Pastaruosius dvejus metus, ypač Vakarų Lietuvoje, meteorologinės sąlygos buvo ekstremalios ir jos nevienodai veikė žiemojančius ir pavasario sėjos augalus – pastariesiems buvo sunkiausia.

2008-aisais nuo balandžio 19 iki birželio 16 d. faktiškai nebuvo lietaus. Kad taip ilgai – 59 dienas – būtų šilta ir tęstųsi sausra, niekas neatsimena. Buvo suskeldėjusi dirva, viduryje dienos suglebdavo daugelio augalų lapai. Kvietrugių plaukėjimo tarpsniu (BBCH 50) dirvos drėgmė sumažėjo iki augalų vytimo ribos.

Panaši situacija pasikartojo ir 2009 m.: nuo balandžio 1 iki gegužės 5 d. tęsėsi laikotarpis be lietaus (35 d.). Balandžio 14 d. pasėjus rapsus, kitą dieną 0–5 cm gylyje dirvos drėgmė giliai suartoje dirvoje buvo tik 3,7 proc., o po savaitės – 2,8 proc. Tuo pat metu seklaus neariminio žemės dirbimo sistemos viršutinio 0–5 cm sluoksnio, kuriame įterptos rapsų sėklos, dirvos drėgmė buvo 9,9 proc., arba atitinkamai 167 ir 139 proc. didesnė negu giliai suartoje dirvoje. Tad galima daryti išvadą, kad seklus neariminis rudeninis žemės dirbimas, kai pavasarį vyrauja sausringi orai, taupo dirvos drėgmę.

Po žieminių kvietrugių ir vasarinių rapsų derliaus nuėmimo dirvos drėgmė priklausė nuo žemės dirbimo būdo. Seklaus neariminio žemės dirbimo sistemoje nuėmus žieminių kvietrugių (2008 m.) derlių, dirva 0–5 ir 5–10 cm gylyje buvo drėgnesnė atitinkamai 7,3 ir 5,7 proc., o nuėmus vasarinių rapsų (2009 m.) derlių, dirvos drėgmė 0–5, 5–10 ir 10–20 cm gylio sluoksniuose buvo atitinkamai 24,8, 17,7 ir 10,2 proc. drėgnesnė, palyginti su giliai suarta dirva. Taigi sek­lus neariminis žemės dirbimas yra vienas iš būdų dirvos drėgmei sukaupti ne tik viršutiniame, bet ir apatiniame 10–20 cm armens sluoksnyje.

Žieminių kvietrugių derlingumas. 2008-aisiais, nepaisant to, kad buvo ekstremalios meteorologinės sąlygos, gautas geras žieminių kvietrugių derlius – tai lėmė veislės (SW Talentro) savybės ir papildomas tręšimas azotu tik prasidėjus jų vegetacijai, kol dar buvo dirvoje pakankamai drėgmės. Sekliai suartoje dirvoje ir seklaus neariminio žemės dirbimo sistemoje kvietrugių grūdų prikulta atitinkamai po 1,5 proc. ir 5,6 proc. mažiau, palyginti su giliai suarta dirva. Kvietrugių derliaus skirtumas seklaus neariminio žemės dirbimo sistemoje antrojoje rotacijoje buvo daug mažesnis, palyginti su pirmąja rotacija: seklaus neariminio žemės dirbimo laukeliuose grūdų derlius pirmojoje rotacijoje buvo 17,9 proc. mažesnis, palyginti su giliai suarta dirva.

Gali kilti klausimas, kodėl seklaus neariminio žemės dirbimo pirmaisiais metais gaunamas mažesnis augalų derlius negu giliai suarus. Supaprastinus žemės dirbimą, gali sumažėti pirmosios rotacijos augalų derlingumas, nes dar būna nespėję susiformuoti dirvožemio kapiliarai. Teigiamą įtaką galėjo turėti antrojoje rotacijoje dirvoje susiformavę kapiliarai ir tai, kad viršutiniame dirvos sluoksnyje (0–10 cm) jau buvo daugiau fosforo ir kalio.

2008 m. antrojoje rotacijoje nuo organinių trąšų iš esmės padidėjo žieminių kvietrugių derlingumas. Tam turėjo įtakos ne tik prieš sėją įterpta žalioji trąša ir mėšlas, bet ir besitęsiantis minėtų organinių trąšų ir šiaudų, panaudotų pirmojoje rotacijoje, poveikis. Didesni derliaus priedai dėl organinių trąšų gauti seklaus neariminio žemės dirbimo sistemoje negu giliai ar sekliai artoje dirvoje. Pagal grūdų derliaus priedą raudonųjų dobilų pirmosios žolės masė žaliajai trąšai buvo beveik lygiavertė mėšlui.

Vasarinių rapsų derlingumas. Giliai ir sekliai suartos dirvos laukeliuose 2009 metais gautas vienodas vasarinių rapsų sėklų derlingumas. Seklaus neariminio žemės dirbimo sistemos laukeliuose 2009 m. antrojoje rotacijoje vasarinių rapsų sėklų derlingumas buvo 5,2 proc. mažesnis, palyginti su giliai suarta dirva. Tuo tarpu pirmojoje rotacijoje vasarinių rapsų sėklų derlingumas buvo sumažėjęs 14,9 proc. Kai kurie ekonomistai nurodo, kad, taikant seklų neariminį žemės dirbimą, derliaus sumažėjimas iki 5 proc. yra ekonomiškai pateisinamas.

Vasarinių rapsų sėklų derlius padidėjo tuose laukeliuose, kuriuose kvietrugiams buvo įterpta raudonųjų dobilų masė žaliajai trąšai bei mėšlas, o kvietrugius nuėmus – jų šiaudai: rapsų sėklų derlius tyrimų metais padidėjo 10–19 proc., palyginti su įterptomis augalų liekanomis. Vasarinių rapsų sėklų derlingumą beveik vienodai didino ir dobilų pirmosios pjūties masės žaliajai trąšai bei šiaudų derinys, ir mėšlo bei šiaudų derinys. Taigi, augalininkystės krypties ūkiuose, kuriuose nėra mėšlo, dirvai praturtinti verta naudoti ne tik raudonųjų dobilų, bet ir kitų augalų masę.

***