Genetinė greitai augančių viščiukų selekcija yra labai svarbi mėsinei paukštininkystei. Intensyviųjų veislių viščiukai, sveriantys vos 45 g, 2–2,2 kg svorį gali pasiekti per 40 dienų.

Kiekviena viščiukų auginimo diena yra svarbi siekiant užauginti numatyto svorio broilerius. Kuo didesnis paukščio genetinis potencialas, tuo rimtesnis uždavinys paukščių mitybos specialistams, kurie turi sukurti geriausias tą potencialą realizuojančias sąlygas.

Sudarant optimalius, produktyvumą garantuojančius lesinimo racionus, svarbu atkreipti dėmesį į kelis veiksnius. Vienas iš svarbiausiųjų – tik išsiritusių viščiukų lesinimas. Pirmosios 7 dienos sudaro 15–20 proc. paukščio gyvenimo trukmės, todėl genetiškai gerinant lesalų įsisavinimo rodiklius, lesinimo svarba tik didėja. Vykdant kryptingą selekciją, tikimasi kasmet viena diena sutrumpinti paukščių prekinį amžių. Tad lesinimas pirmosiomis gyvenimo dienomis bus dar aktualesnis.

Gero starto sąlygos

Kadangi paukščių gyvenimo trukmė iki skerdimo vis trumpėja ir pirmosios 7 gyvenimo dienos sudaro vis didesnę jų užauginimo trukmės dalį, tinkamas viščiukų lesinimas pirmąją gyvenimo savaitę, gali padėti arba sutrukdyti broileriui pasiekti genetinį greito augimo potencialą.

Viščiukų išgyvenimui yra labai svarbi pirmoji jų gyvenimo para. Per ją jauniklis nustoja maitintis trynio maisto medžiagomis (daugiausia riebalais) ir pradeda lesti kietus lesalus, kurių sudėtyje daug ang­liavandenių ir baltymų. Ką tik išsiritęs viščiukas, išnaudodamas ribotus savo gyvybinius išteklius, turi sparčiai vystytis ir išgyventi staigius fizinius bei funkcinius virškinimo trakto pokyčius, kad prisitaikytų virškinti lesalus ir juose esančias maisto medžiagas.

Kadangi žarnynas yra pagrindinis maisto medžiagų įsisavino organas, kuo greičiau jis išsivysto ir geba atlikti savo funkcijas, tuo greičiau paukščiukas pradeda įsisavinti lesalus. Susiformavus žarnynui, paukščiai gali maksimaliai išnaudoti savo genetinį potencialą. Gerai funkcionuojantis virškinimo traktas padeda išvengti infekcijų, sumažėja ir metabolizmo sutrikimų rizika.

Kuo anksčiau viščiukams suteikiama galimybė lesti lesalus ir gerti vandenį, tuo jie geriau auga. Nuo lesinimo pirmomis dienomis labai priklauso ir skerdžiamo broilerio svoris. Išsiritę viščiukai pirmą kartą gauna lesalo ir vandens paprastai praėjus 36–48 valandoms po išsiritimo, o tai reiškia, kad savo kūno išteklius jie naudoja apykaitai ir kūno šilumai palaikyti. Dėl to jų svoris sumažėja, pablogėja bendra organizmo būklė.

Tyrimų duomenimis, dėl lesalo ir vandens nepritekliaus per pirmąsias 48 val. po išsiritimo, paukščiukai netenka vidutiniškai 4,7 g. O tie jaunikliai, kurie lesalo ir vandens gauna tik išsiritę, per 48 valandas priauga vidutiniškai 11,3 gramo.

Ilgalaikis poveikis

Stebėjimai parodė, kad maisto ir vandens trūkumas pirmąsias 48 gyvenimo valandas paukščiams turi ilgalaikį neigiamą psichologinį poveikį. Dėl maisto medžiagų trūkumo prarasto svorio patiriama nemažai nuostolių. Palesinti tik išsiritę viščiukai iki pardavimo momento priaugo 6,3 proc. daugiau svorio negu tie, kurie per pirmąsias 48 val. kentė lesalų nepriteklių.

