Kanapės žinomos ir kaip vertingas pramoninis augalas, ir kaip žmonijos rykštė – psichotropinių medžiagų šaltinis. Priklausomai nuo rūšies, jos gali būti naudojamos skirtingiems tikslams. Sėjamosios kanapės (Canabis sativa L.) – pluoštiniai augalai, pasižymintys nepaprastu gajumu ir gebėjimu ne tik nustelbti ir išstumti kitus menkaverčius augalus ar piktžoles, bet ir pagerinti dirvos savybes.

Kanapės – augalas, turintis unikalių molekulinių komponentų, vadinamųjų kanabinoidų (cannabinoides). Du iš jų – ypatingi. Tai THC (tetrahidrakanabinolis), veikiantis žmogaus psichiką, ir CBD (Canabidiol – kanabidiolas), šį poveikį mažinantis. Viena kanapių rūšis turi daug kanabinoidų THC ir mažai kanabinoidų CBD. Šios kanapės žinomos kaip marihuana. Kitos kanapės pasižymi mažu THC, bet dideliu CBD kiekiu. Tai ir yra pramoninės pluoštinio tipo kanapės.

Pagal chemotipą (priklausomai nuo THC kiekio) kanapės skirstomos į 3 tipus:

• narkotikinio tipo, turinčios 1–20 proc. THC, gali veikti psichiką, iš jų gaminami narkotikai marihuana ir hašišas;
• vidutinio tipo, turi 0,3–1,0 proc. THC, neveikia arba šiek tiek gali veikti psichiką;
• pluoštinio tipo, turi <0,3 proc. THC, psichikos neveikia, iš jų gaminamas pluoštas, maistinis aliejus.

Sėjamosios kanapės pluoštui ir sėkloms ES šalyse auginamos nuo 1993 m. Kanapėse, auginamose pramoniniais tikslais, gali būti ne daugiau kaip 0,2 proc. tetrahidrakanabinolio (THC). Be to, šių kanapių auginimas privalo būti kontroliuojamas. Būtent pluoštinio tipo kanapes su mažu THC kiekiu yra leidžiama auginti Europos Sąjungos šalyse. ES žemės ūkio augalų rūšių veislių bendrajame kataloge 2009 m. buvo įrašyta 46 sėjamosios kanapės veislės.

Leidžiama auginti tik lauke

Latvijoje kanapes leidžiama auginti nuo 1996 m. Įstojus į ES, 2004 m. Latvijos vyriausybė patvirtino taisykles, kuriomis remiantis administruojami linų bei kanapių plotai ir teikiama ES parama jų augintojams. Nuo 2006 m. kanapių auginimo taisyklės Latvijoje buvo šiek tiek supaprastintos. Kanapių auginimą reglamentuoja Komisijos reglamentas (EB) Nr. 796/2004, kuriame nurodoma, kokių rūšių ir veislių kanapes galima auginti. Nors kanapės nėra įrašytos į Lat­vijos draudžiamų psichotropinių ir narkotinių medžiagų sąrašą, jų auginimą reglamentuoja Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymas, priimtas 2006 m. Latvijoje šiuo metu pluoštines kanapes leidžiama auginti tik atvirame lauke. Draudžiama jas auginti patalpose, šilt­namiuose ar po polietileno plėvelės priedangomis.

Latvijoje kanapės pluoštui pradėtos auginti 2008 m. Kraslavos rajone. Iki to laiko kanapės daugiausia buvo augintos sėkloms, kurios naudotos maisto pramonėje, riebalų, aliejaus gamybai. Latviško sviesto „Kanape“ galima nusipirkti didesnėse maisto prekių parduotuvėse. Ūkininkai gauna tiesiogines išmokas už deklaruotą kanapių plotą, nors šios išmokos Latvijoje gerokai mažesnės nei kitose ES šalyse. Be to, už kanapių pluoštą, taip pat kaip ir už linų, mokama 90 EUR/t subsidija.

Latviai turi vietinių veislių

Latgalės žemės ūkio mokslo centre, esančiame Rezeknės rajone, Vilianuose, auginamos ir lyginamos vietinės kanapės Pūriņi, augintos Latgalėje nuo seno (apie 200 metų) bei Lenkijoje sukurta veislė Bialo­brzeskie. Šios kanapės labai skirtingos – vietinių kanapių aukštis siekia apie 1,6–1,8 m., o veislės Bialobrzeskie – 2,7–2,9 m. Skiriasi ir šių kanapių išvaizda, ir produktyvumas. Vietinės kanapės daugiau pritaikytos auginti sėkloms – jos žemesnės, sėklų derlius siekia apie 2 t/ha. Veislė Bialobrzeskie – sėjamųjų kanapių veislė, sukurta pluoštui išgauti – augalai aukšti, plonastiebiai, o jos sėklų derlius nedidelis, tik apie 0,5 t/ha.

