Šiemet dėl ypač nepalankių žiemojimo sąlygų žuvus žieminiams kviečiams, pasėliai buvo atsėti vasariniais. Ne viename lauke žieminiai kviečiai atsėti vasariniais iš dalies paliekant po žiemos išlikusius žieminius kviečius. Ligų rizika tokiuose pasėliuose labai padidėja, kadangi vasarinius kviečius pažeidžia tos pačios ligos kaip ir žieminius: miltligė, lapų ir varpų septoriozė, kviečių dryžligė, rudosios rūdys, varpų fuzariozė.

Tradiciškai javų augintojai apsaugai nuo ligų ir kenkėjų didesnį dėmesį skiria žieminiams javams. Tačiau vasariniai javai reikalauja ne mažiau intensyvios apsaugos nuo žalingų organizmų. Pirmiausia reikėtų pasirinkti tas apsaugos priemones, kurios reikalauja mažiausiai papildomų išlaidų: tinkamas priešsėlis, optimalus sėjos laikas, subalansuotas tręšimas, kuo atsparesnės veislės, kaimynystėje augančių augalų parinkimas ir kt. Pagal Gerą augalų apsaugos praktiką kaimyniniuose laukuose reikia vengti auginti žieminius ir vasarinius miežius, žieminius ir vasarinius kviečius, kadangi žieminius ir vasarinius tos pačios rūšies javus pažeidžia tos pačios ligos ir užkratas nuo žieminių miežių pirmiausia išplinta kaimynystėje augančių vasarinių miežių lauke nei tolimesniame. Tie patys dėsningumai galioja ir žieminiams bei vasariniams kviečiams.

Vasarinių kviečių pasėlių priežiūra

Dauguma auginamų vasarinių kviečių veislių yra gana jautrios miltligei. Tik retais metais ir mažiau jautrių miltligei veislių kviečiams nereikia ankstyvos apsaugos nuo šios ligos. Bamblėjimo pradžioje labai dažnai vasarinių kviečių pasėliuose miltligė jau būna apėmusi didžiąją dalį augalų. Žemdirbystės institute darytų tyrimų duomenimis, vasarinių kviečių purškimas efektyviais nuo miltligės fungicidais bamblėjimo metu išsaugojo iki 0,6 t/ha grūdų derliaus. Atsparesnių veislių vasariniuose kviečiuose ir ligai mažiau palankiomis plisti sąlygomis išsaugoma apie 0,2 t/ha, o ligai plintant intensyviau – vidutiniškai 0,39 t/ha.

Vasarinių kviečių grūdo formavimasis prasideda liepos mėnesį, kuomet vyrauja šilti orai, kritulių kiekis vidutiniais daugiamečiais duomenimis yra didesnis negu birželio mėnesį, todėl sąlygos ligoms, ypač lapų dėmėtligėms – septoriozei ir kviečių dryžligei, plisti yra palankios. Varpų septoriozė vasarinius kviečius pažeidžia kur kas smarkiau negu žieminius. Neapsaugotuose nuo ligų vasariniuose kviečiuose palankiais ligoms plisti metais netenkama apie 2,0 t/ha grūdų derliaus. Didžiąją dalį grūdų derliaus sunaikina grūdo formavimosi metu plintančios lapų dėmėtligės, varpų septoriozė, todėl labai svarbu vasarinius kviečius nupurkšti fungicidais plaukėjimo-žydėjimo metu. Šiuo metu panaudoti nuo lapų dėmėtligių ir varpų ligų veiksmingi fungicidai ilgiau išsaugo žalią lapo plotą, subrandinamas gausesnis derlius. Žemdirbystės institute 2009 m. darytų tyrimų duomenimis, kuomet ligų intensyvumas buvo vidutinis, strobilurinų grupės veikliąją medžiagą turintys fungicidai, panaudoti plaukėjimo pradžioje, išsaugojo 1,17–1,39 t/ha grūdų derliaus, o triazolai – 1,12–1,17 t/ha.