Anksti palesinus ką tik išsiritusius paukščiukus, broileriai užaugina daugiau krūtinės mėsos. Anksti gavus lesalų, geriau vystosi skeletas ir raumenys. Prasta ką tik išsiritusių paukščių mityba slopina satelitinių ląstelių mitochondrijų aktyvumą, kuris turi įtakos krūtinės raumenų dydžiui. Žinoma, kad broilerių viščiukų satelitinių ląstelių dauginimosi ir diferenciacijos tarpsnis yra trumpas ir vyksta tik pirmosiomis gyvenimo dienomis, o vėliau jų kiekis mažėja. Dėl maisto medžiagų trūkumo pirmosiomis gyvenimo valandomis sulėtėja satelitinių ląstelių dauginimasis ir skeleto raumenų augimas.

***
Kam skirti didžiausią dėmesį pirmosiomis gyvenimo dienomis?

• Ką tik išsiritusio viščiuko vidaus organai nėra visiškai anatomiškai subrendę. Augimo metu keičiasi virškinimo trakto morfologija (ilgėja žarnynas, didėja žarnų gaurelių aukštis ir tankumas) ir fiziologija (didėja pagaminamo pankreatino ir virškinimo fermentų kiekis). Plonųjų žarnų masė augimo metu didėja greičiau negu bendras paukščio svoris, ir toks iš dalies greito augimo tarpsnis trunka pirmąsias 6–10 dienų. Taigi pirmosiomis gyvenimo dienomis racionas turi būti toks, kad užtikrintų ankstyvą sveiką vidaus organų ir virškinimo trakto formavimąsi.
• Jauniklių viščiukų imunitetas taip pat nėra visiškai susiformavęs. Imunitetui susidaryti padeda žarnyne esantis limfoidinis audinys (GALT), sukuriantis sistemą, saugančią organizmą nuo aplinkoje ir pašaruose randamų patogenų. Limfoidiniame audinyje vyksta įvairūs pokyčiai, pavyzdžiui, keičiasi T ir B limfocitų skaičius, padidėja žarnų pasaito limfiniai mazgai, atsiranda Pejerio plokštelės. Daugelio tyrimų rezultatai parodė, kad pirmosiomis po išsiritimo dienomis paukščių imuninė sistema nėra pajėgi intensyviai veikti, todėl viščiukai labai jautrūs bet  kokiai infekcijai. Tai reiškia, kad pirmosiomis gyvenimo dienomis lesalai turi skatinti susiformuoti ir tinkamai veikti imunitetą.
• Šiuolaikiniuose paukštininkystės ūkiuose auginami paukščiai patiria nemažą stresą. Ką tik išsiritusių paukščių virškinimo traktas yra nesubrendęs ir, tik pradėjus ryti lesalus, toliau formuojasi jo funkcijos ir dauginasi virškinimo trakto mikroflora. Lesaluose neišvengiamai aptinkama mikroorganizmų ir komponentų, kurie gali būti toksiški, o tai sukelia vienokį ar kitokį stresą paukščio organizmui. Stresą patiria ir sergantys jaunikliai. Todėl svarbu racioną subalansuoti taip, kad stresas būtų kuo mažesnis.
• Laikas nuo paukščiuko išsiritimo ir šėrimo pradžios yra kritinis. Pramoniniuose paukštynuose perinimas trunka dvi dienas. Iš inkubatoriaus paukščiukai perkeliami tik tada, kai išsirita didžioji jų dalis. Išimti iš inkubatoriaus jaunikliai yra rūšiuojami, vakcinuojami ir sudedami į dėžes. Vėliau siunčiami į paukštynus tolimesniam auginimui. Taigi praeina nemažai laiko, kol viščiukai gali palesti ir atsigerti.

Parengta pagal „Feed International“