Pagrindinė priežastis, dėl kurios grikių auginama palyginti nedaug, yra mažas jų derlingumas: Lietuvoje vidutinis derlius iš hektaro nesiekia net tonos – vos 0,70–0,96 t ha^-1. Tačiau kruopščiai suderinus agrotechniką, grikių galima kulti daugiau.

Praėjusiame dešimtmetyje grikių pasėlių plotai Lietuvoje didėjo palyginti sparčiai: 1997–2004 m. laikotarpiu padidėjo beveik 5 kartus (nuo 4,4 iki 21,4 tūkst. ha). Pagal naujus Statistikos departamento paskelbtus duomenis, pastaruosius trejus metus grikių plotai Lietuvoje užėmė 1,12–1,57 proc. visų pasėlių. Palyginti su 2004 m. duomenimis, vėlesniais metais grikių pasėlių plotai beveik nesikeitė, išskyrus 2008 m., kai jie buvo padidėję ketvirtadaliu. Šiek tiek didesni grikių pasėlių plotai grikiai fiksuojami ekologiniuose ūkiuose: 2007 m. jų auginta 7,23 proc., t. y. 6-oji vieta tarp kitų žemės ūkio augalų.

Grikių pasėlių plotų ir derlingumo kitimas Lietuvoje 2007–2009 m.

* - duomenys nepaskelbti

LAMMC Vokės filiale selekciniuose bandymuose tirtų veislių ir hibridų derlingumas didesnis negu vidutiniškai Lietuvoje, bet kai kuriais metais, ypač sausringais (2005, 2006 m.), taip pat neviršijo 1 t ha^-1. 2003–2009 m. tyrimų duomenimis, lietuviškos veislės VB Vokiai grūdų derlius kito nuo 0,87 iki 2,44 t ha^-1. Tačiau yra sukurta hibridų, derlingesnių negu veislė VB Vokiai, kuri šiuo metu vienintelė įtraukta į Tinkamiausių Lietuvoje auginti augalų veislių sąrašą. Pavyzdžiui, perspektyvus numeris Nr.126, kurio derlius buvo didesnis už VB Vokiai derlių 25,7 proc., o 1 000 grūdų masė – 33 g, ateityje galėtų papildyti lietuviškų grikių veislių sąrašą. Šis hibridas vidutinio vėlyvumo, augalai užauga šiek tiek aukštesni (109,1 cm) negu veislės VB Vokiai.

Vokės filiale sukurtų grikių hibridų derlius ir ūkiškai naudingos savybės

Konkursiniai veislių bandymai, 2007–2009 m. vidutiniai duomenys

Palankesnio klimato sąlygomis, pavyzdžiui, pietinėje Rusijos dalyje ir Ukrainoje, grikiai gali užauginti labai didelį grūdų derlių. Pastarąjį dešimtmetį išvestų grikių veislių potencialus derlius Totorijoje siekia iki 4,0 t ha^-1, Ukrainoje – iki 2,8–3,6 t ha^-1, tačiau gamybinėmis sąlygomis jų derlius taip pat būna gerokai mažesnis.

Ne visi veiksniai, kurie turi įtakos grikių produktyvumui, gali būti kontroliuojami. Negalime pakeisti grikių biologinių savybių ir reguliuoti meteorologinių sąlygų. Tačiau didesnį derlių įmanoma užauginti pasirinkus derlingas, vietos sąlygoms pritaikytas, veisles ir tinkamą agrotechniką. Atsižvelgus į patarimus dėl priešsėlių parinkimo, sėjos laiko, tręšimo ir derliaus nuėmimo, galima sušvelninti neigiamos aplinkos veiksnių įtakos pasekmes ir užauginti didesnį derlių.

