ES fondų parama ne tik padeda atnaujinti ūkius, bet ir skatina kurtis jaunuosius ūkininkus. Prieš penkerius metus įsikūrimo pradžią lengvinančiu finansavimu pasinaudojo ir Kėdainių rajono ūkininkas Ovidijus Talmantas. Ūkį jis modernizuoja iki šiol, daugiausia investuodamas į pažangią techniką.

Skirtingai negu vyresnės kartos ūkininkai, kėdainiškis niekada nesibaidė nei bankų paskolų, nei įsipareigojimų ES fondams. Ovidijaus, jo brolio Pauliaus ir tėvo Jono ūkiuose įgyvendintas ne vienas europinėmis lėšomis paremtas projektas.

„Niekada nedvejojau. Suskaičiuoji kiek turi, kiek gausi už produkciją, kokio dydžio paskolos įmokas reikės mokėti, ir sprendi ką ir už kiek gali pirkti. Jei nebūtų ES fondų, neįsivaizduoju, kiek reikėtų taupyti, kad tokią techniką galėtume įpirkti. Žinoma, investuotume, bet tikrai ne tiek daug ir ne į tokią techniką“, – neabejotiną ES fondų naudą įžvelgia jaunasis ūkininkas.

Skersai modernizacijos kelio nestojo ir sunkmetis. Paraiška 2 mln. Lt vertės projektui įgyvendinti priduota pernai. Daugiausia investuota į šiuolaikišką purškimo techniką. Ovidijus šiemet įsigijo antrąjį Baltijos šalyse triašį savaeigį purkštuvą Dammann DT 2600 H Plus 3A, kuris gali ne tik purkšti, bet ir, sumontavus trąšų barstymo įrangą, tręšti. Į našią 260 AG 30 m sijų pločio purškimo techniką jaunojo ūkininko tėvas žvalgėsi jau trejus metus. Jo svajonę realizavo sūnus, pateikęs paraišką KPP 2007–2013 m. „Žemės ūkio valdų modernizavimo“ priemonės projektui įgyvendinti. Pagal tą patį projektą finansavimas skirtas galingam Fendt 936 Vario traktoriui, grūdų perkrovimo priekabai įsigyti.

Ovidijus ketina dar kreiptis ES paramos pagal supaprastintą jos teikimo tvarką. „Reikėtų dar vieno vidutinės klasės traktoriaus įvairiems transportavimo darbams“, – planuoja O. Talmantas, tik šiek tiek suabejoja, ar jau nepasiekė galimos maksimalios paramos sumos.

Augalininkystės ūkis

Talmantų valdos siekia 1 200 ha. Ovidijus dirba apie 450 ha. Pasak jo, visuose trijuose ūkiuose daugiausia auginami žieminiai kviečiai ir žieminiai rapsai, apie 140 ha cukrinių runkelių. Žieminius augalus Talmantų šeima labiau vertina negu vasarinius ir stengiasi visus plotus jais užsėti. Ovidijus įsitikinęs, kad vasarinius javus augindamas ne mažiau rizikuoji negu žieminius, mat jei vasarą ilgesniam laikui nusistovės sausra, aruodai liks pustuščiai.

Kad derliumi ir jo kokybe netektų nusivilti, Talmantų ūkiuose trąšų negailima. Ovidijus pabrėžia, kad net joms ir labai pabrangus, normos nedaug buvo sumažintos. Dėl to kviečiai ir subrandina pavydėtinos kokybės grūdus. Kartą pasėję pašarinę sėklą, ūkininkai kūlė antros klasės kviečius. Žieminiai rapsai vidutiniškai užaugina 4,2, o kviečiai – per 7 t/ha derlių.

„Šiemet žiema ir pavasaris daug nuostolių pridarė. Atsėjome 250 ha žieminių rapsų. Kviečiai geriau peržiemojo, vasarinių nedaug teko sėti, tačiau žieminių javų pasėliai gerokai išretėjo, tad tikėtina, kad derlius bus mažesnis“, – nepalankių orų padarinius vertina kėdainiškis.

Talmantai ne tik perka pažangią techniką, bet ir taiko šiuolaikines žemdirbystės technologijas. Ūkininkai aria tik naujai įsigytus ar išnuomotus žemės plotus, o likusi žemė įdirbama skutikliu. Kad sąnaudų būtų dar mažiau, pernai rapsai pasėti skutikliu su ant jo sumontuota sėjamąja. „Pasėlis rudenį gražiai atrodė, augalai gerai sudygo, tačiau žiema ir pavasaris savo padarė“, – kaip ir dauguma ūkininkų nuostolių neišvengė ir Ovidijus.