Vasarinių kviečių vegetacija palyginti ilga, todėl, parenkant fungicidus, reikėtų įvertinti ne tik jų veiksmingumą nuo atskirų ligų, bet ir parinkti optimalią normą. Purškiant vasarinius kviečius vieną kartą, reikėtų naudoti visą registruotą fungicido normą, o purškiant 2 kartus – galima pasirinkti mažesnes registruotas normas. Būtina atsiminti, kad, mažinant purškimo normą, trumpėja produkto veikimo laikas.

Vasarinių miežių pasėlių priežiūra

Vasarinių miežių supirkimo kaina šiuo metu labai maža, todėl bus stengiamasi šiuos grūdinius javus išauginti su kuo mažesnėmis išlaidomis. Dažniausiai taupoma atsisakant apsaugos nuo ligų. Vasariniuose miežiuose mūsų sąlygomis didžiausią žalą padaro tinkliškoji dryžligė ir miltligė, pastaraisiais metais vis dažnesnė ir ramularija.

Tinkliškąją dryžligę atpažinti labai nesunku: pažeidimo pagrindą sudaro išilginiai ir skersiniai brūkšneliai. Pažeista lapo dalis paruduoja, pažeisti lapai anksti nudžiūsta. Ko gero daugelis javų augintojų prisimena 2007-uosius, kuomet tinkliškoji dryžligė išplito beveik visuose miežių pasėliuose ir jos vystymasis buvo labai spartus, o ligos kontrolė komplikuota. Jautrios šiai ligai veislės Prestige miežiuose (Dotnuvoje) liga sunaikino apie 2 t/ha grūdų derliaus. Gana gausu tinkliškosios dryžligės buvo ir 2009 metais.

Miltligės požymiai miežiuose labai priklauso nuo auginamos veislės, ir neįgudusiam žemdirbiui gali būti labai sunku ją atpažinti. Ypač didelę žalą miltligė gali padaryti jautrių šiai ligai veislių pasėliuose. Gausus tręšimas azoto trąšomis, tankūs pasėliai padidina miltligės išplitimo riziką. Pastebėta, kad vėlyvos sėjos vasariniai javai miltligės yra labiau pažeidžiami.

Ramularija pažeidžia miežių lapus, stiebus, lapamakštes, akuotus. Intensyviau pradeda plisti ant viršutinių lapų miežiams išplaukėjus. Žemdirbystės institute 2009 m. darytų tyrimų duomenimis, ramularija miežiuose sunaikino apie 0,8 t/ha grūdų derliaus.

***

Vasarinių kviečių apsauga

Purškiama 1 arba 2 kartus.

Pirmąjį kartą vasarinių kviečių bamblėjimo metu purškiama nuo miltligės, jei ligos požymių randama ant daugiau kaip pusės augalų ir vyrauja palankios ligai plisti sąlygos. Naudojami tik efektyvūs nuo miltligės fungicidai, savo sudėtyje turintys ciprokonazolo, fenpropidino, fenpropimorfo, flutriafolo, metrafenono ir spiroksamino veikliųjų medžiagų. Norma parenkama atsižvelgiant į konkrečią situaciją lauke.

Antrąjį kartą purškiama plaukėjimo-žydėjimo metu. Tuo metu purškiami fungicidai turi būti veiksmingi nuo lapų dėmėtligių ir varpų septoriozės. Jei šiuo tarpsniu vyrauja lietingi ir gana šilti orai, purkšti verta žydėjimo metu, o fungicidas turėtų būti veiksmingas ne tik nuo jau paminėtų ligų, bet ir nuo varpų fuzariozės. Nuo šios ligos efektyvūs dimoksistrobino, metkonazolo, protiokonazolo, tebukonazolo veikliųjų medžiagų turintys fungicidai. Purškiama visa registruota produkto norma.

Jei bamblėjimo metu vasariniuose kviečiuose miltligė neplinta, pakanka ir vieno purškimo plaukėjimo-žydėjimo metu.