Latvių atlikti tyrimai parodė, jog kanapių biomasės derlius labai priklauso nuo veislės savybių ir didėja, tręšiant jas azotu. Tręšimas azotu didino sausosios stiebų biomasės ir sėklų derlių. Tačiau esama tyrimų duomenų, kad auginant kanapes sėkloms, iš kurių bus spaudžiamas aliejus, reikėtų jų nepertręšti azotu, nes didelės šių trąšų normos mažina aliejaus išeigą. Aliejaus išeiga, didinant tręšimą azotu, turėjo tendenciją mažėti ir Latvijoje atliktuose tyrimuose. Šie duomenys gauti ištyrus vietinę latviškų kanapių veislę, augintą daugiausia sėklų derliui gauti. Literatūroje sutinkama duomenų, jog didesnės azoto trąšų dozės neigiamai veikia ir kanapių pluošto derlingumą.

Tyrimai atliekami Upytėje

Lietuvoje Žemės ūkio ministerijos finansuoti tyrimai su sėjamosiomis kanapėmis buvo atlikti 2006–2009 m. LŽI Upytės bandymų stotyje. Tyrimuose sėtos veislės (su mažu THC kiekiu) leidžiamos auginti ES. Pirmaisiais tyrimų metais atlikti pasėlio tankumo įtakos lenkiškų kanapių veislių Beniko ir Bialobrzeskie produktyvumui ir biometriniams rodikliams tyrimai, taip pat kanapių sėjos gylio tyrimai, surinkta ir apibendrinta medžiaga apie sėjamųjų kanapių auginimo technologiją. 2008–2009 m. tirtos penkių, skirtingose šalyse išvestų kanapių (su mažu THC) veislių aklimatizavimosi Lietuvoje galimybės.

Tyrimais nustatyta, jog Lietuvos sąlygomis biomasės auginimui gerai tinka visos tirtos veislės: Beniko, Bialobrzeskie, Epsilon 68, Felina 32 ir USO 31. Lyginant stiebų biomasės sausųjų medžiagų derlių, 2008 m. iš esmės daugiau absoliučiai sausos masės išaugino veislės USO 31 augalai (apie 19 t ha-1), mažiausiai – veislių Bialobrzeskie ir Felina 32 augalai (apie 14,5 t ha-1). 2009 m. sausosios kanapių biomasės derliai gauti didesni. Tai lėmė didesnis kritulių kiekis kanapių augimo metu. Pluoštui gauti tinkamesnės yra veislės Beniko, Bialobrzeskie ir USO 31. Pluošto išeiga ir derlius priklausė ir nuo meteorologinių sąlygų (kanapėms augti reikia daug drėgmės). Didžiausią sėklų derlių užaugino ankstyviausia iš Lietuvoje tirtų veislių – USO 31. Daugiausia spalių buvo gauta taip pat iš veislės USO 31 stiebų.

Tinkamos auginti ekologiškai

Lietuvoje atlikti tyrimai parodė, kad į sėjomainą įtraukus kanapes, mažėja dirvos užterštumas piktžolėmis. Kanapes galima auginti ekologiniuose ūkiuose, nes jų priežiūrai nereikia cheminių priemonių. Tačiau būtina jas sėti į derlingą dirvą, nes dideliems derliams gauti reikia daug maisto medžiagų. Tręšti galima organinėmis trąšomis.

Sėjamoji kanapė – perspektyvus augalas. Jos panaudojimas yra labai įvairiapusis. Šiuo metu pasaulyje didėjant natūralių pluoštų paklausai ir plečiantis jų panaudojimo spektrui, sėjamųjų kanapių plotai turi tendenciją didėti. Be to, naudojamos ir kanapių sėklos – maistui, aliejui, pašarams, lesalams ir kitų produktų gamybai.

Latvijoje sėjamosios kanapės pluoštui ir sėkloms sėkmingai auginamos – 2009 metais jų pasėta apie 250 ha. Išsprendus auginimo kontrolės ir perdirbimo klausimus, kanapės galbūt galėtų tapti vienu iš techninių augalų ir Lietuvoje.