytavimus sumažina spyruokliniai, hidrauliniai, hidropneumatiniai amortizatoriai ar jų deriniai.

Variklis. Savaeigio smulkintuvo našumas labiausiai priklauso nuo variklio galios, nes tos pačios firmos daugelio smulkintuvų technologinio proceso pagrindinių darbinių dalių (masės tiekimo būgnų, smulkinimo būgno, grūdų traiškytuvo, masės metiklio) parametrai yra vienodi. Smulkintuvuose dažniausiai yra vienas variklis, jis pritvirtintas išilgai arba skersai smulkintuvo išilginės ašies. Vieno variklio galia kinta nuo 550 iki 770 AG. Smulkintuvuose Claas Jaguar 980, Krone BIG X 1000 įrengti sudvejinti varikliai, kurių galia siekia atitinkamai 830 ir 1 020 AG. Abu varikliai veikia, kai vieno iš jų apkrova viršija leistinąją ribą. Važiuojant keliu, veikia tik vienas variklis, sukdamasis mažesniu dažniu.

Smulkintuvo variklis suka važiuoklės hidrostatinės pavaros alyvos siurblį ir technologines pavaras: smulkinimo būgno, masės maigiklio, susmulkintos masės metiklio, tiekimo volo ir kitas.

Kad lauke savaeigis smulkintuvas dirbtų be prastovų, jo našumas (variklio galia) turi būti suderintas su  ūkio vidutiniu kukurūzų derliumi, susmulkintai masei vežti transporto galia ir tranšėjoje dirbančių mašinų sparta. Lauke savaeigio smulkintuvo prastovos - prarasta pašaro kokybė ir pinigai.

Pjaunamosios. Jos yra eilinės ir universalios. Eilinės pjaunamosios pjauna kukurūzus važiuojant tik išilgai eilučių, universalios - važiuojant lauke bet kuria kryptimi. Eilinės pjaunamosios tvirtinamos tik prie pakabinamų arba prikabinamų smulkintuvų. Savaeigių smulkintuvų universalios pjaunamosios pjauna nuo 6 iki 14 eilučių (plotis nuo 4,5 iki 10,5 m).

Diskinius-būgninius pjaunamųjų pjovimo aparatus sudaro diskas su pritvirtintais dantytais peiliais. Prie dviejų (geltonos spalvos) priešingose disko pusėse esančių peilių pritvirtinti daužikliai, kurie sužaloja ražienos stiebų galus, kad jie nebūtų aštrūs, nepažeistų važiuoklių padangų ir greičiau suirtų dirvoje. Keičiant peilius, negalima jų sukeisti vietomis. Po geltonos spalvos peiliais turi būti įrengti daužikliai.

Dabar gaminamos nuo 3 iki 10,5 m pločio pjaunamosios. Labai plačias pjaunamąsias sudaro trys dalys. Transporto padėtyje ant viduriniosios dalies užlenkiamos kraštinės, todėl pjaunamosios nereikia atjungti ir pervežti vežimėliu.

Prie našių savaeigių Krone smulkintuvų tvirtinamos universalios pjaunamosios su juostiniu pjovimo aparatu. Pjaunamosios plotis - nuo 6 iki 10,5 m (nuo 8 iki 14 eilučių). Kai platesnė pjaunamoji, retesnės važiuoklės ratų vėžės, važiuojama lėčiau, masė tolygiau tiekiama į smulkinimo aparatą, todėl variklis sunaudoja mažiau degalų. „Krone" jau gamina 12 eilučių, trijų sekcijų pjaunamąsias. Transporto padėtyje kraštinės sekcijos užlenkiamos ant viduriniosios ir mašinos plotis (3 m) neviršija leistinojo. Peilių ašmenys yra padengti volframo karbido sluoksniu, todėl nereikia jų papildomai galąsti.

Ant kukurūzų pjaunamosios yra pritvirtinti jutikliai, kurie stebi nupjautų kukurūzų spalvą. Smulkintuvo technologinio proceso automatinė valdymo sistema keičia masės tiekimo volų sukimosi dažnį ir pjaustinio ilgį. Nuimant kukurūzus silosui, paprastai nustatomas nuo 5 iki 8 mm teorinis pjausnio ilgis. Kai kukurūzų lapai dar žalios spalvos, automatinė valdymo sistema teorinį pjausnio ilgį padidinta iki 12 mm. Tada variklis suvartoja mažiau degalų.