Tinkami priešsėliai

Teisingas priešsėlių parinkimas grikiams yra labai svarbus. Nuo jų priklauso dirvos fitosanitarinė būklė (užterštumas piktžolėmis, kenkėjais ir ligų sukėlėjais), drėgmės ir maisto medžiagų kiekis. Geriausi priešsėliai grikiams yra ankštiniai augalai, žiemkenčiai ir kaupiamieji augalai, kadangi po jų įterpiama daug augalų liekanų, kurios irdamos praturtina dirvožemį maisto medžiagomis bei pagerina fizikines ir chemines jo savybes.

Netinkami priešsėliai – avižos, miežiai, grikiai. Nustatyta, kad irdamos avižų ir miežių liekanos išskiria inhibitorius, kurie stabdo grikių augimą. Dėl tos pačios priežasties negalima grikių atsėliuoti.

Nevėluoti sėjos

Geros sąlygos grikių dygimo metu svarbios, kad jie greitai ir vienodai sudygtų. Grikiai yra šilumamėgiai augalai, todėl sėjami, kai dirva įšyla iki 7–8 °C. Bet palankiausios sąlygos jiems dygti, kai dirva įšilusi iki 10–15 °C. Tokią ir aukštesnę temperatūrą dirva pasiekia vėlyvojo pavasario pradžioje, t. y. įpusėjus gegužės mėnesiui (kai žydi šermukšniai, putinai, alyvos, visur žydi sodai). Tuo laikotarpiu vidutinė paros oro temperatūra pakyla per 10 °C, o dirvos paviršius būna apie 3–4 °C labiau įšilęs už orą.

Labai svarbu grikius pasėti optimaliu laiku ir į neperdžiūvusią dirvą. Todėl grikiams skirtas laukas pavasarį pirmą kartą turi būti kultivuojamas (kultivatoriumi su akėčiomis) labai anksti, tuo pačiu metu, kai dirva ruošiama vasariniams javams. Antrą kartą kultivuojama prieš sėją. Taip išsaugoma dirvožemio drėgmė ir mechaniškai sunaikinama daug piktžolių. Nevertėtų baimintis, kad anksti pasėti grikiai gali nukentėti nuo šalnų. Tiesa, vėlyvųjų šalnų pavojus išlieka, bet jos pasitaiko retai, vidutiniškai kas 10–12 metų. Baltarusijos mokslininkų nuomone, geriau vienus metus gauti mažesnį grikių derlių nukentėjus nuo šalnų, negu vėluoti sėją visą dešimtmetį ir tiek pat laiko kulti mažesnį derlių.

Pagal Perlojoje atliktų tyrimų duomenis, optimalus sėjos laikas yra gegužės antroji pusė, nes vėlinant sėją, grūdų derlius mažėja. Pavyzdžiui, pasėjus grikius gegužės III dešimtadienį, grikių derlius sumažėjo 15 proc., o pasėjus birželio I dešimtadienį – net 37 proc. LAMMC Vokės filiale selekciniuose bandymuose sėjos laiko įtaka nebuvo tirta, tačiau pastebėta, kad per pastaruosius septynerius metus grikių veislės VB Vokiai derliai buvo didesni pasėjus gegužės 20–26 d., o pasėjus vėliau (2005 ir 2006 m.) derlius buvo mažesnis.

Sėjos vėlinimas grikių sudygimui gali turėti neigiamą įtaką dėl drėgmės trūkumo, nes birželio pradžioje temperatūra būna aukšta, o lietaus ne visada pakanka, todėl dirva džiūsta labai sparčiai. Optimalus dirvožemio drėgnumas grikių sėjos metu turėtų būti 20–30 procentų.

Tręšti prieš sėją

Grikiai gerai auga ir dera tokiuose dirvožemiuose, kurie netinka kitiems žemės ūkio augalams. Tačiau dėl specifinių biologinių ypatumų (šie augalai auga, žydi, užmezga ir brandina grūdus tuo pačiu metu) grikiams reikia palyginti daug maisto medžiagų dideliam grūdų derliui suformuoti. Palyginti su vasariniais kviečiais, 1 t grūdų užauginti grikiams reikia beveik tiek pat azoto, du kartus daugiau fosforo ir tris kartus daugiau kalio.