Prioritetas – galingoms mašinoms

Ovidijus tvirtina, kad dideliame augalininkystės ūkyje be našios technikos neįmanoma išsiversti. Nors Talmantų valda nemaža, tačiau visiems žemės plotams įdirbti užtenka keturių galingų traktorių, o derliui nukulti – trijų kombainų. Savaeigis purkštuvas – nemaža paspirtis visiems trims ūkiams, juo labiau kad purkštuvu galima ir tręšti. Turint savaeigę purškimo mašiną, ir traktorių reikia mažiau. „Purkštuvas labai našus ir vien tik mano ūkiui būtų per didelis, tačiau mes dirbame bendrai, nežiūrime kieno laukas ir visus pasėlius kiekvienas prižiūrime kaip savo“, – darbų ir ūkių neskirsto Ovidijus.

Naujai tiesiai iš parodos „Ką pasėsi“ ekspozicijos į ūkį atvežtai technikai teko didžiulis krūvis. Prasidėjusiame pavasarinių darbų maratone purkštuvas neužleido lyderio pozicijų. Pasak Ovidijaus, mašina gali tikrai daug. Rezervuare telpa 10 tūkst. l tirpalo. Priklausomai nuo normos, su pilna talpykla galima nupurkšti apie 60–70 ha. Rekomenduojamas mašinos darbo greitis – apie 15 km/val. „Trąšų barstyklės dar neišbandėme. Laukai patręšti su sena technika. Trąšų barstymo įrangą greičiausiai montuosime vidurvasaryje, kai purškimo darbų apmažės“, – planuoja Ovidijus.

Didelių ūkių mašina

Pasak Vokietijos kompanijai „Dammann“ atstovaujančios bendrovės „­Ivabaltė“ konsultanto Dainiaus Šišlavo, pastaruoju metu savaeigės purškimo technikos paklausa didėja. Pernai šalies ūkininkai įsigijo du mažesnius, dviašius Dammann  savaeigius purkštuvus su hidrostatine važiuokle. „Be didesnio našumo ir kitų privalumų savaeigių purkštuvų prošvaisa didesnė, dėl to tokia technika labiau tinkama rapsų pasėliams purkšti. Jie nežaloja aukštaūgių augalų. O. Talmanto įsigyto purkštuvo prošvaisa – 1, tarpvėžio plotis – 2,25 m“, – pabrėžia specia­listas.

Be to, mašinos važiuoklė universali, pirmoji ir paskutinė ašys vairuojamosios. Visi ratai su nepriklausoma pneumatine amortizacijos sistema. „Ant važiuoklės galima montuoti ne tik purškimo įrangą, bet ir 8 tūkst. l talpos Vokietijos kompanijos „Güstrower“ trąšų barstomąją. Darbinėms dalims pakeisti nereikės ir valandos“, – purkštuvo-barstomosios techninius duomenis pristato D. Šišlavas. Trąšų barstomajai numatyta atskira hidraulinė pavara. Mineralinių trąšų ir kitų birių medžiagų (kalkių, mėšlo) skleidimo plotis – iki 30 m. Skleidimo norma nuo 50 iki 10 000 kg/ha.

D. Šišlavas pabrėžia, kad tokio dydžio savaeigiai purkštuvai – didelių pramoninių ūkių ar agroserviso paslaugas teikiančių įmonių mašina. Kad jų pajėgumai būtų išnaudojami, ūkio dydis neturėtų būti mažesnis kaip 1 000–1 500 hektarų.

***
KOMENTARAS

Dr. Remigijus ZINKEVIČIUS, LŽŪU docentas

Savaeigė purškimo technika yra brangi, bet turi nemažai privalumų. Pirmiausia, ji nuolat parengta darbui – nereikia prikabinti ar atkabinti. Bene didžiausias pranašumas, palyginti su prikabinamais purkštuvais, didelė prošvaisa, kuri leidžia purkšti žydinčius rapsus. Dėl specialios važiuok­lės konstrukcijos savaeigių purkštuvų sijų padėtis stabilesnė. Žinoma, tokios technikos našumas yra didesnis, nes kartu į lauką galima transportuoti ir vandenvežį. Privalumas ir tai, kad tarpuvėžį galima reguliuoti hidrauliškai. Tai svarbu cukrinių runkelių, kukurūzų, bulvių augintojams. Pranašumų suteikia ir belaiptė pavara, tolygus masės pasiskirstymas visiems keturiems ratams, didesnis darbinis greitis.

Dirbti savaeigiu purkštuvu patogu ir saugu. Minimali metinė purškimo darbų apimtis turėtų būti apie 2 000 ha. Tik per metus nupurškiant 4 000 ha, savaeigio ir prikabinamo purkštuvo išlaikymo išlaidos susilygina.

Renkantis savaeigius purkštuvus, svarbiausia turėtų būti jų techniniai rodikliai, ekonomiškumas ir panaudojimo galimybės.