Technologinio proceso pagrindinės dalys. Tai masės tiekimo, smulkinimo, maigymo ir metimo aparatai. Skirtinguose smulkintuvuose skiriasi jų konstrukcija ir parametrai.

Nupjautus kukurūzus į smulkinimo aparatą dažniausiai tiekia 4, o Krone mašinoje 6 būgnai, kurių paviršiuje pritvirtintos tiesios arba pasvirusios dantytos juostos. Pirmajame apatiniame būgne įrengtas metalo detektorius, kuris tiekiamame masės sluoksnyje atpažįsta metalinius daiktus ir siunčia signalą automatinei valdymo sistemai, kad būtų išjungta volų pavara. Kompiuterio ekrane matyti metalinio daikto vieta masės sluoksnyje. Naujausiuose smulkintuvuose įrengti jutikliai, kurie tiekiamoje masėje nustato ir akmenis. Volų pavara dažniausiai yra hidraulinė arba hidromechaninė, todėl sklandžiai keičiamas jų sukimosi dažnis ir pjaustomų augalų teorinis smulkinimo ilgis.

Svarbiausioji smulkintuvo technologinio proceso dalis yra smulkinimo aparatas, kurį sudaro būgnas, priešpeilis ir dugnas. Būgno sukimosi dažnis nekeičiamas. Dabartiniuose smulkintuvuose plokšti peiliai prie uždaro arba atviro būgno pritvirtinti dviem eilėmis. Peiliai su priešpeiliu sudaro kampą, kad pjovimas būtų slystantis ir smulkinti kukurūzai būtų stumiami nuo kameros šonų būgno vidurio link.

Smulkintuvų Claas Jaguar peiliai gaubti, jie prie būgno pritvirtinti dviem eilėmis. Kiekvienas peilis atpjautą kukurūzų riekę tiekia masės maigikliui. Kadangi smulkinimo būgnas sukamas 1 200 min.^-1 dažniu, tai sudaroma ištisa vienodo storio pjaustinio juosta. Todėl yra mažesnė masės trintis į dugno paviršių ir galios sąnaudos. Būgnas su peiliais sveria net 600 kg. Labai laidžiuose smulkintuvuose išjungus pagrindinę pavarą, tuoj pat sustabdomas būgno sukimasis. Smulkintuvuose, kurie ruošia žaliavą biodujų gamybai, įrengtas masyvesnis būgnas ir daugiau peilių.

Prie smulkinimo būgno gali būti pritvirtintas skirtingas peilių skaičius: Krone BIG X - 40; 28; 20, o Claas Jaguar - 36; 18; 12 vnt. Peiliai tvirtinami keturiais varžtais, kiti juos tik prispaudžia, kad būtų galima greičiau nuimti. Kukurūzų smulkimo peilių ašmenų forma skiriasi nuo naudojamų žolei smulkinti.

Peiliai kukurūzus pjausto atrėmę į priešpeilį. Dylant peiliams, didėja tarpas tarp peilių ašmenų ir priešpeilio. Dėl to didėja galios sąnaudos, prastėja smulkinamos masės kokybė. Koks tarpas tarp peilių ašmenų ir priešpeilio, rodo kompiuteris. Tarpas sumažinamas iš kabinos valdoma elektromechanine pavara. Kukurūzų sluoksnio pjovimo pradžioje priešpeiliui, ypač jo galams, tenka smūginės apkrovos. Priešpeilis gaminamas iš kelių sluoksnių skirtingo kietumo metalo. Kukurūzams smulkinti skirto priešpeilio briaunos kampas yra kitoks.

Po smulkinimo būgnu yra dugnas, kuriuo peiliai stumia pjaustinį. Į smulkinimo aparatą yra tiekiamas skirtingo storio kukurūzų sluoksnis. Kai dugnu peiliai stumia storesnį smulkintos masės sluoksnį, spyruoklių spaudžiamas dugno galas pastumiamas toliau nuo būgno. Tada pjaustinio transportavimo galios sąnaudos yra mažesnės.

Masės maigiklis. Jis turi sutraiškyti arba sutrupinti kukurūzų masėje pasklidusius visus grūdus. Maigiklį sudaro du cilindrai, kurių paviršiuje sumontuoti specialios arba pjūklo formos dantys. Cilindrus vienas prie kito spaudžia spyruoklės. Tarpas tarp cilindrų keičiamas nuo 0,5 iki 10 mm. Nudilę cilindrų dantys galandami specialiu įtaisu.