Tačiau grikiai sugeba žymiai geriau įsisavinti dirvožemio maisto medžiagas negu daugelis kitų žemės ūkio augalų, ypač iš netirpių fosforo ir kalio junginių. Būtent todėl grikiai gali augti ir skurdesnėse dirvose, kuriose mažiau lengvai prieinamų maisto medžiagų.

Grikiams augant, maisto medžiagų poreikis vegetacijos metu kinta. Augimo pradžioje jie sunaudoja daugiau azoto ir kalio, o vėlesniais tarpsniais – daugiau fosforo. 40–60 proc. visų jiems reikalingų maisto medžiagų grikiai pasisavina pirmoje vegetacijos pusėje. Grikiams skirtas trąšas reikia išberti prieš sėją. Rekomenduojama trąšų norma yra 30–60 kg NPK. Labai svarbu grikių nepertręšti azoto trąšomis, todėl didesnę negu N₃₀ norma galima tręšti tik smėlio dirvožemiuose.

Pagal Lenkijos mokslininkų rekomendacijas, jei numatoma skirti daugiau negu N₅₀, tai pusė azoto trąšų išberiama prieš sėją, o likusi dalis – prieš grikių žydėjimą. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad gausus tręšimas azoto trąšomis (> N₃₀) skatina vegetatyvinės masės augimą, dėl to pailgėja jų vegetacijos periodas, o grūdų derlius nepadidėja. Be to, dėl azoto pertekliaus sumažėja grikių žiedų nektaringumas, todėl bitės mažiau lanko pasėlius ir mažiau užsimezga grūdų.

Fosforo grikiams daugiausia reikia žydėjimo ir grūdų formavimosi metu. Grikiai gerai pasisavina dirvožemyje esančias fosforo atsargas, bet jeigu jo trūksta, žiedų susidaro daug, tačiau didesnė jų dalis nunyksta.

Laiku nukulti

Grikių brendimo laikotarpis ištęstas, nes žydėjimas ir brendimas vyksta kartu ir trunka 30–40 dienų. Tačiau brendimo trukmė priklauso ne tik nuo veislės, bet ir nuo aplinkos sąlygų. Jei grikių žydėjimo laikotarpiu aplinkos sąlygos jiems augti palankios, žydėjimas trunka trumpiau, o grikiai subręsta anksčiau. Labai karšti orai ir drėgmės trūkumas turi neigiamos įtakos grikių apdulkinimui ir maisto medžiagų pasisavinimui iš dirvožemio, dėl to sutrinka grikių fiziologiniai procesai – vegetatyvinės grikių augalų masės augimas, žydėjimas, grūdų užmezgimas.

Daug augalų tokiomis sąlygomis žūva. Tačiau susidarius palankioms sąlygoms, grikiai vėl pradeda žydėti, o jų vegetacija užsitęsia. Esant tokiam reiškiniui labai svarbu pasirinkti tinkamą derliaus nuėmimo laiką, kad būtų kuo mažesni nuostoliai dėl grūdų išbyrėjimo. Derlių reikia nuimti tada, kai 60–70 proc. užmegztų grūdų yra subrendę, o dauguma jų įgauna veislei būdingą spalvą.

Grikiai yra vieni iš svarbesnių grūdinių augalų, pasaulyje auginamų kaip vertinga žaliava maisto ir kitoms pramonės šakoms. Tradiciškai grikiai panaudojami maisto pramonėje, bet jų panaudojimas bitininkystėje, farmacijoje, chemijos pramonėje ir kitose ūkio šakose taip pat yra labai platus ir turi perspektyvą. Lietuvoje jų kol kas dar auginama nedaug. Manoma, kad ateityje grikių didesnį paplitimą turėtų lemti naujų derlingų veislių sukūrimas, sveiko maisto ir ekologinių produktų poreikio didėjimas. Skiriant daugiau dėmesio sveiko maisto gamybai, didės grikių ekonominė svarba ir plėsis jų plotai.