Ne vyresni kaip 8 savaičių veršeliai iš individualių gardelių perkeliami į naują aplinką - grupinio laikymo patalpą. Veršeliai patiria pirmąjį stresą, kuris gali sulėtinti tolesnį augimą, jeigu laikymo sąlygos nebeatitiktų jų reikmių.

Laikymo sąlygos

Vyresnius kaip 8 savaičių amžiaus veršelius laikyti individualiuose gardeliuose nebegalima. Jie pervaromi į grupinius gardus. Tačiau, kad veršeliai patirtų mažesnį stresą ir nenustotų augti, jie laikomi mažomis grupėmis. Pagal amžių ir kitas sąlygas, veršelius galima laikyti dviem etapais:

• 2-4 mėn. veršeliams geriausias grupės dydis - 3-5 jaunikliai. Amžiaus skirtumas tarp veršelių - iki 3 savaičių. Rekomenduojamas gardo plotas gyvuliui - 2,8 m² (mažiausias leistinas - 1,5 m²), ėdžių ilgis - 46 cm gyvuliui.
• 4-6 mėn. veršeliams geriausias grupės dydis - 6-12. Amžiaus skirtumas - iki 2 mėn. (arba 34-45 kg). Rekomenduotinas gardo plotas gyvuliui taip pat - 2,8 m² (mažiausias leistinas - 1,5 m²), ėdžių ilgis - 38 cm gyvuliui (būti grupėje apsipratę veršeliai mažiau konkuruoja, todėl ėdžios gali būti trumpesnės negu ką tik sugrupuotų). Šio amžiaus veršeliams gulėti galima įrengti boksus. Bokso plotis - 68 cm, o ilgis - 122 centimetrai.

Skaičiuojama, kad 200 vietų karvių fermoje paprastai būna apie 32 veršeliai (be jautukų) 2-6 mėn. amžiaus.

Veršelių laikymo sąlygos turi tenkinti tris svarbiausius reikalavimus:

► švari, sausa, patogi guoliavietė;

► geras vėdinimas;

► patogus priėjimas prie pašarų ir vandens.

Jiems auginti tinka ir pigus, neapšiltintas pastatas. Kanados ekspertų teigimu, veršeliams nuo 6 savaičių amžiaus rekomenduojama temperatūra nuo 18 ^oC šalčio iki 27 ^oC šilumos. Tačiau svarbu, kad, kai temperatūra žema, nebūtų skersvėjų. Geriausia, kad klimato sąlygos būtų panašios į tas, kuriomis buvo laikomi jaunikliai.

Veršelių gardų tipai

• Kreikiamas visas gardas.
• Kreikiama tik guoliavietė, o takas prie ėdžių nekreikiamas. Vakarų ūkių veršidėse guoliavietė dažniau įrengiama aukščiau ėdimo tako (reikia mažiau kraiko), kartais - įgilinta. Pirmuoju atveju per parą vieno veršelio kraikui reikia 1 kg šiaudų, antruoju - 2 kilogramų.

Veršeliai šeriami silosu, šiaudais ir būtinai koncentruotais pašarais. Pagal JAV specialistų rekomendacijas, veršeliui per parą reikia sušerti nuo 3,2 iki 4 kg pašarų. Pvz., 1,8-2,2 kg geros kokybės kukurūzų, liucernos siloso ir 1,4-1,8 kg koncentruotų pašarų arba 0,9-1,4 kg prastos kokybės šieno, šiaudų ir 2,3-2,7 koncentruotų pašarų.

Gerai vertinamos neapšiltintos trisienės ar ketursienės veršidės. Jų karkasas medinis. Sienoms panaudojama plėvelė ar specialus vėją sulaikantis tinklas. Stogas daromas iš skardos ar plastiko lakštų.

Kai veršelių banda nedidelė, t. y. iki 24, JAV naudojami pervežami nameliai jiems laikyti. Viename namelyje, kurio plotis 3,7 m, o ilgis 5,8 m, telpa 6-8 iki 180 kg masės veršeliai. Namelio karkasas gaminamas iš medinių strypų, o sienos - iš plėvelės. Jas nuo pažeidimų saugo metalinis tinklas.

Neapšiltinta veršidė

Pritaikytos skirtingo amžiaus veršeliams laikyti neapšiltintos veršidės pavyzdys parodytas schemoje. Dviejų mėnesių ar jaunesni veršeliai atvaromi į gardą ar kelis gardus viename veršidės gale. Augant jie pervaromi į kitus gardus, kuriuose įrengtos vis didesniems veršeliams pritaikytos pertvaros prieš ėdžias. Veršelių guoliavietė kreikiama ir įrengiama 15 cm aukščiau ėdimo tako. Gardo plotis 3 m, o gylis - 7 m. Viename garde laikomi nuo 6 iki 180 kg svorio veršeliai. Jeigu kreikiamas visas gardas, jame telpa 8 veršeliai. Mėšlas iš ėdimo tako šalinamas skreperiniu transporteriu.

Neapšiltintos veršidės karkasas gaminamas iš medžio ar metalo. Lauko sienų, apjuosiančių guoliavietes, apačia (60 cm aukščio) įrengiama iš blokelių, plytų, lentų, kad būtų tvirta ir sandari ir nepažeistų mėšlo šalinimo technikos, apsaugotų veršelius nuo vėjo. Dešinės sienos viršus - iš plėvelės. Prie karnizo paliekamas vėdinimo plyšys, kurį kylant temperatūrai vis daugiau atidaromas. Mobilus pašarų dalytuvas važinėja šėrimo taku, kuris nuo kritulių apsaugo stogas ir specialus tinklas, dengiantis išilginę sieną. Tinklas taip pat apsaugo veršelius nuo žvarbaus vėjo. Kai pašarai atvežami ir išskirstomi traktoriniu dalytuvu ir kai ėdžios įrengtos tik vienoje pusėje, šėrimo tako plotis yra 4 m. Tačiau kai ėdžios abiejose pusėse, tako plotis turi būti 5 m, nes kai takas siauras, purvini traktoriaus ir pašarų dalytuvo ratai užteršia pašarus. Stogas - be šilumą izoliuojančio sluoksnio.

Gardai konstruojami iš pasukamų pertvarų. Jos įrengtos taip, kad veršelius būtų galima suvaryti į guoliavietę ar ėdimo taką, kai šalinamas mėšlas.

Ėdžios (šėrimo stalas) įrengiamos šėrimo tako šone. Ėdžių sienelės prie ėdimo tako aukštis: 25 cm 2-4 mėn. veršeliams ir 35 cm 4-6 mėnesių. Ėdžių viršus turi būti lygus ir padengtas rūgštims atspariu sluoksniu: plastikiniais lakštais, keraminėmis plytelėmis, epoksidine derva. Rūgštims atsparios ėdžių juostos plotis - apie 70-90 cm. Rekomenduojama pasirinkti didesnę reikšmę. Kad nubėgtų skysčiai, ėdžių nuolydis link šėrimo tako - 3 procentai.

Tarp dviejų gretimų gardų įrengiama neužšąlanti girdykla.

Straipsnyje panaudotos JAV ir Europos Sąjungos valstybių rekomendacijos