Cilindrų sukimosi dažnis keičiamas ant velenų uždedant skirtingo skersmens skriemulius. Skirtingų gamintojų smulkintuvuose montuojami keičiamo skersmens cilindrai. Claas Jaguar smulkintuvuose įrengti 250 mm skersmens cilindrai, kurių paviršiuje yra 100 arba 125 dantys, jų sukimosi dažnis skiriasi atitinkamai 30 ir 20 proc. Gali būti sumontuoti 196 mm skersmens cilindrai su 80, 100 ar 125 dantimis. Jų sukimosi dažnio skirtumas siekia atitinkamai 30, 20 ir 60 proc. Smulkintuvų Krone BIG X cilindrų skersmuo siekia 250 mm, jų paviršiuje yra 123;144 arba 166 dantys. Kai cilindrų skersmuo ir sukimosi dažnio skirtumas didesnis, o jų paviršiuje yra daugiau dantų, masės kontaktas su dantimis būna ilgesnis, todėl net storame pjaustinio sluoksnyje sutraiškomi visi grūdai. Cilindrų skersmuo, dantų skaičius, jų forma, sukimosi dažnio skirtumas priklauso nuo smulkintuvo laidumo, kukurūzų veislės savybių, grūdų brandos ir kitų veiksnių.

Gaminant žolės silosą, masės maigiklį reikia išimti ir įdėti papildomą dugną. Naujausiuose savaeigiuose smulkintuvuose New Holland FR maigiklis pastumiamas atgal, o masės metiklis  priartinamas prie po smulkinimo būgnu esančiu dugnu. Pertvarkyti mašiną žolei smulkinti ilgai netrunka.

Metiklis. Jį sudaro ant veleno pritvirtinti 2 arba 4 (New Holland FR) diskai, kuriuos jungia centro link pakreiptos mentės. Sukamo metiklio mentės sudaro oro srautą, nuo šoninių sienelių truputį pastumia susmulkintą masę, padidina jos judėjimo greitį ir meta į lataką. Kuo daugiau masės mentės stumia dugnu, tuo daugiau reikia energijos.

Naujausiuose smulkintuvuose kompiuteris rodo tarpą tarp menčių apatinių briaunų ir dugno. Tarpą galima padidinti nuo 2 iki 10 mm elektromechanine pavara. Tiekiant į metikį daugiau susmulkintų kukurūzų, tarpą reikia sumažinti.

Latakas. Susmulkinta kukurūzų masė lataku supučiama į traktoriaus traukiamą priekabą. Latakas sudarytas iš kelių hidrauline arba elektromechanine pavara valdomų dalių. Naujausiuose smulkintuvuose yra trimatė vaizdo kamera, sujungta su latako padėties valdymo automatine sistema. Sukiojant lataką, užpildomas priekabos kėbulas. Užpildymo procesą galima stebėti kompiuterio ekrane.

Papildomi įrenginiai. Kiekvienas ūkininkas ir techninės paslaugos įmonės vadovas nori žinoti smulkintuvo atlikto darbo kiekį ir susmulkintos masės kokybę. Smulkintuvo kompiuteris rodo nupjautą plotą, kai išnaudojamas visas pjaunamosios plotis. Tačiau kartais tenka pjauti ir ne visu pjaunamosios pločiu. Tada reikia patikslinti į kompiuterį įvestą pjaunamosios plotį. To nepadarius, jis rodys netikslų nupjautą plotą. Be to, kukurūzų derlius visame lauke nebūna vienodas. Nuo variklio apkrovos priklauso ir degalų sąnaudos. Naujausiuose smulkintuvuose yra susmulkintos masės kiekio ir drėgnio matavimo įtaisai. Vienuose smulkintuvuose matuojamas kintantis tarpas tarp kukurūzų tiekimo į smulkinimo aparatą volų ir jų judėjimo greitis, kituose - latako gale esančio vožtuvo padėtis, kuri priklauso nuo lataku judančios susmulkintos masės srauto. Kompiuteris, įvertinęs kukurūzų pjaustinio drėgnį ir sausųjų medžiagų kiekį, apskaičiuoja tiekiamą į transporto priemonę susmulkintos masės srautą ir kiekį. Numatyta smulkintuvuose įrengti masės kokybės nustatymo prietaisus.

