23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2010/07
Naujos ir eksperimentinės purškimo technologijos
  • R. Zinkevičius
  • Mano ūkis

Teorinis pagrindas purškiamam skysčiui elektrostatiškai įkrauti buvo fizikinis fenomenas, priešingai įkrautoms dalelėms traukti viena kitą. Taigi, bandyta sukurti smulkius, elektrostatiškai įkrautus skysčio lašelius, kurie geriau prikibtų prie apipurškiamų paviršių. Taip apipurškiami paviršiai būtų geriau padengiami, padidėtų biologinis augalų apsaugos produktų veiksmingumas ir mažiau išpurkšto skysčio lašelių būtų nunešta pavėjui.

Įvairius hidrauliniais, pneumohidrauliniais bei rotaciniais purkštukais išpurškiamo skysčio įkrovimo būdus (138 pav.) praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio pradžioje tyrinėjo Mozeris (Moser) ir Šmitas (Schmidt) (Moser, 1981, 1982, 1983).

Lauko purkštuvuose purškiamas skystis buvo nukreipiamas per elektrostatinį adapterį, kuriame tekanti aukštos įtampos elektros srovė per plyšinį plokščiasrautį purkštuką įkrauna išpurškiamus lašelius. Laboratoriniuose tyrimuose nustatyta, kad elektrostatiškai įkrauti lašeliai geriau prikibdavo prie apipurškiamų paviršių, todėl pavėjui jų buvo nunešama mažiau. Tačiau lauko bandymai nepatvirtino laboratorinių tyrimų rezultatų (Göhlich, 1988).

Šiuo atveju trūkumu buvo laikoma tai, kad išpurkšto skysčio lašeliai nusėsdavo ant viršutinės augalų dalies, o techninės sąnaudos buvo gana didelės (Ganzelmeier, 1985).

Tiesioginio augalų apsaugos produktų tiekimo bei automatinio piktžolių atpažinimo sistemos

Ateityje bus siekiama mažinti aplinkos taršą, tikslingai naudojant augalų apsaugos produktus, t. y. purškiant ne ištisai, o tik ten, kur yra piktžolės, ligos sukėlėjai ar kenkėjai. Be to, kiekvienai piktžolei siekiama parinkti tinkamiausią herbicidą. Taigi, augalų apsauga ateityje turėtų būti tikslesnė ir vadinama tiksliuoju ūkininkavimu.

Pirmuosius tyrimus šia kryptimi beveik prieš 20 metų pradėjo kompanijos „Novartis" ir MSR, sukurdamos tiesioginio augalų apsaugos produktų tiekimo sistemą. Šiuo atveju purkštuvo rezervuaras pripildomas tik švaraus vandens, o ne tirpalo. Augalų apsaugos produktai dozuojami atskirais siurbliais, o su vandeniu sumaišomi slėgio linijoje už valdymo pulto (139 pav.). Šis sumaišymo procesas gali būti valdomas nuotoliniu būdu arba automatiškai iš purškimo kompiuterio.

Naujuose kompanijos „Amazone" UX serijos hidrauliniuose vamzdiniuose lauko purkštuvuose, sumontavus atskirą augalų apsaugos produktų sumaišymo baką Pre-Mix, galima (jei reikia) purškimo metu į tirpalą įmaišyti reikalingų pesticidų. Pirmiausia, koncentruoti augalų apsaugos produktai sumaišomi atskirame bake, o tada mišinys tiekiamas į vandens srautą, tekantį iš pagrindinio purkštuvo rezervuaro. Purškiant įprastai, į hektarą paskleidžiamų pesticidų kiekis keičiamas reguliuojant tirpalo išpurškimo normą. Norint išlaikyti optimalų purškimo slėgio diapazoną, tirpalo išpurškimo normos reguliavimo galimybės yra ribotos. Naudojant Pre-Mix sistemą, pasiekiama geresnė darbo kokybė. Sumaišius augalų apsaugos produktus atskirame bake, o šį mišinį su vandeniu maišant purškimo metu, visuomet galima išlaikyti optimalų lašelių spektrą ir bet kuriuo momentu nutraukti atskirų preparatų tiekimą.

Nauja kompanijos „Lechler" tiesioginio augalų apsaugos produktų tiekimo įranga VarioInject (140 pav.) iš kitų sistemų išsiskiria tuo, kad pagal suvestus duomenis į ISOBUS reikalavimus atitinkantį valdymo pultą gali dozuoti bet kokį pesticidų kiekį. Ši įranga išsaugo nustatytus parametrus ir išjungiant atskiras purkštuvo sijos sekcijas. Tik VarioInject sistemoje nuolat darbo metu yra matuojami faktiškai paskleidžiamų augalų apsaugos produktų kiekiai ir net maži nuokrypiai nuo nustatyto dydžio yra koreguojami automatiškai. Tai kol kas vienintelė tokia sistema rinkoje. Norint dirbti gana tiksliai, prieš darbo pradžią jos nereikia kalibruoti. Visiškai nauja yra tai, kad prieš pradedant purkšti, paspaudus mygtuką, augalų apsaugos produktai pradedami tiekti į maišymo vietą, o baigus darbą, gali būti grąžinami į pakuotes. Kompanija „Lechler" pirmoji pagamino tiesioginio augalų apsaugos produktų tiekimo sistemą, kurioje techniniai likučiai neskiedžiami (Zinkevičius, 2008).