***
Vasarinių miežių apsauga

Vis dažnesniems ligų protrūkiams vasariniuose miežiuose suvaldyti reikalinga veiksminga apsauga.

Purškiama dažniausiai tik vieną kartą.

Jei tinkliškoji dryžligė išplinta anksti (bamblėjimo metu) ir ligai plisti palankios sąlygos – drėgna ir šilta – rekomenduojama naudoti strobilurinų grupės veikliąją medžiagą turinčius fungicidus, kurie mūsų šalyje tebėra veiksmingi nuo šios ligos. Dėl atsparumo atsiradimo rizikos vien strobilurino veikliąją medžiagą turinčius fungicidus (Lietuvoje šiuo metu registruoti Acanto ir Amistar) rekomenduojama naudoti tik mišiniuose su kitos grupės fungicidais. Ankstyvaisiais tarpsniais purškiamiems miežiams reikalinga ilga apsauga, todėl normos itin sumažinti nereikėtų. Anksti miežiuose išplitus tinkliškajai dryžligei, panaudotų triazolų veiksmingumo dažniausiai nepakanka dėl trumpesnio jų veikimo laiko, todėl tenka purkšti juos pakartotinai miežių plaukėjimo metu, padidėja išlaidos.

Jei liga pradeda plisti pasirodžius akuotams, pakanka pasėlį nupurkšti veiksmingu nuo tinkliškosios dryžligės triazolų grupės fungicidu. Normos taip pat nerekomenduojama mažinti, kadangi tinkliškoji dryžligė yra palyginti sunkiai kontroliuojama liga, reikalaujanti veiksmingos ir ilgai veikiančios apsaugos.

Nuo miltligės vasariniai miežiai purškiami šiai ligai pradėjus plisti. Naudojamo fungicido sudėtyje turi būti bent viena veiklioji medžiaga, pasižyminti veiksmingumu nuo miltligės. Fungicidas ir jo norma parenkama konkrečiam pasėliui atsižvelgiant į auginamą veislę, ligos plitimo intensyvumą, meteorologines sąlygas, miežių išsivystymo tarpsnį.

Ramularija miežiuose yra palyginti nauja liga, gausiau buvo išplitusi 2009 m. Išsamesnių šios ligos kontrolės tyrimų kol kas nėra. Remiantis kitų šalių patirtimi, nuo šios ligos rekomenduojama purkšti plaukėjimo metu, kadangi liga intensyviausiai vystosi jau po miežių plaukėjimo, grūdo formavimosi metu. Didesniu efektyvumu nuo šios ligos pasižymi boskalido, chlorothalonilo ir protiokonazolo veikliąsias medžiagas turintys fungicidai.

Dažniausiai miežiuose vienu metu plinta kelios ligos, todėl geriausia naudoti fungicidus, pasižyminčius platesniu veikimo spektru.

***
Priimant sprendimą dėl vasarinių javų apsaugos nuo ligų reikia:

• apsispręsti dėl purškimo būtinumo;
• naudoti tik veiksmingus nuo konkrečių ligų produktus;
• normą pasirinkti atsižvelgus į situaciją lauke ir reikalingą apsaugos laikotarpį; sumažintos normos saugo trumpiau;
• visus purškimus atlikti iki žydėjimo pabaigos. Grūdo formavimosi tarpsniu (BBCH 71–77) purškimas fungicidu mažai naudingas. Būtina sekti dienų tarp purškimo ir derliaus nuėmimo laikotarpį, kad būtų išlaikytas rekomenduojamas karencijos laikotarpis;
• vengti nereikalingų purškimų, nes taip patiriamos papildomos išlaidos, teršiama aplinka, didinama atsparumo pesticidams rizika;
• purškiant sezono metu kelis kartus, naudoti skirtingų grupių fungicidus, kad būtų sumažinta ligų sukėlėjų atsparumo atsiradimo rizika.