Jei kukurūzų sausosios medžiagos sudaro apie 30 proc., į pjaustinį tenka įterpti pieno bakterijų, kad būtų nuoseklesnis siloso fermentacijos procesas. Smulkintuvuose gali būti įrengtas papildomas bakelis ir skysčio įterpimo įranga. Įterpiamo konservanto ar pieno bakterijų kiekis priklauso nuo tiekiamos į transporto priemonę masės srauto. Visą procesą valdo ir kontroliuoja mašinos kompiuteris.

Valdymas. Smulkintuvo važiavimą galima valdyti rankiniu būdu, lazerio spinduliu ar GPS sistema. Mašinoje turi būti bent viena važiavimo valdymo automatinė sistema, kad operatorius didesnį dėmesį galėtų skirti technologiniam procesui ir darbo kokybei. Naujausiuose smulkintuvuose įrengta ir greta jo važiuojančios transporto priemonės automatinė valdymo sistema.

Smulkinimo technikos kompiuteryje kaupiami darbo našumo, kokybės, degalų sąnaudų ir daugybė kitų duomenų. Jie gali būti įrašyti į skaitmenines laikmenas arba perduoti į ūkio pagrindinį kompiuterį, kuriame galima stebėti smulkintuvo darbą lauke.

Susmulkintos masės apdorojimas

Savaeigių smulkintuvų našumas siekia 100-250 t val.^-1 Jie per valandą nupjauna 3-5 ha kukurūzų, todėl susmulkintai masei pervežti reikia daug transporto priemonių. Masė supučiama į talpias traktorines ir rinktuvines priekabas, nuo kurių yra nuimamas rinktuvas, smulkinimo aparatas ir dozatorius, kad būtų mažesnė priekabos masė ir didesnė kėbulo talpa. Drėgnoje dirvoje greta važiuoti smulkintuvui ir traktoriaus traukiamai talpiai priekabai yra sudėtinga. Kompanija „Claas" gamina specialų smulkintuvą. Ant jo važiuoklės sumontuotas talpus bunkeris, kuriame yra transporteris. Pripildžius bunkerį, smulkintuvas privažiuoja prie transporto priemonės arba lauke palikto konteinerio ir iškrauna susmulkintą masę.

Kukurūzų siloso gamyboje atsakingiausias darbas - slėgti masę tranšėjoje. Tranšėja, kaupas ar kita talpa turi būti užpildyta ir uždengta per 2 dienas. Svarbiausia, kad į spaudžiamą masę nepatektų žemių ir masės tankis siektų nuo 650 iki 670 kg m^-3. Kai meteorologinės sąlygos palankios, juos pjauna labai našūs smulkintuvai, netrūksta transporto priemonių masei vežti ir jai suslėgti tranšėjoje, masė paskleidžiama visame jos plote.

Susmulkinti kukurūzai tranšėjoje tankinami 15 t ir didesnės masės traktoriumi. Važiuojama ta pačia vieta nuo 4 iki 6 kartų, 4 km val.^-1 greičiu. Paskui klojamas naujas 0,3 m susmulkintos masės sluoksnis. Jo paviršius išlyginamas specialiu skleidikliu ir vėl spaudžiamas.

Lietuvoje tranšėjos dažniausiai užpildomos palaipsniui. Suspaustos masės sluoksnis viršija 2 m. Masei krauti pasitelkiami savaeigiai krautuvai su labai talpiais kaušais.

Tranšėjos uždengimas ir atidengimas

Prieš uždengiant tranšėją, reikia išlyginti sukrautos masės paviršių. Uždengiama 40 µ storio plėvele, ant jos klojama antra 150 µ storio plėvelė. Tada - dar ir armuota plėvelė. Svarbiausia - sandariai uždengti tranšėjos kraštus ir įrengti lietaus nutekėjimo latakus. Viršutinis dangalas prispaudžiamas naudotomis padangomis arba specialiais svarmenimis. Jau galima įsigyti 3 sluoksnių tranšėjų dangalus, jie yra ilgaamžiai, atsparūs saulės ir šalčio poveikiui.

Tranšėja turi būti atidengiama itin tvarkingai. Silosas oro aplinkoje genda, susidaro pelėsiai ir mielių bakterijos. Todėl atidengus siloso tranšėjos galą, reikia atpjauti apie 0,5 m storio riekę, ją vežti į tvartą ir išdalyti gyvuliams. Siloso tranšėjos galas vėl turi būti sandariai uždengtas. Žiemą per savaitę turi būti atpjauta ne plonesnė kaip 1,5 m storio, o vasarą apie 2 m storio riekė. Kukurūzų silosas gali būti gaminamas žarnose, ritiniuose, bet tam reikalingos specialios mašinos.